Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

4. Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, kad J. P. ir M. P. (duomenys neskelbtini) Šiaulių šv. Jurgio bažnyčioje sudarė santuoką, o santuokos apskaitos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie santuokos sudarymą įregistruotas (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (el. b. medž. 13 l.).

5. Iš pateiktų išrašų iš viešųjų registrų matyti, kad šalys jų vardu registruotų transporto priemonių neturi (el. b. medž. 5-6 l.), atsakovo M. P. vardu yra registruotas iki santuokos sudarymo įgytas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)(el. b. medž. 15-16 l.), taip pat atsakovas pagal 2013 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. 4205-2013-82849 turi neįvykdytą asmeninę prievolę kreditoriui Luminor Bank, AB (buvęs AB DnB bankas) (el. b. medž. 7-10 l.). Taigi dalintino santuokos metu įgyto turto ar kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Taip pat šalys teismo posėdyje paaiškino, kad neturi nepilnamečių vaikų.

6. Byloje kilo ginčas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl termino sutuoktiniams susitaikyti skyrimo.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Terminas susitaikyti nėra skiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinio nepilnamečių vaikų interesams. Taigi teismas turi teisę, o ne pareigą skirti sutuoktiniams terminą susitaikyti, ir CPK nustato atvejus, kai terminas susitaikyti negali jokiais atvejais būti skiriamas.

8. Nagrinėjamu atveju teismas parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlė šalims nustatyti terminą susitaikyti, tačiau ieškovė nesutiko taikytis, ieškovės atstovė nurodė, jog šalys kartu nebegyvena jau daugiau nei 2 metus, taigi yra įstatyminis pagrindas laikyti, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, santuokinius ryšius atkurti nebėra galimybių, ieškovė yra priėmusi sprendimą nutraukti santuoką ir šis sprendimas nėra priimtas paskubomis. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalys bandė taikytis iki bylos pradėjimo, tačiau kartu po susitaikymo gyveno tik 1 savaitę, ji atsakovui nebejaučia šiltų jausmų, tarp jų nebėra emocinio ryšio. Šalys neturi bendro turto ar kreditorinių įsipareigojimų, jie neturi nepilnamečių vaikų. Iš nurodyto spręstina, kad termino sutuoktiniams susitaikyti nustatymas šiuo atveju pakenktų ieškovės interesams, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti šioje byloje nebuvo nustatytas.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Šioje byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šiaulių šv. Jurgio bažnyčioje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.24 straipsnio 1 dalį bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos (kanonų) teisės nustatytą procedūrą. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.24 str. 2 d.).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007 2007 m. vasario 7 d. nutartyje konstatavo, kad prašymas dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (CK 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo. Taigi, sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryšiai. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 str. 1 d.) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 str.), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 str.) nuostatos.

11. Ieškovė šioje civilinėje byloje prašo panaikinti santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

13. Šalys pripažįsta, kad nesutarė, kad skyrėsi požiūris į šeimos vertybes, buities, finansų tvarkymą, laisvalaikį, ir dėl šių nesutarimų kildavo tarp šalių pykčiai, dėl ko po vieno iš šalių barnių ieškovė išėjo iš bendrų su atsakovu namų. Atsakovas pripažino, jog galbūt jis pavartojęs alkoholio tampa agresyvesnis, kad pykosi su ieškove. Po to, kai ieškovė išėjo iš namų, jie buvo vieną kartą susitaikę, gyveno kartu 1 savaitę. Po ko vėl susipyko ir ieškovė pas atsakovą gyventi nebegrįžo, apie 2-2,5 metų nebeveda bendro ūkio, kartu nebegyvena. Taigi viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių – tarpusavio nesutarimai ir pyktis dėl požiūrių skirtumo, dėl ko ieškovė paliko šeimos namus ir santykiai tarp sutuoktinių visiškai atšalo.

14. Nors atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad santuokos stabilumui galėjo pakenkti tretieji asmenys, kurie nenorėjo, kad šalys gyventų kartu, tačiau daugiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, o ieškovė šios aplinkybės nepatvirtino. Todėl spręstina, kad minėtos aplinkybės atsakovas neįrodė (CPK 178 str.).

15. Sprendimo 13. punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai: ieškovė paliko šeimos bendrus namus ir nepavykus vieną kartą susitaikyti, nebandė atkurti pašlijusių santuokinių ryšių, o atsakovas, nedėjo pakankamai pastangų susigrąžinti ieškovę į šeimą, jai sugrįžus vieną kartą, nedėjo pakankamai pastangų, kad išlaikyti harmoningus santuokinius ryšius, abi šalys nesikreipė pagalbos į psichologą, kad padėtų išspręsti šalių požiūrių nesuderinamumo problemą. Taigi išanalizavus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokai iširti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 1.8 str. 1 d., 3.61 str. 2 d.). Taigi ieškinys tenkintinas visiškai ir santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

16. Tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių panaikinus santuokos apskaitos įrašą, todėl po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – „P.“ ir „P“ (CK 3.69 str.).

17. Kadangi ieškovė nurodė, jog nereikalauja išlaikymo iš atsakovo, taip pat kadangi šalys neturi santuokos metu įgyto turto, kreditorinių įsipareigojimų, nepilnamečių vaikų, todėl šie klausimai šioje byloje nespręstini. Kartu šalims išaiškintina, kad šioje byloje šalims nurodžius, jog jie neturi santuokos metu įgyto turto, ir teismui priėmus sprendimą, kuriuo nesprendžiamas klausimas dėl santuokos metu įgyto turto, reiškia, jog yra konstatuota, kad bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikšti ieškinio dėl bendro turto padalinimo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

19. Ieškovė šioje byloje nurodė, jog atsisako reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo. Todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

20. Teismas šioje byloje turėjo 8,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 6,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuokos apskaitos įrašą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių šv. Jurgio bažnyčioje.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei palikti pavardę „P.“, o atsakovui palikti pavardę „P“.

Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,58 Eur (aštuonių eurų, 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo panaikinti santuokos apskaitos įrašą įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuokos apskaitos įrašą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.