Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. M. ir A. M. ieškinius atsakovui M. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo M. A. priešieškinį ieškovams R. M. ir A. M. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. M. ir ieškovas A. M., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 ir 6.874 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovo M. A. 21 000 Eur skolos, 2 019,86 Eur palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas M. A. pasiskolino iš ieškovės R. M. 3 000 Eur. Pasirašytame skolos raštelyje atsakovas patvirtino, jog pinigus gavo, grąžinimo terminas – iki pareikalavimo. (duomenys neskelbtini) atsakovas M. A. pasiskolino iš ieškovo A. M. 3 000 Eur. Pasirašytame skolos raštelyje atsakovas patvirtino, jog pinigus gavo, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) atsakovas iš ieškovės R. M. pasiskolino 5 000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas skolos raštelyje patvirtino, jog pinigus gavo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. M. pasiskolino 10 000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas skolos raštelyje patvirtino, jog pinigus gavo. Atsakovas pasiskolintų lėšų ieškovams iki šiol negrąžino, į raginimus nereaguoja. Atsakovui nevykdant savo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjai įgijo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovų elgesio bylos eigoje ir jų pozicijos keitimo – policijai ieškovas teigė, kad nėra iš atsakovo gavęs jokių pinigų, teismui abu ieškovai pateikė ieškinius, kuriuose nurodė, kad nėra gavę iš atsakovo jokių pinigų, tik atsakovui į bylą pateikus garso įrašą, ieškovų ir jų atstovo pozicijos ėmė keistis, tik pasiruošimo bylos nagrinėjimui eigoje atsirado ieškovų aiškinimas apie atsakovo mokėtas palūkanas, galiausiai teismo posėdyje atsirado pripažinimas, kad per abu ieškovai gavo 5 000 Eur. Byloje nėra jokių ieškovų paaiškinimų kada, kokiomis dalimis ir kokiomis aplinkybėmis jie iš atsakovo gavo 5 000 Eur. Tokių aplinkybių byloje nepatvirtina jokie įrodymai, apie tai nėra kalbama garso įraše, apie tai ieškovas nerašo SMS, kurį pateikė teismui.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad garso įraše užfiksuotas faktas, jog atsakovas kiekvieną mėnesį reguliariai mokėdavo A. M. po 1 375 Eur ir iš viso iki (duomenys neskelbtini) sumokėjo 39 425 Eur, t. y. beveik dvigubai daugiau nei buvo pasiskolinęs. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovai garso įraše neprisipažino ir nepatvirtino gavę iš atsakovo visas jo nurodytas pokalbio metu sumas.

Pokalbio eigoje atsakovas M. A. nurodė, kad sutinka su atsakovo nurodytais teiginiais ir jiems neprieštaravo. Toliau šalys daug kalbėjo bandydami tarpusavyje prisiminti kokiomis datomis ir kokio dydžio mokėjimai kas mėnesį buvo vykdomi, iš pokalbio eigos matyti, kad visi sutaria dėl mėnesinių mokėjimų, ieškovai nė karto nenurodė, kad kažkurį mėnesį nebuvo mokėjimų gavę iš atsakovo, iš esmės šalys sutarė, kad už dvi paskolas po 3 000 Eur M. A. mokėjo ieškovams po 375 Eur. Atsakovas apibendrino šalių pokalbį ir nurodė, kad pasiskolinęs 21 000 Eur ieškovams iš viso sumokėjo priešieškinyje nurodytą sumą 39 425 Eur, t. y. beveik dvigubai nei buvo pasiskolinęs. Ieškovai pokalbio eigoje atsakovo skaičiavimų neginčijo, ne vienoje pokalbio vietoje skaičiavimams ir nurodytoms sumoms pritarė.

Negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad nėra ieškovų paaiškinimų kada, kokiomis dalimis ir kokiomis aplinkybėmis ieškovai iš atsakovo gavo 5 000 Eur. Teisme ieškovė R. M. nurodė, jog atsakovas surašė skolos raštelius, buvo paskolinti grynieji pinigai, sutariant, kad atsakovas ieškovei mokės palūkanas. Ieškovė pasitikėjo atsakovu, todėl susitarė, jog kiek atsakovas galės, tiek jis ir mokės, todėl ir konkretus palūkanų dydis, nei konkreti pinigų suma, nei mokėjimo datos susitartos nebuvo. Palūkanas atsakovas mokėdavo ne kiekvieną mėnesį. Atsakovas pinigus atnešdavo į namus, jokie rašteliai nebuvo rašomi. Kadangi atsakovas mokėjo palūkanas, (duomenys neskelbtini) ieškovė jam tomis pačiomis sąlygomis paskolino dar 5 000 Eur. Nors šį kartą skolos lapelyje buvo nustatytas skolos grąžinimo terminas, sutarė, kad atsakovas skolą grąžins, kai ieškovė pareikalaus. Už bendrą paskolintą 8 000 Eur sumą atsakovas yra sumokėjęs 1 500 Eur palūkanų – tris kartus po 400 Eur ir vieną kartą 200 Eur ir 100 Eur.

Ieškovas A. M. su atsakovu sutarė taip pat, kaip ir R. M., kad kiek atsakovas galės, tiek ir mokės – nekonkretizavo nei sumų, nei procentų, nei mokėjimo datų. Už paskolintą bendrą 13 000 Eur sumą iš atsakovo yra gavęs 3 500 Eur palūkanų. Abu kartus skolos raštelius atsinešė atsakovas, kuriuos pats užpildė, nurodė skolų grąžinimo datas. Atsakovas palūkanas mokėdavo grynaisiais, nesakydavo, kad grąžina skolą. Nebuvo periodiško palūkanų mokėjimo. Ant lapelio buvo susirašęs, kokiomis sumomis atsakovas mokėjo palūkanas, tačiau nežymėdavo datų. Kadangi atsakovas mokėjo palūkanas už paskolintus 3 000 Eur, juo pasitikėjo, todėl paskolino dar 10 000 Eur, kuriuos pasiskolino iš savo artimo draugo.

Ieškovai atsakovo buvo pakviesti į restoraną aptarti skolos grąžinimo grafiką. Ieškovai atsakovui pateikė skolos raštelius ir jis pradėjo vienas atlikinėti skaičiavimus, kurių jie nesuprato. Ieškovai tik kelis kartus patvirtino gautas sumas, kurios sutapo su tomis, kurias jie gavo kaip palūkanas. Ieškovai neginčijo kitų jo atliekamų skaičiavimų, kadangi laukė, kol jis juos atliks ir paaiškins ką jis skaičiuoja. Atsakovas neginčijo ir sutiko, jog pinigus grąžins dalimis. Taigi, nėra suprantama, kodėl pats atsakovas neginčija skolos fakto, jeigu jis anot jo skolą buvo grąžinęs, o ir toliau kalba apie skolos grąžinimo grafiko sudarymą. Ieškovai su atsakovu buvo susitikę dėl skolos grąžinimo datos suderinimo, o atsakovo pateiktas garso įrašas neįrodo, jog skola ieškovams buvo grąžinta, kadangi ieškovai pokalbio metu nepatvirtina atsakovo nurodomų mokėjimų, o anaiptol pokalbio metu prašo grąžinti ir toliau skolą.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl to, kad garso įraše užfiksuotas faktas, kad atsakovas kiekvieną mėnesį reguliariai mokėdavo A. M. po 1 375 Eur ir iš viso iki (duomenys neskelbtini) sumokėjo 39 425 Eur, t. y. beveik dvigubai daugiau nei buvo pasiskolinęs. Kaip ieškovas A. M. nurodė teismo posėdyje, jis patvirtino, jog už paskolintus 10 000 Eur jam atsakovas mokėjo didesnes palūkanas. Yra gavęs ir 400 Eur, ir 600 Eur, ir 700 Eur, tačiau to, kad buvo mokama kas mėnesį ir jam pagal skolos raštelį buvo sumokėta 10 000 Eur skola, patvirtinti pagal garso įrašą visiškai negalima ir negalima laikyti to įrodytu. Be to, ieškovai pokalbio metu sutiko, kad yra gavę įvairius mokėjimus pagal skolos raštelius, tačiau ne kaip skolos grąžinimą, o palūkanas, be to, nesutinka, jog pokalbio metu jie sutiko, kad mokėjimai buvo reguliarūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta kad (duomenys neskelbtini) ieškovė R. M. paskolino atsakovui M. A. 3 000 Eur ir pasiskolintą pinigų sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki pareikalavimo. (duomenys neskelbtini) ieškovas A. M. paskolino atsakovui 3 000 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) ieškovė R. M. paskolino atsakovui 5 000 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) ieškovas A. M. skolos rašteliu paskolino atsakovui 10 000 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini) .

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl prievolių pagal skolos raštelius įvykdymo. Ieškovai nurodė, kad atsakovas nėra grąžinęs 21 000 Eur skolos, pripažino, kad ieškovei R. M. atsakovas yra sumokėjęs 1 500 Eur palūkanų, o ieškovui A. M. – 3 500 Eur palūkanų. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovams nuo (duomenys neskelbtini) yra sumokėjęs 39 425 Eur, t. y. grąžinęs visą 21 000 Eur skolą ir permokėjęs 18 425 Eur, o paskolos grąžinimo faktą įrodo teismui pateiktas garso įrašas.

Dėl atsakovo ieškovams sumokėtų sumų

15. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.

16. Pažymėtina, jog teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, paskolos sutartis yra realinė, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino.

17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (žr., pvz. išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. L. B. , bylos Nr. 3K-7-430/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo ir galiojimo, kadangi prašoma įvykdyti sandorio pagrindu atsiradusią galiojančią prievolę, teisme turi būti nustatyta, kad prievolė nėra įvykdyta ar kitu būdu pasibaigusi. Skolos dokumento buvimas pas kreditorių be įrašų apie skolos grąžinimą su kreditoriaus aiškinimu, kad skola negrąžinta, paprastai yra pakankami įrodymai teismui nuspręsti, kad kreditorius įvykdė pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, – kad skola negrąžinta. Skolininkas, kuris esant tokioms aplinkybėms tvirtina priešingai, turi įrodyti skolos grąžinimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-516-695/2015).

Atsakovas, gindamasis nuo jam pareikšto ieškinio dėl skolos priteisimo ir siekdamas įrodyti, kad ieškovai yra nepagrįstai iš atsakovo gavę 18 425 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą, remiasi (duomenys neskelbtini) kavinėje tarp šalių įvykusio pokalbio garso įrašu, kuris patvirtintas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje leistina įrodinėjimo priemone pripažintinas ir garso įrašas tuo atveju, kai šalis sieja paskolos teisiniai santykiai. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-412/2010). Taigi, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo pateiktas garso įrašas šioje byloje laikytinas leistinu įrodymu.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktą garso įrašą, nepasisakė dėl to, kad garso įraše užfiksuotas faktas, jog atsakovas kiekvieną mėnesį reguliariai mokėdavo A. M. po 1 375 Eur ir iš viso iki (duomenys neskelbtini) sumokėjo 39 425 Eur, t. y. beveik dvigubai daugiau nei buvo pasiskolinęs ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovai garso įraše neprisipažino ir nepatvirtino gavę iš atsakovo visas jo nurodytas pokalbio metu sumas. Apeliantas nurodo, kad patys ieškovai garso įraše pripažino, kad reguliariai gaudavo iš atsakovo pinigų sumas.

Analizuojant garso įrašą matyti, kad pokalbio pradžioje šalys kalba apie 10 000 Eur paskolą: „M. A.: Tai kiek aš dabar mokėjau už aną? A. M.: po 600. M. A.: Po 600 Eur. Kiek čia mėnesių praėjo? Rugsėjis. 25-ta. 17, 18,19. Ir aš mokėjau iki gruodžio, ne iki kada čia baigiau? R. M.: Rugpjūtį jau nebegavom. A. M.: Ne, nebegavom.“

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktą garso įrašą sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y., kad pokalbio metu atsakovo žodžiu atliekami skaičiavimai ir detalizuotos ieškovams sumokėtos sumos neįrodo, kad atsakovas yra grąžinęs visą skolą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovai įrašyto pokalbio kavinėje metu tiesiogiai nepatvirtino, kad yra gavę iš atsakovo 39 425 Eur sumą. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovo pateiktas garso įrašas nepanaikina abejonės, kad ieškovai galėjo nesuprasti atsakovo atliekamų skaičiavimų, o tai, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovai, patvirtina ieškovo A. M. pasakyti žodžiai: „Nu gerai, sakyk, kas čia dabar vyksta?“. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsižvelgiant į ieškovų pripažinimą, kad atsakovas jiems bendrai yra sumokėjęs 5 000 Eur palūkanų, nėra pagrindo nesutikti su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, kad jis mokėdavo pinigus ieškovams, akivaizdu, kad ieškovai iš atsakovo yra gavę pinigų, tačiau vien iš atsakovo pateikto garso įrašo negalima spręsti, kad šie mokėjimai buvo reguliarūs, kad ieškovai iš atsakovo yra gavę 39 425 Eur ir kad atsakovas yra visiškai įvykdęs savo prievoles.

Teisėjų kolegija nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovas nėra iki galo atsiskaitęs su ieškovais patvirtina aplinkybė, kad atsakovo pateiktame garso įraše ieškovai ne kartą reikalauja atsakovo pasižadėti („duoti žodį“), kad atsakovas grąžins 10 000 Eur iki Naujųjų metų ir prašo šiuos pinigus sumokėti gražiuoju, be to, atsakovas nepateikė jokių pakvitavimų, jog skola būtų grąžinta pagal kurį nors skolos raštelį ieškovams, visus skolos dokumentus turi ieškovai, o kaip nurodyta šios nutarties 17 punkte, skolos dokumento buvimas pas kreditorių be įrašų apie skolos grąžinimą su kreditoriaus aiškinimu, kad skola negrąžinta, paprastai yra pakankami įrodymai teismui nuspręsti, kad kreditorius įvykdė pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, – kad skola negrąžinta.

Dėl ieškovų pozicijos keitimo

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos neįvertino ieškovų elgesio bylos eigoje ir jų pozicijos keitimo: policijai ieškovas teigė, kad nėra iš atsakovo gavęs jokių pinigų, teismui abu ieškovai pateikė ieškinius, kuriuose nurodė, kad nėra gavę iš atsakovo jokių pinigų, tik atsakovui į bylą pateikus garso įrašą, ieškovų pozicijos ėmė keistis, tik pasiruošimo bylos nagrinėjimui eigoje atsirado ieškovų aiškinimas apie atsakovo mokėtas palūkanas, galiausiai teismo posėdyje atsirado pripažinimas, kad abu ieškovai gavo 5 000 Eur. Byloje nėra jokių ieškovų paaiškinimų kada, kokiomis dalimis ir kokiomis aplinkybėmis jie iš atsakovo gavo 5 000 Eur.

Teisėjų kolegija nurodo, kad nors ir sutiktina, jog ieškovai ieškinyje nenurodė, kad yra gavę iš atsakovo dalį paskolintų pinigų, tačiau bylos eigoje laikėsi pozicijos, kad atsakovas mokėdavo palūkanas už paskolintus pinigus, nurodė, kad palūkanos nebuvo detalizuotos ir atsakovas kiek galėdavo, tiek mokėdavo, ieškovai bylos nagrinėjimo metu niekuomet nepripažino, kad yra atgavę skolą iš atsakovo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad būtent atsakovas, o ne ieškovai turi įrodyti, kad yra visiškai įvykdęs savo prievolę ir atsiskaitęs su ieškovais, tačiau kaip nurodyta aukščiau, tokios aplinkybės neįrodė.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

Aptartų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

28. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas A. M. sumokėjo 1600,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl ieškovui iš apelianto priteistina 1600 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

30. Atmetus atsakovo M. A. apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinas 360 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo dienos (CPK 84 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. A. 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).