Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau ir AB) SEB bankas ieškinį atsakovei G. V., trečiajam asmeniui V. V. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad AB SEB bankas ir atsakovės G. V. sutuoktinis V. V. 2007-11-20 pasirašė kredito sutartį Nr. 0750718071679-33, pagal kurią AB SEB bankas V. V. suteikė 145 171,60 Eur kreditą namo rekonstrukcijai ir remontui. Minėta sutartimi kredito gavėjas įsipareigojo kreditą bankui grąžinti iki 2032-11-19. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad įsipareigojimų užtikrinimui bankui buvo įkeistas 0,2446 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties duomenys patvirtina, kad V. V. sutuoktinė atsakovė G. V. kredito sutartyje raštu patvirtino, jog susipažino ir sutinka su kredito sutarties sąlygomis, kad sutarties sąlygos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią, kad ji supranta sutarties nutraukimo pasekmes (kredito sutarties specialiosios dalies 13 punktas). Iš bylos duomenų nustatyta, kad kredito gavėjui V. V. pažeidus kredito sutarties sąlygas ir savalaikiai nemokant įmokų, Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-09-23 nutartimi įkeistas žemės sklypas buvo areštuotas ir 2018-06-26 parduotas trečiojo asmens pasirinktam pirkėjui už 24 000 Eur, iš kurių 16 636,18 Eur suma buvo padengta skola, 5 893,95 Eur procesinės palūkanos, likusia dalimi padengtos vykdymo išlaidos. Ieškovė nurodo, kad kreditas buvo suteiktas šeimos poreikių tenkinimui, todėl už suteiktą kreditą yra atsakinga ir atsakovė G. V., kaip solidarus skolininkas. Atsakovė ir trečiasis asmuo su ieškovės teiginiais nesutinka, tačiau pripažįsta, kad su banku trečiasis asmuo V. V. nėra pilnai atsiskaitęs.

Sprendžiant dėl ginčijamos turtinės prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių turtine prievole, teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Kitas sutuoktinis savo valią gali išreikšti tiek tiesiogiai, tiek per atstovą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, todėl sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Bendromis sutuoktinių prievolėmis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskiriamos dvi prievolių grupės: 1) tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Be to, bendrosios sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Minėtoje Civilinio kodekso normoje įtvirtinta viena įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012), išimčių. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes bei kitų aplinkybių, todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje 3K-7-242/2009).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant vienam sutuoktiniui suteiktos paskolos panaudojimą šeimos reikmėms, tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dėl paminėto, nagrinėjamu atveju procesinė pareiga įrodyti, kad prievolė pagal 2007-11-20 kredito sutartį buvo prisiimta šeimos interesais, tenka ieškovei ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-221-611/2017).

Kaip minėta aukščiau, kredito sutartį su AB SEB banku 2007-11-20 pasirašė trečiasis asmuo V. V., tačiau minėtą sutartį ir jos pakeitimus 2012-2015 m. m. pasirašė, su banko nustatytomis sąlygomis sutiko ir kredito gavėjo sutuoktinė – atsakovė G. V.. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad kredito sutartyje, hipotekos lakšte G. V. pasirašė tik reikalaujant bankui, tačiau minėtuose dokumentuose atsakovė G. V. pasirašė ne tik patvirtindama, kad neprieštarauja, jog sutuoktinis sudarytų kredito sutartį, tačiau ir kaip įkeičiamo turto - žemės sklypo - bendraturtė. Trečiojo asmens teiginiai, kad įkeistas žemės sklypas priklausė jam asmeniškai, vertintinas kritiškai, nes iš privačios žemės (miško) sklypo dovanojimo sutarties, sudarytos 1999-07-28, matyti, kad minėta sutartimi V. V. buvo padovanota tik 0,155 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip minėta, AB SEB bankui buvo įkeistas 0,2446 ha žemės sklypas, kas patvirtina, kad dalis sklypo priklausė sutuoktiniams bendra jungtine nuosavybe, nes jis buvo įgytas santuokos metu. Tai patvirtina tiek kredito sutartyje, tiek ir hipotekos lakšte Nr. 04120070005397 esantys įrašai, kuriuose atsakovė savo parašu patvirtino, kad ji ir kredito gavėjas V. V. yra įkeičiamo turto savininkai. Be to, iš Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-09-23 nutarties dėl įkeisto daikto arešto, AB SEB banko 2017-01-31, 2017-03-06, 2017-04-11 įspėjimų dėl galimo sutarties nutraukimo, tinkamai nevykdant kredito sutarties įsipareigojimų, Klaipėdos m. 15-o notarų biuro notarės išduoto vykdomojo įrašo dėl skolos, palūkanų ir kt. išieškojimo matyti, kad atsakovė nurodoma įkeisto turto savininke ir paminėti dokumentai nėra nuginčyti. Nors VĮ Registro centro duomenimis sklypas buvo registruotas V. V. vardu, tačiau tai nepaneigia, kad sutuoktiniai yra pripažinę, jog dalis sklypo priklauso jiems bendra jungtine nuosavybe, todėl atmestini teiginiai, kad kredito sutartį ir kitus dokumentus atsakovė G. V. pasirašė ne savo valia. Be to, minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė G. V., žinojo ir sutiko, kad sutuoktiniui būtų suteikiama paskola, tai patvirtino ir įkeisdama bendra jungtine nuosavybe priklausantį turtą, todėl prievolė bankui laikytina bendra sutuoktinių prievole.

Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal kredito sutartį, kreditas V. V. buvo suteiktas namo rekonstrukcijai ir remontui, t.y., šeimos interesais. Atsakovė ir trečiasis asmuo neigia, jog lėšos buvo naudojamos šeimos interesais, teigia, kad banko suteiktos piniginės lėšomis buvo panaudotos sumokant pradinius įnašus pagal lizingo sutartis V. V. įsigyjant gamybines-komercines patalpas bei šilumos mazgą, esančius (duomenys neskelbtini), t. y., verslo tikslais. Iš AB SEB banko pateikto pavedimo matyti, kad pagal 2007-11-20 kredito sutartį V. V. suteiktas kreditas (500 000 Lt) 2007-11-22 buvo pervestas į V. V. asmeninę sąskaitą, todėl kredito gavėjas gautomis lėšomis galėjo laisvai disponuoti, jas panaudoti įvairiems tikslams, savo nuožiūra, nors tuo jis pažeidė susitarimą su banku dėl kredito paskirties ir apie lėšų panaudojimą kitiems tikslams banko neinformavo. Tačiau tai, kad suteiktos lėšos buvo panaudotos kitiems tikslams, nereiškia, kad suteiktas kreditas nebuvo panaudotas šeimos interesais, nes ir pradinių įnašų apmokėjimas buvo atliekamas už santuokos metu įgyjamą turtą, už kurį vėlesnės įmokos lizingo bendrovėms buvo ir yra vykdomos iš bendrų šeimos lėšų, ką teismo posėdyje patvirtino trečiasis asmuo. Teismas konstatuoja, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog sutuoktiniai veikė bendrai bei siekė gauto kredito lėšomis įsigyti turtą šeimos interesais.

Susitarimas dėl solidariosios turtinės prievolės atsiradimo gali būti išreiškiamas tiek raštu, tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Kadangi atsakovė G. V., pasirašydama kredito sutartį ir kituose dokumentuose, susijusiuose su kredito sutartimi, sutiko su sutuoktinio sudaromu sandoriu dėl kredito suteikimo ir tuo patvirtino bendrą savo ir sutuoktinio valią dėl kredito gavimo, sutiko su visomis sutarties sąlygomis, todėl daroma išvada, jog pasirašydami sutartinius kreditavimo dokumentus sutuoktiniai išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, abu bendrai sudarė kredito sutartį, todėl atsakovė tapo kredito davėjo bendraskole pagal iš 2007-11-20 kredito sutarties atsiradusią prievolę grąžinti kreditą. Dėl paminėto, atsakovė G. V. laikytina solidariąja bendraskole su kredito gavėju V. V..

Civilinio kodekso CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-221/2011; Nr. 3K-P-537/2011).

Kadangi atsakovė G. V. sutiko, kad sutuoktinis V. V. sudarytų kredito sutartį su banku bei patvirtino, kad kreditas bus naudojamas šeimos poreikiams ir išreiškė abiejų tikrąją sutuoktinių valią, abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi ieškovei AB SEB bankas pagal kredito sutartį ir ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek kredito gavėjas, tiek atsakovė (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad kredito sutartis buvo užtikrinta nekilnojamojo daikto įkeitimu ir AB SEB bankas pirmiausia pradėjo išieškojimo iš įkeisto daikto procedūrą. Realizavus įkeistą turtą liko nepadengti skoliniai įsipareigojimai, kuriuos kreditorius turi teisę reikalauti iš abiejų sutuoktinių, t. y., atsakovės ir trečiojo asmens. CK 6.38 straipsnio nuostatos nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Įvertinus byloje esančius duomenis, tai, kad trečiasis asmuo prievolės bankui nėra įvykdęs, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės, kaip solidarios skolininkės bendrai įvykdyti neįvykdytos prievolės dalį. Su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiojo asmens ir atsakovės skolos ieškovei likutis 2021-08-10 duomenimis yra 87 958,99 Eur ir teismui nepateikta įrodymų apie tai, kad ši skolos suma ieškovei būtų grąžinta (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinio reikalavimas dėl 87 958,99 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, kaip solidarios skolininkės, yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai). Byloje nustatyta, kad kredito sutartimi (specialiųjų sąlygų 6 punktas) bei jos pakeitimuose (2014-08-12 susitarime dėl 2007-11-20 kredito sutarties sąlygų pakeitimo, 5 punktas) buvo numatytos kintamosios palūkanos, kurios, 2017-05-14 nutraukus kredito sutartį, neskaičiuojamos, tačiau palūkanų įsiskolinimas už 2016-12-23 - 2017-05-14 laikotarpį sudaro 67,23 Eur. Šios palūkanos, kaip ir kredito skolos dalis, iš atsakovės G. V. priteistinos, kaip solidarios su V. V. bendraskolės.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Kadangi AB SEB banko ieškinį teismas priėmė 2021-08-20, todėl prašomos palūkanos priteistinos nuo minėtos datos (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad, paduodant ieškinį, AB SEB bankas sumokėjo 1 548 Eur žyminį mokestį. Už pareikštą ieškinį mokėtina 1 545,39 Eur suma priteistina iš atsakovės, o permokėto žyminio mokesčio suma - 2,61 Eur grąžintina ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė nurodo, kad patyrė 1 350 Eur atstovavimo išlaidų ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovės G. V.. Teismas konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nustatytų maksimalių dydžių (8.2 punktas). Tačiau, įvertinus tai, kad ieškovę atstovavo advokato padėjėjas, prašomos iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 080 Eur (Rekomendacijų 5 punktas). Patenkinus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip solidarios su V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraskolės, 87 958,99 Eur (aštuoniasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 99 ct) negrąžinto kredito, 67,23 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 23 ct) palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2021-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1 545,39 Eur žyminio mokesčio ir 1 080 Eur atstovavimo išlaidų, viso 2 625,39 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) naudai.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) 2,61 Eur (du eurus 61 ct) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 314825.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.