- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-479-312/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38962-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- J. R.
- Advokatai
- Elena Žilėn
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartimi panaikintas, ir J. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 50,52 eurų Z. Ž. (Z. Ž.) gydymo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. R. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. jis 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), skvere, priėjęs prie ant suoliuko sėdėjusio Z. Ž., nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį dėl to, kad Z. Ž. užstojo merginą savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, J. P. akivaizdoje bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmenei D. L. iš baro pro langą matant, jis iš chuliganiškų paskatų tyčia, viena kartą kumščiu trenkęs Z. Ž. į nosį, pargriovė nukentėjusįjį Z. Ž. ant žemės ir ėmė spardyti, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas. Tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą. D. L. išbėgus iš baro ir ėmus reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus, o J. P. ėmus kviesti pravažiuojančią greitąją medicinos pagalbą, J. R. atsitraukė nuo Z. Ž.. Tuo J. R. Z. Ž. padarė nosies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame skruoste, kairėje plaštakoje, dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdijimu, poodine kraujosruva plaštakos nugariniame paviršiuje ir gerai išreikštu minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdijimus su poodinėmis kraujosruvomis keliuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. R. prašo, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsniu, sušvelninti jam paskirtą bausmę - jo atžvilgiu taikyti 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, kuriuo buvo pakeisti BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsniai, nuostatas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą (BK 75 straipsnis).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo J. R. gynėja Elena Žilėnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmestinas
5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis J. R. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (BK 75 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi J. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei jo asmenybę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė įstatymą ir pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų bei neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskyręs J. R. realią laisvės atėmimo bausmę, akcentavo, jog nuteistasis jau keturis kartus teistas ir pagal visus ankstesnius nuosprendžius paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, šį inkriminuotą nusikaltimą padarė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu ir šiuo pagrindu padarė išvadą, kad bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, jo elgesiui tinkamos įtakos nepadarė, todėl sprendė, kad dar kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaip tai numatyta BK 75 straipsnyje, nėra pagrindo.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad skiriant J. R. bausmę, bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, pažeisti nebuvo. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), atsižvelgė į šios veikos padarymo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dvi sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas keturis kartus, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią pagrįstai sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu ir teisingai subendrino su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme.
8. Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad apeliantas yra jaunas, darbingo amžiaus, vidurinio išsilavinimo, tačiau piktnaudžiauja alkoholiu, nuolat daro tyčines nusikalstamas veikas, teisiamas jau penktąjį kartą, daug kartų baustas administracine tvarka. Todėl, kaip teisingai nusprendė apylinkės teismas, bausmės tikslai veiksmingiausiai bus pasiekti už nusikalstamos veikos padarymą apeliantui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo atmestini kaip formalūs ir nepagrįsti ir vertintini kaip siekimas išvengti laisvės suvaržymo. Valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad tai paveiktų ir sulaikytų apeliantą nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Šią aplinkybę, skiriant bausmę, įvertino pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu, sprendžiant klausimą dėl J. R. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo teisėtumo, pabrėžtina, kad teismai ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ne kartą buvo atidėję, tačiau valstybės jam parodytą pasitikėjimą jis ignoravo ir bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl nusikalto.
9. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Priešingai, nauju ir ankstesniu nuosprendžiu teisingai subendrinta ir skirta galutinė 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė vertinama kaip proporcinga nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ir padarė pagrįstą išvadą dėl BK 75 straipsnio taikymo pagrindų nebuvimo.
10. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32) PT-4102, kurioje nurodyta, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma – 74,72 Eur už J. R. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
11. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, taip pat į tai, kad J. R. gynėjo neturėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo J. R. parinkimo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi J. R. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta gynėja Elena Žilėnienė.
12. Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti J. R. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020), todėl proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo J. R. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.