Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. U. patikslintą ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 969,13 EUR draudimo išmokos, 1 013,67 EUR už paslaugas teisininkei I. B. bei visas bylos metu atsiradusias bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 2 983 EUR, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.Nurodė, kad 2010-01-13 kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ (toliau – atsakovas) su pretenzija, nurodydamas eismo įvykio aplinkybes, kuriomis esant buvo sugadintas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavo pagal savo automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės draudimo liudijimą Nr. 851-0317389 padarytos žalos atlyginimo minėto eismo įvykio metu. 2010-01-22 UADB „Ergo Lietuva“ transporto priemonių ekspertas nustatė automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), skirtumą tarp jo likutinės ir vardinės vertės – 6 799 Lt, kurį turėjo išmokėti jam pagal eismo įvykio deklaraciją. Pinigai nebuvo išmokėti, įtarus sukčiavimą, nes atsakovo teigimu, R. U. buvo įtariamas (vėliau kaltinamas) pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio l dalyje, t. y. apgaule savo ar kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-213/2013 ir nusprendė R. U., kaltinamą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Vilniaus apygardos teismas Trakų rajono apylinkės teismo 2013-01-09 nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos aukščiausias teismas 2013-11-26 nutartimi atmetė kasacinį skundą ir 2013-01-09 nuosprendį paliko nepakeistą. Jokių įrodymų, kad atvejis nedraudiminis, atsakovas teismui nepateikė. Ieškovas, negavęs aiškaus atsakymo iš atsakovo, kad šis neketina vykdyti išmokos mokėjimo prievolės, nesikreipė į teismą, kadangi pagrįstai manė, kad ieškinio senaties terminas neprasidėjo. Jei teismas manytų, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, prašė ją atnaujinti, kadangi ji praleista dėl svarbių priežasčių. Svarbia priežastimi laikytinas faktas, kad nuo pretenzijos pareiškimo ir beveik iki kreipimosi į teismą Lietuvos Aukščiausiais Teismas buvo suformavęs visiškai kitokią teisės taikymo praktiką, susijusią su senaties terminu – senaties terminas vieneri metai nuo atsisakymo mokėti išmoką gavimo dienos. Prašė teismo atsižvelgti į tai, kad dėl atsakovo inicijuotos bylos ir itin ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo bei teismų procesų, praleido terminą lygiagrečiai bylinėtis su atsakovu grynai dėl pablogėjusios materialinės padėties, kurią lėmė įtariamojo (vėliau kaltinamojo) statusas.

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.Paaiškino, kad 2009-01-14 Ergo Insurance SE Lietuvos filialas (ankstesnis pavadinimas – UADB „Ergo Lietuva“) su ieškovu (kartu tekste vadinamas draudėju) sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 851-0317389, pagal kurią buvo apdraustas ieškovui priklausantis automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-01-13 draudėjas raštu pranešė draudikui apie 2010 m. sausio 8 d. Stoties g., Vievyje įvykusį eismo įvykį, bei nurodė, kad, važiuodamas 40 km/h greičiu ir sankryžoje sukdamas į dešinę, nesuvaldė apdrausto automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šio eismo įvykio draudikui kilus įtarimų, Lietuvos teismo ekspertizės centre (toliau tekste – LTEC) buvo atliktas draudėjo ir kito automobilio – VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko – A. S. praneštų eismo įvykio aplinkybių techninis tyrimas ir 2010-03-10 LTEC ekspertizės aktu Nr. 11-327 (10) konstatuota, jog automobilių Audi A4 ir VW Passat sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami, t. y. šių transporto priemonių išoriniai sugadinimai nebuvo padaryti būtent jų tarpusavio kontakto metu, šių transporto priemonių vairuotojų R. U. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, buvo nustatyta, kad apdraustas automobilis buvo apgadintas kitomis aplinkybėmis, nei nurodė draudėjas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis taisyklių 12.1.5. punktu, kuris numato draudėjo pareigą teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą apie įvykį, 17.3.1. punktu, įtvirtinančiu draudiko teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, jeigu neįvykdoma minėtame taisyklių punkte įtvirtinta draudėjo pareiga, bei taisyklių 17.3.6. punktu, nurodančiu, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ir tuo atveju, jeigu draudėjas pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį, 2010-04-06 buvo priimtas sprendimas draudėjui R. U. atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Pažymi, jog Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjant ieškovui dėl šio eismo įvykio inscenizavimo iškeltą baudžiamąją bylą, buvo atlikta ir teismo paskirta eismo įvykio ekspertizė bei LTEC 2011 m. rugpjūčio 11 d. aktu Nr. 11-796 (1) ekspertų M. R. bei V. L. dar kartą konstatuota, jog automobilių Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami. Nors ieškiniu prašoma priteisti nuostolių atlyginimą, tačiau faktiškai reikalavimas yra reiškiamas dėl draudimo išmokos pagal šalių sudarytą transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 851-0317389 išmokėjimo. Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams pareikšti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje yra nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Kaip minėta, įsitikinęs, jog draudėjas – ieškovas, pranešdamas apie eismo įvykį, nurodė melagingą bei tikrovės neatitinkančią informaciją, atsakovas – draudikas 2010 m. balandžio mėn. informavo ieškovą apie sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, taigi ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl draudimo išmokos išmokėjimo už apdraustą automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareikšti pasibaigė dar 2011 m. balandžio mėn., todėl yra CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas šį ieškinį atmesti. Ieškovo prašyme atnaujinti ieškinio senaties terminą apskirtai nėra nurodoma senaties termino eigos metu, t. y. iki 2011 m. balandžio mėn. buvusių svarbių aplinkybių, kurios kliudė laiku ieškovui pareikšti ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo. Kita vertus, ieškovo įvardinta priežastis, dėl kurios jis laiku nepareiškė ieškinio (pablogėjusi materialinė padėtis), atsakovo vertinimu, yra ne tik mažai įtikinama, tačiau nelaikytina svarbia ir dėl to, jog yra subjektyvios kilmės. Teigė, kad iš ieškinio negalima suprasti, kokiu pagrindu ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti 1 013,67 EUR, kurie buvo sumokėti už ne šioje byloje teiktas paslaugas, nes tokių išlaidų atlyginimo nenumato nei tarp šalių sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis, nei CPK 88 straipsnio 1 dalis. Šios išlaidos, atsakovo manymu, taip pat nelaikytinos ir nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo R. U. atsakovui ERGO Insurance, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, 550 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties pradžia laikytina 2010 m. balandžio mėnesis, kuomet ieškovas gavo 2010-04-06 atsakovo sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas R. U., 2016-06-06 pateikęs ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, buvo praleidęs tokiam ieškiniui įstatymo nustatytą senatį. Taip pat teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl atsakovo prašymas taikyti ją vertino pagrįstu ir jį tenkino. Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti 1013,67 EUR išlaidų už teisininkės paslaugas, vertindamas, kad šios paslaugos nesusijusios su nagrinėjama byla ir nepatirtos dėl atsakovo kaltės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2016-12-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo argumentus, kad nepateikta jokių įrodymų apie sunkią ieškovo materialinę padėtį, apeliantas laiko neobjektyviais, nes teismas nepasisakė, kad suformavo teismo įsitikinimą apie atsakovo prievolės ieškovui nebuvimą.Nepagrįstai teismas sprendė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie materialinę padėtį baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir nevertino apelianto pateiktų pažymų apie šeimos pajamas, taip pat aplinkybės, kad šeimoje mirė vaikas. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos susijusios su įrodymų vertinimu.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismų praktikoje pripažįstamas, jog svarbiomis ieškinio senaties praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo jo valios, bei sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikia nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai nurodytos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Ieškovo nurodytos aplinkybės, net jei jos ir kliudė laiku pareikšti ieškinį, egzistavo ne ieškinio senaties termino eigos metu, t.y. nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. Be to, ieškovo nurodytos priežastys vertinamos prieštaringai.Pažymi, kad po atsakovo sprendimo atsisakyti mokėti draudimo išmoką prasidėjęs ikiteisminis tyrimas, bei jau po ieškinio senaties termino pasibaigimo vykęs ieškovo baudžiamosios bylos nagrinėjimas, neturėjo daug bendro su ieškovo reikalavimais, kylančiais iš draudimo teisinių santykių. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių svarbių aplinkybių, kurios šios bylos atveju galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis, kad priimtas sprendimas būtų pakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto procesiniai dokumentai akivaizdžiai parodo jo pasirinkto teisių gynimo būdo nenuoseklumą ir konstatuoja, kad nagrinėjamuoju atveju pagal tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl draudimo išmokos priteisimo.Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo, kuris, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nustatytais bylos duomenimis, anksčiausiai prasidėjo 2010 m. balandžio mėn. ir baigėsi 2011 m. balandžio mėn.Apeliantas ieškinio senaties termino praleidimo priežastį patikslintame ieškinyje nurodė sunkią materialinę padėtį, jo atžvilgiu atliktą ikiteisminį tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Šiam argumentui pagrįsti ieškovas į bylą pateikė jo atžvilgiu priimtus teismų procesinius sprendimus (Trakų rajono apylinkės teismo 2013-01-09 sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2013-04-04 nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-26 nutartis), Teritorinės darbo biržos Trakų skyriaus 2016-10-03 pažymą dėl sutuoktinės L. U. bedarbio registravimo laikotarpių, 2016-09-28 ieškovo pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir išmokas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn., sūnaus Ž. U. mirties liudijimą, teisininkės I. B. pinigų priėmimo kvitą, Elektrėnų savivaldybės administracijos 2016-10-03 pažymą apie šeimos sudėtį, 2016-10-04 UAB „Ekskomisarų biuras“ raštą, jog R. U. nuo 2015-01-23 dirba UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotoju.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes ieškovas savo teiginiui apie prastą materialinę padėtį tuo metu, kai vykdo baudžiamosios bylos nagrinėjimas, ir su tuo susijusio termino kreiptis į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo praleidimui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.Ieškovas savo apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovo įsitikinimu, teismas nevertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų ir nurodytų aplinkybių, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinio senaties termino praleidimu.Kasacinio teismo praktika dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra pakankamai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-655/2006; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo prastą turtinę padėtį ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovo pateikta pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas yra laikotarpiui nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn., t. y. praėjus 5-6 metams nuo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ir 2-3 metams nuo galutinio procesinio dokumento baudžiamoje byloje priėmimo. Kitų įrodymų ieškovas apie turėtas pajamas laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. ar vėliau nepateikė, nors civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti apie sunkią materialinę ieškovo padėtį ir negalėjimą dėl tokios priežasties kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistas teises. Be to teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė dėl prastos materialinės padėties nesudaro pagrindo spręsti apie negalėjimą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, kadangi valstybė užtikrina nemokamą teisinę pagalbą asmenims, kurių pajamos yra nepakankamos patiems užsitikrinti teisinę pagalbą, taip pat civilinio proceso įstatymas numato žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo galimybės. Teisėjų kolegija sutinka, kad artimo žmogaus netektis yra didelė nelaimė šeimoje, ir galėtų būti vertinama kaip rimta priežastis ieškinio senaties termino praleidimui ir pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau tuo atveju, jei tarp netekties (2010-01-26), ieškinio senaties termino pabaigos (2011 m. balandžio mėn.) ir kreipimosi į teismą (2016-06-06) būtų praėjęs protingas laikas. Nagrinėjamu atveju teigti, kad praėjo protingas laikas tarp nurodytų įvykių, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas ar nutrauktas ar kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais pripažino savo prievolę ieškovui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovas neįrodė.Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti ir kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, susijusių su atsisakymu išmokėti draudimo išmoką, galinčių turėti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako (CK 1.131 str. 1 d.).Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 496,10 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, iš apelianto priteisiama 496,10 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, naudai 496,10 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.