Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Trakuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2005-09-26 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas 90 parų areštu, išieškant į valstybės pajamas 335 Lt;

2006-06-19 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. ir nuteistas 32 MGL (4000 Lt.) dydžio bauda. Subendrinus bausmę su 2005-09-26 nuosprendžiu, galutinė bausmė 32 MGL (4000 Lt.) bauda ir 90 parų arešto;

2008-10-15 Lietuvos Apeliacinio teismo pagal LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. ir nuteistas 32 MGL (4000 Lt.) bauda. Bausmę subendrinus su 2005-09-26, galutinė bausmė 32 MGL (4000 Lt.) bauda ir 90 parų arešto, turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą,

Kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1d. ir LR BK 182 str. 1d.

S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas:

Kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1d. ir LR BK 182 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis apgaulės būdu pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: kaltinamasis po tariamai 2010 m. sausio 8d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė jo vairuojamas jam priklausantis automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. S. vairuojamas R. S. priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo apgadinti abu automobiliai, jis, reikalaudamas pagal savo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės draudimo liudijimą Nr. 851-0317389 jam padarytos žalos atlyginimo šio eismo įvykio metu, 2010m. sausio 13d. su pretenzija kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“, nurodydamas eismo įvykio aplinkybes, kurioms esant buvo sugadintas jo automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2010m. sausio 22d. UADB „Ergo Lietuva“ transporto priemonių ekspertas nustatė automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skirtumą tarp jo likutinės ir vardinės vertės 6799 Lt., kurį kaltinamasis, deklaruodamas eismo įvykį, pasikėsino apgaulės būdu įgyti savo naudai, tačiau nusikaltimo nebaigė iki galo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi UADB „Ergo Lietuva“ žalų sureguliavimo centro atstovams įtarus sukčiavimą, jam išmokėti draudimo išmoką buvo atsisakyta ir taip apgaulės būdu pasikėsino savo naudai įgyti svetimą, UADB „Ergo Lietuva“ priklausantį turtą, kurio vertė 6799 Lt., tai yra yra kaltinamas pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

A. S. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis apgaulės būdu pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: kaltinamasis po tariamai 2010m. sausio 8d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė R. U. vairuojamas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuojamas R. S. priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo apgadinti abu automobiliai, jis, reikalaudamas pagal automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį atlyginti automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą šio eismo įvykio metu, 2010 m. sausio 13d. su pretenzija kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“, nurodydamas eismo įvykio aplinkybes, kurioms esant buvo sugadintas jo vairuojamas R. S. priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-02-08 UAB „Marleksa“ kilnojamojo turto vertintojai nustatė automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skirtumą tarp likutinės ir vardinės vertės 11414 Lt., kurį kaltinamasis, deklaruodamas eismo įvykį pasikėsino apgaulės būdu įgyti R. S. naudai, tačiau nusikaltimo nebaigė iki galo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi UADB „Ergo Lietuva“ žalų sureguliavimo centro atstovams įtarus sukčiavimą, jam išmokėti draudimo išmoką buvo atsisakyta ir taip apgaulės būdu pasikėsino R. S. naudai įgyti svetimą, UADB „Ergo Lietuva“ priklausantį turtą, kurio vertė 11414 Lt., tai yra kaltinamas pasikėnus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Kaltinamasis R. U. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl jam inkriminuojamo pasikėsinimo padaryti nusikaltimą savo kaltės visiškai nepripažįsta. Parodė, kad tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) pas savo mamą. Automobiliu Audi A 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vakare, jau buvo tamsu, važiavo nuo Vievio viaduko link Vievio geležinkelio stoties. Kelias buvo slidus, padengtas ledu, nes lijo ir šalo, buvo lijundra ir todėl buvo labai slidu. Važiuojant jis suko į dešinę keliu link geležinkelio stoties. Tai buvo trišalė sankryža. Jam sukant į dešinę, automobilis tapo nevaldomas, išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir jis pastebėjo, kad jo automobilis tuoj susidurs su atvažiuojančiu Passat automobiliu. Jis jau nieko negalėjo padaryti. Automobilio Passat vairuotojas savo automobilį pasuko į kairę, kad išvengti susidūrimo, tačiau jo neišvengė ir automobiliai susidūrė dešiniais kampais. Nuo smūgio jo automobilį pasuko pagal laikrodžio rodyklę ir jis nuvažiavo nuo kelio į sniego pusnį, o Passat automobilį stipriai pasuko pagal laikrodžio rodyklę, dėl to jis kairiąja galinio bamperio puse atsitrenkė į jo Audi dešinės pusės dureles, po to atšoko ir sustojo. Jis pranešė apie įvykį policijai telefonu, tačiau policijos pareigūnai, pasiteiravę ar nėra sužeistų, atsisakė važiuoti ir nurodė, kad reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją. Deklaraciją užpildė taip kaip mokėjo, įvykio schemą taip pat braižė taip kaip mokėjo ir suprato. Jis taip pat paskambino į UADB „Ergo Lietuva“, kur užfiksavo eismo įvykį. Po to į draudimą keletą kartų buvo kviečiamas, kur papildomai nurodė eismo įvykio aplinkybes. Galų gale jis gavo pranešimą iš UADB „Ergo Lietuva“, kad draudimas atsisako mokėti draudimo išmoką. Laiko, kad draudimui nurodė teisingas eismo įvykio, kilusio tarp jo vairuojamo automobilio Audi A4 ir automobilio VW Passat aplinkybes. Automobilio VW Passat vairuotojo visiškai nepažinojo, jį matė pirmą kartą. Parodė, kad savo sudaužytą automobilį Audi A4 iš eismo įvykio vietos parsitempė su draugo džipu į savo motinos kiemą, nes automobiliu važiuoti negalėjo dėl rato, po kelių mėnesių sudaužytą automobilį pardavė. Parodė, kad yra nekaltas, nes eismo įvykis tikrai buvo.

Kaltinamasis A. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto pasikėsinimo padaryti nusikaltimą savo kaltės visiškai nepripažino. Parodė, kad tą vakarą jo draugas S. paprašė jį pavežti jo automobiliu į gimtadienį, ką jis ir padarė, taip pat abu susitarė, kad ir parveš jį iš gimtadienio. Važiavo draugo automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vievyje nuo geležinkelio stoties pusės link Vievio malūno. Kelias buvo slidus padengtas sniegu ir ledu. Netoli viaduko, privažiavus trišalę sankryžą, pastebėjo, kad keliu, esančiu jam iš kairės pusės, atvažiuoja automobilis. Pastebėjo, kad šis atvažiuojantis automobilis posūkyje slysta ir išvažiavo į jo eismo juostą. Kad išvengti susidūrimo, jis savo vairuojamą automobilį pasuko į kairę, nes dešinėje buvo kelkraštis. Susidūrimo išvengti nepavyko ir automobiliai susidūrė dešiniaisiais kampais. Kai sustojo, pamatė, kad jis susidūrė su automobiliu Audi A4. Po susidūrimo Audi nuslydo nuo kelio, o jo vairuojamas automobilis apsisuko pagal laikrodžio rodyklę. Į šią eismo įvykio vietą susirinko daug žmonių, visi apžiūrinėjo automobilius. Automobilio Audi A4 vairuotojas paskambino policijai ir pranešė apie eismo įvykį. Policijos darbuotojai pasakė, kad jeigu nėra sužalotų, patiems reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją. Taip ir padarė. Po to paskambino draugams ir jiems pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Netrukus atvažiavo ir automobilio savininkas R. S. kartu su D. S. ir D. tėvu. Jis pranešė apie įvykį automobilio VW Passat draudikams. Kam konkrečiai skambino, dabar jau nepamena. Automobilį VW Passat D. S. tėvas padėjo nutempti į garažą, vėliau automobilio savininkas jį pardavė. Automobilį Audi A4 nutempė kažkas su džipu, nes abiem automobiliams buvo sugadinti ratai ir jie važiuoti negalėjo. Parodė, kad draudimui „Ego Lietuva“ nurodė teisingas eismo įvykio aplinkybes. Kadangi draudimas atsisakė mokėti išmoką, todėl automobilio savininkui R. S. jis iki šiol moka pinigus dėl sudaužyto automobilio, nors eismo įvykio kaltininkas Audi A4 vairuotojas. Nurodė, kad eismo įvykis tikrai buvo, jis dėl to nekaltas, be to, nurodė, kad automobiliai galėjo daugiau susigadinti tuomet, kai jie buvo tempiami iš įvykio vietos.

Kaltinamųjų R. U. ir A. S. kaltė pasikėsinus padaryti jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d. ir LR BK 182 str. 1d., buvo grindžiama tokiais įrodymais:

2011 m. sausio 7d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2010 m. sausio 8d., 19 val. 46 min.. Elektrėnų policijos komisariate telefonu 112 buvo gautas R. U. (tel. Nr. 8 646 78320) pranešimas, kad Vievyje, Stoties gatvėje, netoli viaduko įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją (1 tomas, b.l. 153).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. kovo 10d. ekspertizės aktu Nr. 11-327 (10), kurio išvadoje nurodyta, kad automobilių Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami, t.y. šių transporto priemonių išoriniai sugadinimai nebuvo padaryti būtent jų tarpusavio kontakto metu. Automobilių Audi A4 ir VW Passat sugadinimai negalėjo būti padaryti 2010-01-08 deklaruoto eismo įvykio metu, šių transporto priemonių vairuotojų R. U. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis.(1 tomas, b.l. 7-14).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugpjūčio 11d. ekspertizės aktu Nr. 11-796(11), kurio išvadoje nurodyta, kad automobilių „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami, t.y. šių transporto priemonių esminiai išoriniai sugadinimai nebuvo padaryti būtent jų tarpusavio kontakto metu. Automobilių „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esminiai išoriniai sugadinimai visoje apimtyje nebuvo padaryti būtent jų tarpusavio kontakto metu. Išskirti automobilių „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, kurie buvo padaryti deklaruojamo eismo įvykio metu, negalima, nes tai gali būti nežymus kontakto pėdsakai, kuriuos identifikuoti pagal tyrimui pateiktą medžiagą nėra galimybės. Eismo dalyvių nurodomos aplinkybės prieštarauja sugadinimų padarymo pobūdžiui ir mastui bei nurodytoms automobilių padėtims po eismo įvykio (1 tomas, b.l. 177-184 ).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas M. R. parodė, kad palaiko duotas išvadas, tačiau nurodė, jog neminėjo apie tai, kad abi transporto priemonės nekontaktavo. Nurodė, kad kontaktas tarp automobilių galėjo būti, bet ekspertai negalėjo pasakyti, kad automobilių sugadinimai atsirado būtent nurodytu momentu, negalėjo. Nurodė, kad nustatyti didžiausi automobilių sugadinimai neatitinka, tačiau transporto priemonės galėjo kontaktuoti tik nežymiai. Išvadą, kad automobiliai taip negalėjo būti sugadinti jiems susidūrus, padarė įvertinę pateiktas nuotraukas. Nurodė, kad nuo duobių galėjo būti daugiau pažeista pakaba, o jeigu tempiant automobilį jis atsitrenkia į kitą automobilį, tai būna sugadinama automobilio priekinė dalis. Didžiausia problema šiuo atveju yra ta, kad automobilių jau nebėra, o pateiktos nuotraukos nėra informatyvios. Kai automobiliai sustatomi vienas šalia kito, tai padaryti sugadinimai gali sutapti. Parodė, kad tyrimą atliko turėdami tik nuotraukas, o pačių transporto priemonių nematė. Pagal ekspertams pateiktą medžiagą, susidūrusių automobilių sugadinimai nesutampa, taip pat nesutampa jų padėtis po eismo įvykio. Esant slidžiai dangai ir tokiems greičiams taip arti stovėti negalėjo, jeigu butu sausa asfalto danga tai gal taip ir galėjo būti bet kai slidu tai tokiu atstumu automobiliai negalėjo sustoti. Kai atstumų nėra tai ir tikslumų negali būti Nurodė, kad Passat automobilio sugadinimai yra didesniame plote, o AUDI automobilio sugadinimai yra mažesniame plote, todėl laiko, kad šie sugadinimai nesuderinami, todėl ir davė tokias išvadas. Nurodė, kad galėjo būti ir taip, kad kaltinamieji netiksliai nurodė visas aplinkybes, o atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad esminiai sugadinimai nebuvo padaryti kaip teigiama. Nurodė, kai eismo įvykį fiksuoja policijos pareigūnai, tai jie viską nurodo tiksliau. Dėl automobilių greičių nieko konkretaus negali pasakyti, nes kai žmogus bando išvengti susidūrimo, jis tikrai nestebi koks greitis. Parodė, kad Audi automobilis tikrai negalėjo atvykti savo eiga į įvykio vietą, o dėl Pasat automobilio tai sunku pasakyti, taip pat nurodė, kad negali būti kategoriškas dėl to, kad minėto eismo įvykio nebuvo. Parodė, kad norėjo minėtus automobilius matyti natūroje, tačiau jų jau nebuvo, tokiu atveju gal būtų kitokios ekspertizės išvados.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas I. G. parodė, kad jis atliko ekspertizę, tyrimas buvo atliktas pagal pateiktą medžiaga. Nurodė, kad transporto priemonių išoriniai sugadinimai nėra suderinami, jos buvo sugadintos, bet jų tarpusavio sugadinimai nėra suderinami. Buvo pateiktos fotografijos ir iš ten matosi sugadinimai ir jis pagal tai pateikė kategorišką išvadą. Nurodė, kad ekspertui buvo užduoti klausimai ir jis į juos atsakė, tačiau eismo įvykis nebuvo inscenizuotas, tačiau jis negali pasakyti, ar automobiliai galėjo judėti savo eiga su tokiais sugadinimais, reikėtų atlikti papildomą tyrimą. Nurodė, kad automobiliai tikrai buvo sugadinti, tačiau jie tarpusavyje nekontaktavo, jie galėjo kontaktuoti su kitais objektais.

Liudytojas E. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba UADB „Ergo Lietuva“ žalų administravimo skyriuje vyr. ekspertu. Jo pareigos yra administruoti žalas. Parodė, kad yra specialistai, kurie apžiūri transporto priemones, jeigu jos yra važiuojančios, surašo defektinius aktus. Parodė, kad jis asmeniškai minėtų automobilių neapžiūrėjo, gavo bylas, jam sakė, kad čia kažkas įtartino yra, tuomet jis paprašė eismo įvykio dalyvių užpildyti anketas, o kai jie užpildė anketas, tuomet jis kreipėsi į ekspertus, kad nustatytų transporto priemonių sugadinimus. Jeigu ekspertams kažkas neaišku, tai apie tai praneša draudimui, norėdami apžiūrėti transporto priemones. Šiuo atveju transporto priemones apžiūrėjo J. P.. Parodė, kad eismo įvykio dalyviams vasario mėnesį nebuvo leista nieko daryti su automobiliais, o dėl kovo mėnesio jis nieko nežino. Parodė, kad kai gavo ekspertų išvadas, iš kurių matė, kad automobilių sugadinimai yra tarpusavyje nesuderinami, visą medžiagą perdavė draudimo kompanijos teisininkams.

Liudytojas J. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2010 metais dirbo UADB „Ergo Lietuva“ žalų skyriuje specialistu. Jis buvo įvykio vietoje, jam teko apžiūrėti abu automobilius, abu automobiliai buvo stipriai apgadinti. Parodė, kad automobilių apgadinimo pobūdžiai ir įvykio aplinkybės kėlė įtarimą. Į draudimo kompaniją dėl draudimo išmokos kreipėsi patys kaltinamieji, jie pasakojo įvykio aplinkybes. Nurodė, kad jo nuomone, eismo įvykis galėjo būti, bet ne tokiomis aplinkybėmis, nes jei automobilis slydo iš posūkio, tai susidūrimo trajektorija ir greitis buvo kitokie. Parodė, kad automobiliai buvo apžiūrėti kitoje vietoje, į įvykio vietą vyko savaitės bėgyje.

Iš liudytojos A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji R. U. pažįsta, kaip draudimo kompanijos klientą, kurį konsultuoja draudimo klausimais. R kartais bendrauja ir su jos vyru. Ji prisimena, kad maždaug prieš metus laiko Rimantas jai paskambino ir pasakė, kad padarė eismo įvykį, klausė, ką toliau daryti. Jam ji patarė skambinti trumpuoju numeriu 1887 į žalų administravimo skyrių ir panešti apie įvykį (1 tomas, b.l. 72-73). Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja, patvirtino.

Liudytojas D. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamena, kai jam žiemą, vakare paskambino pažįstamas R. U. ir pasakė, kad Vievyje, netoli viaduko jis padarė avariją. Jis savo automobiliu nuvažiavo į Rimo nurodytą vietą. Pamatė, kad sudaužyti du automobiliai VW Passat ir Audi A4. Rimo automobilio Audi A4 buvo sudaužyta priekinė dalis, labiau buvo sudaužyta dešinioji pusė, išmuštas ratas, sudaužyta važiuoklė. Taip pat buvo nestipriai deformuotos kairiosios pusės galinės durelės. Jis savo automobiliu bandė traukti Rimo automobilį, tačiau kelias buvo labai slidus ir net nepajudino iš vietos. Tada R susiskambino su savo draugu dėl džipo. Jis Rimą nuvežė į Alesninkų kaimą, ten jam kažkoks žmogus davė džipo raktus ir R pats sėdo už vairo ir atvažiavo į eismo įvykio vietą. Su šiuo džipu R traukė savo “Audi“ pas motiną į kaimą. Kelias buvo apledijęs, tempiant priekinė „Audi“ dalis čiuožė ledu, „Audi“ vairas net nesisukiojo. Jis Rimą lydėjo iki motinos namų.

Liudytojas D. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą buvo namuose, jam paskambino K ir pasakė apie avariją. Po kiek laiko jis su savo tėvu nuvažiavo į įvykio vietą. Čia jau buvo Passat automobilio savininkas R. S., buvo sudaužyti du automobiliai Passat ir Audi A4. Matė, kaip A. S. pildė eismo įvykio deklaraciją. Abu automobiliai buvo stipriai apgadinti. Tada automobilius nuo kelio nustūmė, kad galėtų pravažiuoti kiti automobiliai. R. S. automobilį partempė jo tėvas. Matė, kaip sudaužyto Audi atvažiavo partempti kitas automobilis.

Iš liudytojas V. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2010 metų žiemą, maždaug apie 19 val. 30 min., jam paskambino sūnus D. S. ir pasakė, kad sūnaus pažįstamas Vievyje padarė avariją, todėl sūnus prašė, kad jo draugo automobilį partemptų namo. Jis savo automobiliu Volksvagen Multivan atvažiavo prie sankryžos Vievyje, netoli viaduko. Kai atvažiavo, pamatė du sudaužytus automobilius: vienas VW Passat, kitas Audi A4. Eismo įvykio vietoje buvo dar kažkoks automobilis, buvo susirinkę nemažai liaudies. Kažkas bandė tempti sudaužytus automobilius, bet, kadangi buvo labai slidu, niekas automobilių nepatempė. Automobilių buvo sudaužyta priekinė dalis. Kuri automobilių pusė buvo labiau sudaužyta, dabar pasakyti negali, tačiau pamena, kad nei vienas, nei kitas automobilis patys važiuoti negalėjo, buvo išmušta, sudaužyta visa priekinė pakaba. Ant kelio mėtėsi daug sudaužytų plastmasių. Jis virve prikabino automobilį Passat prie savo autobusiuko ir nutempė į garažą. Automobilio VW Passat savininką jis pažįsta iš matymo, žino, kad jo vardas R. Kai tempė VW Passat, vairavo pats R. Tempiamo automobilio ratai buvo išmušti iš vietos, tempiant viskas kliuvo už žemės. Įmanoma Passat patempti buvo tik todėl, kad buvo slidu ir ledu slydo, automobilį paliko prie vieno garažo ir išvažiavo namo (1 tomas, b.l. 159).

Iš liudytojas A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2010 metų žiemą matė Vievyje eismo įvykį. Jau buvo tamsu, laikotarpyje maždaug nuo 19.00 val. iki 20.30 val. jis automobiliu važiavo nuo Vievio geležinkelio stoties pusės. Jam bevažiuojant, priekyje, maždaug apie 500 metrų atstumu, pastebėjo automobilių šviesas, kurios, matėsi, kad sukasi. Kai jis privažiavo trišalę sankryžą netoli Vievio viaduko, automobiliai buvo įsijungę avarinės šviesos žibintus ir abiejų automobilių vairuotojai išlipinėjo iš automobilių. Iš automobilio „VW Passat“ išlipo vairuotojas, kuris Vievyje vadinamas „S“ (pavardės nežino), o iš automobilio „Audi A4“ išlipo vyriškis apie 40 metų amžiaus, kurio nepažinojo. Automobilių buvo sudaužytos priekinės dalys, jie stovėjo ant kelio, trukdė pravažiuoti. Kadangi jis žinojo, kad „Passat“ priklauso R. S., todėl jis iš karto paskambino D. S., nes žinojo, kad jis R draugas. R telefono jis neturėjo. Pasitikslinęs, kad nėra sužalotų, kad nereikia pagalbos, jis nuvažiavo. Jis eismo įvykio vietoje nesulaukė nei R. S., nei D. S.. Kaip buvo išgabenti automobiliai, jis nematė. Jis daugiau niekam neskambino. Kam skambino eismo įvykio dalyviai, jis nežino (1 tomas, b.l. 70).

Iš liudytojo R. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis anksčiau naudojosi automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2010m. sausio 8d. jis buvo gimtadienyje, todėl paprašė, kad jo automobiliu draugas A. S. jį vėliau parvežtų ir jam davė naudotis savo automobiliu „VW Passat“. Tos dienos vakare, kažkuris iš jo draugų jam paskambino ir pasakė, kad A. S. su jo automobiliu pateko į eismo įvykį. Jį ir D. S. D. tėvas atvežė į įvykio vietą, netoli viaduko Vievyje. Jis pamatė, kad buvo susidūrę jo automobilis ir automobilis „Audi A4“. Pagal įvykio aplinkybes buvo aišku, kad kaltas “Audi” vairuotojas. Kadangi sužalotų nebuvo, todėl vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją ir apie įvykį pranešė policijai ir draudimo bendrovei. Iš eismo įvykio jo automobilį namo partempė S. tėvas. Dėl sudaužyto savo „Passat“ jis kreipėsi į “Audi A4” draudimo bendrovę „Ergo Lietuva“, kad būtų atlygintas nuostolis. Šio draudimo atstovai paskaičiavo jo automobilio likutinę vertę ir jam buvo pranešta, kokią sumą ketina bendrovė išmokėti. Jam atrodė, kad tai per maža suma ir jis kreipėsi į UAB „Marleksa“, kad šios bendrovės specialistai nustatytų jo automobilio vertę. Buvo apskaičiuota, kad draudimas jam turi išmokėti didesnę pinigų sumą. Tada draudimas atsisakė išmoką mokėti. Jis kreipėsi į draudimo priežiūros komisiją, tačiau gavo atsakymą, kad draudimas nieko nepažeidė. Jis mano, kad draudimas neteisėtai atsisako jam išmokėti išmoką ir taip nevykdo savo įsipareigojimų. Eismo įvykis tikrai buvo ir visos įvykio aplinkybės buvo teisingai nurodytos(1 tomas, b.l. 66, 67).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Kaltinime, pateiktame R. U., nurodyta, kad jis apgaulės būdu pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: kaltinamasis po tariamai 2010 metų sausio 8d. Vievyje, Stoties gatvėje įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė jo vairuojamas jam priklausantis automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. S. vairuojamas R. S. priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo apgadinti abu automobiliai, R. U. reikalaujant pagal savo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės draudimo liudijimą Nr. 851-0317389 jam padarytos žalos atlyginimo šio eismo įvykio metu, 2010m. sausio 13d. su pretenzija kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“, nurodydamas eismo įvykio aplinkybes, kurioms esant buvo sugadintas jo automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2010m. sausio 22d. UADB „Ergo Lietuva“ transporto priemonių ekspertas nustatė automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skirtumą tarp jo likutinės ir vardinės vertės 6799 Lt., kurį kaltinamasis, deklaruodamas eismo įvykį, pasikėsino apgaulės būdu įgyti savo naudai, tačiau nusikaltimo nebaigė iki galo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi UADB „Ergo Lietuva“ žalų sureguliavimo centro atstovams įtarus sukčiavimą, jam išmokėti draudimo išmoką buvo atsisakyta ir taip apgaulės būdu pasikėsino savo naudai įgyti svetimą, UADB „Ergo Lietuva“ priklausantį turtą, kurio vertė 6799 Lt., tai yra kaltinamas pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Kaltinime, pateiktame A. S., nurodyta, kad jis apgaulės būdu pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: kaltinamasis po 2010m. sausio 8d. Vievyje, Stoties gatvėje įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė R. U. vairuojamas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuojamas R. S. priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo apgadinti abu automobiliai, jis, reikalaudamas pagal automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį atlyginti automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą šio eismo įvykio metu, 2010 m. sausio 13d. su pretenzija kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“, nurodydamas eismo įvykio aplinkybes, kurioms esant buvo sugadintas jo vairuojamas R. S. priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-02-08 UAB „Marleksa“ kilnojamojo turto vertintojai nustatė automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skirtumą tarp likutinės ir vardinės vertės 11414 Lt., kurį kaltinamasis, deklaruodamas eismo įvykį pasikėsino apgaulės būdu įgyti R. S. naudai, tačiau nusikaltimo nebaigė iki galo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi UADB „Ergo Lietuva“ žalų sureguliavimo centro atstovams įtarus sukčiavimą, jam išmokėti draudimo išmoką buvo atsisakyta ir taip apgaulės būdu pasikėsino R. S. naudai įgyti svetimą, UADB „Ergo Lietuva“ priklausantį turtą, kurio vertė 11414 Lt., tai yra kaltinamas pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-335/2010).

Teismas tyria, ar R. U. ir A. S. veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, numatyta LR BK 182 str. 1d. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 182 str. 1d., visais atvejais būtina nustatyti, kad yra iškraipoma objektyvi tiesa, tikslas yra suklaidinti asmenį bei kaltininkas suvokia, kad jis tyčia sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas gavus 2010 m. spalio 5d. UADB „Ergo Lietuva“ prašymą, kuriame nurodoma, kad 2010 m. sausio 13d. į UADB „Ergo Lietuva“ kreipėsi A. S. ir R. U., kurie nurodė, kad 2010m. sausio 8d., Vievyje, Stoties gatvėje tarp A. S. vairuojamo automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. U. vairuojamo automobilio Audi A4 įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinti abu automobiliai. UADB „Ergo Lietuva“, siekdama įsitikinti nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizių centrą ir gavo specialisto išvadą, kad šių automobilių sugadinimai nebuvo padaryti būtent jų tarpusavio kontakto metu. Todėl prašė ištirti R. U. ir A. S. veiksmus ir nustačius kaltus asmenis, patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn (1 tomas, b.l. 2 ). Kaltinimą prokuroras grindė eksperto išvada, iš kurios matyti, kad automobilių Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami, t.y. šių transporto priemonių išoriniai sugadinimai nebuvo padaryti būtent jų tarpusavio kontakto metu. Automobilių Audi A4 ir VW Passat sugadinimai negalėjo būti padaryti 2010-01-08 deklaruoto eismo įvykio metu, šių transporto priemonių vairuotojų R. U. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis.(1 tomas, b.l. 7-14) bei dar viena eksperto išvada, iš kurios matyti, kad automobilių „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami, t.y. šių transporto priemonių esminiai išoriniai sugadinimai nebuvo padaryti būtent jų tarpusavio kontakto metu. Automobilių „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esminiai išoriniai sugadinimai visoje apimtyje nebuvo padaryti būtent jų tarpusavio kontakto metu. Išskirti automobilių „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, kurie buvo padaryti deklaruojamo eismo įvykio metu, negalima, nes tai gali būti nežymus kontakto pėdsakai, kuriuos identifikuoti pagal tyrimui pateiktą medžiagą nėra galimybės. Eismo dalyvių nurodomos aplinkybės prieštarauja sugadinimų padarymo pobūdžiui ir mastui bei nurodytoms automobilių padėtims po eismo įvykio (b.l. 177-184). Tai, kad dėl eismo įvykio ir draudimo išmokos išmokėjimo į UADB „Ergo Lietuva“ kreipėsi kaltinamieji R. U. ir A. S., patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu apklaustas UADB „Ergo Lietuva“ specialistas E. M., tiek įrodymų tyrimo teisme metu apklaustas J. P.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio, kuris įvyko 2010 m. sausio 8d. ir kuriame dalyvavo R. U. ir A. S. vairuojamos transporto priemonės, liudytojų nėra. Kiti liudytojai, apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu – D. S., D. B. bei liudytojai R. S., A. K. ir V. S., apklausti ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tai, kad minėtų automobilių eismo įvykio vietoje buvo jau po įvykio ir matė tik sugadintus automobilius bei automobilių vairuotojus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu buvo nustatyta, kad kaltinamieji po eismo įvykio kvietė policijos pareigūnus, apie ką patvirtina byloje esantys įrodymai, tačiau jiems buvo pasiūlyta pildyti eismo įvykio deklaraciją, ką kaltinamieji ir padarė, o taip pat braižė įvykio schemą, kuri vėliau buvo pateikta UADB „Ergo Lietuva“. Buvo nustatyta, kad tą pačią dieną apie eismo įvykį buvo informuota ir draudimo kompanija. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad UADB „Ergo Lietuva“ buvo tiriamas šis eismo įvykis, draudimo bendrovės specialistai apžiūrėjo sugadintus automobilius, surašė transporto priemonių apžiūros – defektų aktus, pateikė išvadas apie likutinę transporto priemonių vertę po eismo įvykio. Atsisakymas mokėti draudimo išmokas buvo grindžiamas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada.

Taigi teismas, įvertinęs visus įrodymus, tiria, ar pateiktas kaltinimas R. U. ir A. S. atitinka teismų praktikoje išskiriamus apgaulės kriterijus: 1) objektyvios tiesos iškraipymą; 2) tikslą – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčią – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Kaip jau buvo nustatyta, eismo įvykio liudytojų nėra, liudytojai, apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu į įvykio vieta atvyko vėliau, tačiau tiek R. S., tiek D. S., tiek A. K., tiek D. B. bei V. S. apklausti patvirtino, kad 2010 m. sausio 8d. Vievyje, Stoties gatvėje matė du apgadintus automobilius – AUDI A4, kurį vairavo R. U. ir VW PASSAT, kurį vairavo A. S.. Kaip automobiliai susidūrė, paaiškinti galėjo tik kaltinamieji, o kadangi į eismo įvykį policijos pareigūnai neatvyko, eismo įvykio deklaraciją pildė kaltinamieji, eismo įvykio schemą taip pat braižė kaltinamieji. Duomenų, kad minėtos transporto priemonės į šią įvyko vietą buvo atgabentos ir įvykis buvo inscenizuotas, byloje nėra, šios versijos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ir tiriamos. Specialistai iš esmės savo ekspertizės aktuose nurodė, kad visoje apimtyje sugadinimų užfiksuotų ant automobilių jų paaiškinti tarpusavio kontakto metu eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis negali. Ekspertai nurodo, kad abu automobiliai turėjo sąlytį su kitu objektu, tačiau šių automobilių sugadinimai negalėjo būti padaryti deklaruoto eismo įvykio metu, vairuotojų R. U. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš byloje esančių ekspertizės aktų, ekspertams buvo pateikta tik medžiaga su nuotraukomis, šiuos įrodymus rinko UADB „Ergo Lietuva“, pačių automobilių ekspertai neapžiūrėjo, šiuo metu to taip pat negalima padaryti, nes automobiliai, kaip nurodė kaltinamieji maždaug po dviejų mėnesių po eismo įvykio buvo parduoti. Tiek UADB „Ergo Lietuva“ specialistai, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepakankamai tyrė šio eismo įvykio aplinkybes, o objektyvių duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad kaltinamieji R. U. ir A. S. inscenizavo eismo įvykį ir kad automobiliai į eismo įvykio vietą buvo atgabenti (kaip nurodė tiek patys kaltinamieji, tiek apklaustas ekspertas, automobiliai buvo sugadinti taip, kad savarankiškai judėti negalėjo, apie ką patvirtino ir liudytojai, kurie automobilius padėjo išgabenti iš eismo įvykio vietos), byloje nėra. Netikėti kaltinamųjų R. U. ir A. S. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jie yra nuoseklūs nuo pat pradžių, o jų parodymus iš dalies patvirtina liudytojai, kurie atvyko į eismo įvykio vietą, matė sugadintus automobilius.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, įvertinęs visus ištirtus įrodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, tiek įrodymų tyrimo teisme nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad R. U. ir A. S. veiksmai neatitinka apgaulės kriterijų, nes byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad R. U. ir A. S. pasikėsino padaryti jiems inkriminuotą nusikaltimą, t.y., kad jie siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką, todėl klaidino draudimo kompaniją ir veikė sąmoningai. Nesant R. U. ir A. S. veikoje objektyvių kaltės įrodymų, teismas daro išvadą, kad jų veikoje nėra nusikaltimo sudėties, numatytos LR BK 22 str. 1d. ir LR BK 182 str. 1d., todėl juos išteisina dėl jiems inkriminuojamo pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį kaltinamųjų R. U. ir A. S. atžvilgiu, civilinio ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinys 1053,55 Lt sumai paliktinas nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su fotonuotraukomis prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 301, 303, 304, 305, 306, 307, 308 str., teismas

nusprendžia:

R. U. kaltinamą pagal LR BK 22 str. 1d. ir LR BK 182 str. 1d., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. U., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. S. kaltinamą pagal LR BK 22 str. 1d. ir LR BK 182 str. 1d., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį 1053,55 Lt sumai paliktini nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su fotonuotraukomis prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.