- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-1252-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00691-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- A. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio N. A. veiksmų.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Jonavos rajono apylinkės teisme 2013 m. balandžio 3 d. gautas pareiškėjo A. B. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė teismo: rašytinio proceso tvarka sustabdyti vykdymo veiksmus nurodytose vykdymo bylose SODROS Jonavos skyriuje iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2897-603/2013 Vilniaus apygardos teisme ir šis skundas; skundą patenkinti ir uždrausti suinteresuotam asmeniui antstoliui N. A. pateikti patvarkymus vykdyti skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimus iš pareiškėjo invalidumo pensijos, o suinteresuotam asmeniui SODROS Jonavos skyriui uždrausti vykdyti išieškojimus ir išskaitymus iš A. B. invalidumo pensijos 2013 m. spalio 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2327-814/2012 ir CPK 18 straipsnio pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi (b. l. 17-18) pareiškėjo A. B. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdymo bylose Nr. 0165/12/00481, Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803, Nr. 0165/12/01044, Nr. 0165/12/01045, Nr. 0165/12/00167, SODROS Jonavos skyriuje iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2897-603/2013 Vilniaus apygardos teisme ir pareiškėjo skundas, teismas netenkino.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas su skundu teismui nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas savo skundą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad CPK 739 straipsnis draudžia piniginių sumų išieškojimą iš jo invalidumo pašalpos. VSDFV duomenimis pareiškėjui A. B. iš VSDFV biudžeto yra mokama invalidumo (netekto darbingumo) pensija, o ne pašalpa, kuri nėra CPK 739 straipsnio nurodytų pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąraše. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad civilinės bylos Nr. 2-2897-603/2013, nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme dalykas ir pagrindas būtų susiję su atliekamais vykdymo veiksmais pareiškėjo nurodytose vykdymo bylose, todėl pareiškėjo nurodytais pagrindais taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus jo nurodytose vykdymo bylose, nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo teismo panaikinti 2013 m. balandžio 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nutartimi pažeistas CPK 18 straipsnis, kai nustatoma, kad galima iš invalidumo pensijos išieškoti pinigines sumas kaip skolas valstybei ar vykdymo išlaidas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimai ar nutartys civilinėse bylose tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra privalomi vykdyti iš naujo neįrodinėjami ir nenustatinėjami nagrinėjant civilines bylas, kuriose dalyvauja tos pačios šalys. Faktas ir aplinkybės, kad pagal CPK 739 straipsnio nuostatas negalima iš pareiškėjo invalidumo pensijos išieškoti skolas valstybei ir vykdymo išlaidas jau yra nustatytas įsiteisėjusioje Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartyje ir šie faktai ir aplinkybės palikti galioti įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi. Todėl negali ir negalėjo būti iš naujo nustatinėjami, todėl skundžiama nutartis yra naikintina, o prašymas taikyti laikinas apsaugos priemones patenkintas.
2. Skundžiamoje nutartyje netinkamai taikomas CPK 147 straipsnio l dalis, aiškinant, kad neva negalima taikyti trūkumų šalinimo instituto, nes privaloma išspręsti prašymą taikyti laikinas apsaugos priemones per tris dienas. Pagal CPK 147 straipsnio l dalį teismas privalo per tris dienas išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tačiau esant trūkumams, privalo laikytis CPK 115 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų trūkumams pašalinti, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis N. A. prašė teismo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (b. l. 59). Atskirajame skunde nurodyta, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino įsiteisėjusią Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį, tačiau antstolis pažymi, kad apelianto argumento nepagrįstumą patvirtina Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-851-260/2013, kurioje teismas konstatavo, kad CPK 739 straipsnis nedraudžia vykdyti išieškojimą iš pensijų. Todėl nėra jokio pagrindo taikyti skolininko prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Įstatymas numato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio (nagrinėjamu atveju skundo) pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis). CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, esant pakankamam pagrindui, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje, antstoliui pateikiami vykdyti įsiteisėję vykdomieji dokumentai. Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad pagal antstoliui pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus antstolis išieškojimą vykdo iš apelianto atsiskaitomojoje sąskaitoje esančios invalidumo pensijos, o šį veiksmą yra uždraudęs Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi ir šie faktai bei aplinkybės yra palikti galioti įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi, todėl, anot apelianto, yra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas klaidingai nurodo faktines aplinkybes, kadangi Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino antstolio N. A. 2012 m. liepos 23 dienos patvarkymą panaikinti lėšų areštą ir įpareigojo skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, dalyje dėl skolininko A. B. įpareigojimo ne rečiau, kaip vieną kartą per vieną kalendorinį mėnesį daryti išskaitas iš skolininko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių lėšų ir visas lėšas, jeigu jos nėra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, lėšomis (pinigų sumomis) iš kurių išieškojimas pagal Civilinio proceso kodeksą negalimas ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį pervesti į antstolio N. A. depozitinę sąskaitą; likusioje dalyje pareiškėjo A. B. skundą atmetė. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį pakeitė, t. y. panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria teismas panaikino antstolio N. A. 2012 m. liepos 23 d. patvarkymą panaikinti lėšų areštą ir įpareigoti skolininką A. B. atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, dalyje dėl skolininko A. B. įpareigojimo ne rečiau, kaip vieną kartą per vieną kalendorinį mėnesį daryti išskaitas iš skolininko A. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių lėšų ir visas lėšas, jeigu jos nėra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, lėšomis (pinigų sumomis) iš kurių išieškojimas pagal Civilinio proceso kodeksą negalimas ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį pervesti į antstolio N. A. depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini); šioje dalyje teismas klausimą išsprendė iš esmės – skolininko A. B. skundą atmetė; likusią Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Vadinasi, pareiškėjo skundas iš dalies patenkintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi buvo visiškai atmestas. Vadovaujantis, teismų priimtais procesiniais sprendimais ir jų vykdymo privalomumu, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra draudžiamas išieškojimas iš pareiškėjui priklausančioje atsiskaitomojoje banko sąskaitoje esančios invalidumo pensijos. Todėl, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, kurie teismų procesiniais sprendimais pripažinti teisėtais.
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad civilinės bylos Nr. 2-2897-603/2013, nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme dalykas ir pagrindas būtų susiję su atliekamais vykdymo veiksmais pareiškėjo nurodytose vykdymo bylose. Apie tai negalima spręsti ir iš kartu su atskiruoju skundu pateikto ieškinio (b. l. 32). Todėl ir šiuo pagrindu nėra tikslinga naikinti skundžiamą nutartį ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi pagrindo teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant nustatytoms aplinkybės, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.