Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1687-826/2014

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-09379-2014-6)

122.2.; 122.3.; 122.4.; 130.1.2;

2014 m. spalio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo I. K. (I. K.) atstovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovei O. K., institucija, teikianti išvadą byloje, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 381 str. 1 d. (CPK IV dalis „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“) nustato, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis Civilinio kodekso normų pagrindu, nustatė, jog tiek atsakovės, tiek nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Visagino mieste. Apeliantas ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, motyvuodamas tuo, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į Visagino miestą atsakovė išvyko laikinai. Civilinio kodekso 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamąja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena ir kurią laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta. CK 2.16 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose, tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), yra laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 str. 2 d.). Jeigu asmens nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta pagal kodekso 2.12 straipsnio kriterijus, konstatuojama, kad tokio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 3 d.). Nepilnamečio asmens nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausiai gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 str. 2 d.). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, turi būti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

Ieškovo atstovas pagal įgaliojimą dar iki ieškinio priėmimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui nurodė, kad pasikeitė atsakovės gyvenamoji vieta, ir prašė visus procesinius dokumentus, skirtus atsakovei, siųsti adresu (duomenys neskelbtini), Visaginas (b. l. 3). Pagal ieškinio priedus nustatyta, kad atsakovė santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis. Tai, kad atsakovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą pas ieškovą, neleidžia daryti išvados, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra atsakovės gyvenamoji vieta. Esant ieškovo atstovės pagal įgaliojimą pripažinimui, kad atsakovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), Visagine, ir ieškovo prašymui nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, ieškinys yra teismingas Visagino miesto apylinkės teismui, nes tokia šiuo metu yra atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta (CPK 381 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas buvo nustatęs terminą tam, kad ieškovas pateiktų įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, tačiau tokių įrodymų ieškovas ir jo atstovai nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atstovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismai nesutaria dėl bylos teismingumo, nes, pagal teismų informacijoje sistemoje LITEKO esančius duomenis, ieškovo atstovas 2014-09-05 Visagino miesto apylinkės teismui pateikė analogišką ieškinį, kurį prieš tai 2014-08-14 buvo pateikęs Klaipėdos miesto apylinkės teismui, ieškinyje nurodė, kad jis skirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, atsakovės gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išvadą teikiančia institucija nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, tai yra, pagal turimus duomenis nepatikslino nei atsakovės gyvenamosios vietos adreso, kuris ieškinio pateikimo metu buvo (duomenys neskelbtini), Visaginas, nei išvadą teikiančios institucijos – Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Dėl netikslumų, esančių ieškinyje, ir teismo klaidinimo, Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė jį priimti kaip neteismingą šiam teismui. Siekdamas realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, ieškovas, patikslinęs ieškinio duomenis apie atsakovės gyvenamąją vietą ir išvadą teikiančią instituciją, turi teisę pakartotinai kreiptis į Visagino miesto apylinkės teismą.

Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, nepažeidė ieškovo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.