Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-07 · Civilinė byla Nr. e2A-372-343/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
e2A-372-343/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
BKB „Blauzdžių agroservisas“
Atsakovas
E. S.
Trečiasis asmuo
O. K. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-372-343/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00805-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BKB „Blauzdžių agroservisas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BKB „Blauzdžių agroservisas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus V. G., ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo O. K. R.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 2019 06 19 patikslintame ieškinyje iš atsakovo prašo priteisti 24 024,51 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodo, kad nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio atsakovui, tuo metu buvusiam Kooperatinės bendrovės valdytoju (vadovu), iš ieškovės kasos buvo išmokėta bendra 27 478,29 Eur suma, nurodant, kad piniginės lėšos yra skiriamos atsiskaitymams ieškovės vardu atlikti, tačiau bankroto administratorius nustatė, kad nėra duomenų apie 24024,51 Eur lėšų panaudojimą ieškovės naudai, taip pat šios piniginės lėšos ieškovei grąžintos nebuvo. Ieškovės teigimu, ieškinys gali būti tenkinamas ne tik nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu, bet taip pat ir civilinės deliktinės atsakomybės pagrindu, kadangi egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nors jis juridinių asmenų išraše nuo 2008 03 01 iki 2013 04 23 įvardijamas asmeniu, ėjusiu kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ direktoriaus pareigas, tačiau faktiškai bendrovei vadovavo ir visus sprendimus priiminėjo jos dalyvis O. K. R. Nurodo, kad pagal bendrovės įstatų 6.4 punktą, bendrovės valdytojas renkamas ne daugiau kaip trejiems metams. Tuo tarpu atsakovas vadovu išrinktas 2008 02 28 visuotiniame narių susirinkime, o po trejų metų pasibaigus įgaliojimams, kitas vadovas išrinktas nebuvo. Dėl šios priežasties Juridinių asmenų registrui nepateikti finansinių ataskaitų rinkiniai už 2010, 2011 metus, nes nebuvo oficialaus bendrovės atstovo. Teigia, jog jis už visus iš bendrovės gautus pinigus yra atsiskaitęs, tai įrodo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir 2013 04 23 susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. 2013 04 16 neeilinio bendrovės narių susirinkimo metu buvo išrinktas naujas bendrovės vadovas V. P. Nurodo, kad už 2012 metus buvo parengtas bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinys, balansas už 2012 metus, kurio 45 eilutėje yra nurodytos per vienerius metus gautos sumos – 222.624.00 Lt, o 46 eilutėje detalizuota, kad visas gautinas sumas sudaro pirkėjų įsiskolinimai. Teigia, jog bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, todėl tariama atsakovo 66.322,03 Lt skola bendrovei, susidariusi nuo 2012 10 23 iki 2013 12 31, turėjo būti įtraukta į finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsakovas negalėjo kiekvieną mėnesį nuo 2012 m. spalio mėnesio gauti iš kasos naujas pinigų sumas prieš tai kiekvieną mėnesį neatsiskaitęs už gautąsias. Paskutiniai atsakovui sumokėti pinigai – 2013 03 06, už juos turėjo atsiskaityti vėliausiai 2013 03 31. Šalims 2013 04 23 sudarant susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, vyriausioji buhalterė P. D. apskaičiavo ir pateikė visus dokumentus apie bendrovės ir atsakovo tarpusavio įsipareigojimus. Atsakovo teigimu, neįmanoma, jog nutraukiant darbo sutartį nebuvo išspręstas klausimas dėl darbuotojo grynųjų pinigų panaudojimo pagrindimo. Naujas valdytojas V. P. turėjo būti susipažinęs su bendrovės finansais, 2013 06 12 atliko 11 887,48 Lt išmokėjimą atsakovui pagal 2013 04 23 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 11 15 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 2 138,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybės naudai – 44 Eur išlaidas vertėjo paslaugoms apmokėti bei 3,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

5. Teismas netenkino atsakovo atstovo prašymo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, nurodydamas, jog bankrutavusios bendrovės bankroto administratoriui ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo bankrutavusios bendrovės dokumentų gavimo ir bendrovei padarytos žalos nustatymo fakto. Nustatė, jog bankroto administratorius apie žalą sužinojo gavęs bankrutavusios įmonės dokumentus, o į teismą kreipėsi 2019 05 16, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo nepraleistas.

6. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kuriuo buvo teigiama, kad jis nuo 2011 03 01 nebuvo bendrovės vadovu, o faktinis vadovas buvo O. K. R. Teismas šiuos argumentus vertino kritiškai, nes iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatė, jog atsakovas nuo 2008 03 01 iki 2013 04 23 buvo kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ administracijos direktorius. Šis VĮ „Registrų centras“ įrašas nuginčytas nebuvo, todėl teismas jį laikė teisingu.

7. Teismas, vadovaudamasis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiais baudžiamosiose bylose Nr.1-60-527/2018 ir Nr.1-1828-737/2018 nustatė, kad buhalterinė apskaita kooperatinėje bendrovėje „Blauzdžių agroservisas“ buvo vedama aplaidžiai ir kitais laikotarpiais, nei atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Į tai atsižvelgdamas sprendė, jog buhalteriniai dokumentai, susiję su atsakovo pateiktais dokumentais, kuriais pateisintas jo paimtų grynųjų pinigų panaudojimas, gali būti neišsaugoti.

8. Konstatavo, kad šioje byloje nagrinėjama atsakovo skola bendrovei, susidariusi nuo 2012 10 23 iki 2013 12 31, turėjo būti įtraukta į finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau 2012 metų balanse nėra duomenų, kad atsakovas ar kiti atskaitingi asmenys būtų skolingi bendrovei. Nustatė, jog ieškovės finansinės atskaitomybės už 2013 metus dokumentų rinkinyje taip pat nėra jokių duomenų apie atskaitingų asmenų įsiskolinimus, nors ieškinyje nurodyta atsakovo skola bendrovei, susidariusi nuo 2013 01 01 iki 2013 03 06 turėjo atsispindėti finansinėse ataskaitose. Teismas taip pat nustatė, jog aiškinamajame rašte yra nurodyti apskaitos informacijos formavimo metodiniai principai, tarp kurių 2.2.11. punkte yra išskirti atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis, todėl, teismo vertinimu, jeigu apskaitos laikotarpio pabaigoje atskaitingi asmenys būtų su bendrove neatsiskaitę, tokia skola būtų įtraukta į ataskaitas ir detalizuotai paaiškinta aiškinamajame rašte.

9. Sprendė, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės yra paneigiamos grynųjų pinigų apskaitos reglamentavimu, t. y. atsakovas negalėjo kiekvieną mėnesį nuo 2012 metų spalio mėnesio nuolat gauti iš kasos vis naujas pinigų sumas prieš tai kiekvieną mėnesį neatsiskaitęs už anksčiau gautąsias sumas. Be to, paskutinė ieškovės nurodyta diena, kai atsakovui buvo išmokėti pinigai yra 2013 03 06. Už paskutinę pinigų sumą atsakovas turėjo atsiskaityti vėliausiai 2013 03 31. Šalims 2013 04 23 sudarant susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, vyriausioji buhalterė P. D. apskaičiavo ir pateikė visus duomenis apie bendrovės ir atsakovo tarpusavio įsipareigojimus. Teismo vertinimu, nutraukiant darbo sutartį turėjo būti išspręstas klausimas dėl darbuotojo gautų grynųjų pinigų panaudojimo pagrindimo. 2013 04 25 pradėjęs dirbti naujas ieškovo valdytojas V. P. privalėjo susipažinti su bendrovės finansine padėtimi ir, kaip minėta aukščiau, jis parengė finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį. Turėdamas visą informaciją apie bendrovės finansus, jis 2013 06 12 atliko 11 887,48 Lt mokėjimą atsakovui pagal 2013 04 23 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. 2013 04 23 susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo bendrovės savininkas O. K. R. nurodė, kad atsakovui pretenzijų neturi ir neturės.

10. Nurodė, jog 2019 07 31 teismui pateiktuose vyr. buhalterės V. S. sudarytose 2014, 2015, 2017, 2018 metų Sintetinės analizės registruose – Didžiosios knygos sąskaitomis, nėra nurodyta atsakovo skolos dokumentų numeris, operacijų data, turinys (kokiais dokumentais grindžiama skola), nors kitų bendrovės skolininkų skolą pagrindžiantys dokumentai nurodyti detaliai.

11. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo, kaip iš buvusio bendrovės vadovo skola, vadovaujantis ieškovės argumentu, kad jis buvo bendrovės vadovas, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, užtikrinti, kad 24 024,51 Eur piniginės lėšos būtų grąžintos bendrovei, išsaugotos, perduotos bankroto administratoriui arba būtų panaudotos bendrovės reikmėms, nepriteisiama, kadangi įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais, mokesčių inspekcijos patikrinimo aktais nustatyta, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo tvarkoma aplaidžiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 11 15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismo išvada, jog dokumentai, kurie pagrįstų tinkamą atsakovo atsiskaitymą su bendrove, nėra išsaugoti, yra nepagrįsta. Faktas, jog buhalterinė apskaita bendrovėje buvo tvarkoma aplaidžiai, nesudaro pagrindo išvadai, jog konkretūs ir būtent su atsakovo tinkamu atsiskaitymu su bendrove susiję dokumentai neišliko. Nagrinėjamu atveju teismas sprendime vadovaujasi subjektyviomis prielaidomis.

12.2. Teismas sprendime nurodo, kad 2012 metų balanse nėra duomenų, jog atsakovas ar kiti atskaitingi asmenys būtų skolingi bendrovei, nors plačiau nedetalizuoja, kurioje balanso eilutėje tokia skola turėtų atsispindėti. Jokie teisės aktai nereglamentuoja, kurioje balanso eilutėje (papunktyje) bendrovė turi parodyti savo atskaitingų asmenų skolas. Bendrovės balanse skolos nėra detalizuojamos, o nurodoma tik bendra įsiskolinimo suma. Tuo tarpu sutinkamai su ieškovės 2012 m. balanso duomenimis, matyti, kad per vienerius metus gautinos sumos sudarė 222 624,00 Lt. Visą šią sumą sudarė pirkėjų įsiskolinimai. Apeliantės teigimu, bendrovė turėjo teisę ir galėjo atsakovo įsiskolinimą atspindėti balanso eilutėje „pirkėjų įsiskolinimai“.

12.3. Teismas, vadovaudamasis 2013 m. aiškinamuoju raštu nurodė, jog 2.2.11 punkte yra išskirti atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis ir teigia, kad jei apskaitos laikotarpio pabaigoje atskaitingi asmenys būtų su bendrove neatsiskaitę, tokia skola būtų įtraukta į ataskaitas ir detalizuotai paaiškinta aiškinamajame rašte. Su šia išvada apeliantė nesutinka, teigdama, jog kaip matyti iš šio aiškinamojo rašto, jame apskritai nebuvo detalizuoti įsiskolinimai bendrovei ir kitos ataskaitos eilutės. Vien ta aplinkybė, jog aiškinamajame rašte ar juo labiau bendrovės balanse nėra nurodyta atsakovo pavardė, tai nereiškia, kad atsakovo įsiskolinimo bendrovei nebuvo. Pažymi, jog 2014 m. ir vėlesniuose bendrovės buhalterijos dokumentuose atsakovo skola bendrovei yra užfiksuota. Tai, kad skola buvo užfiksuota bendrovės buhalteriniuose dokumentuose, patvirtino ir liudytoja V. S. Apeliantės teigimu, labiau tikėtina, kad atsakovo skola jos naudai egzistavo.

12.4. Nepagrįsta teismo prielaida, neva atsakovas nebūtų gavęs piniginių lėšų iš bendrovės, jeigu nebūtų atsiskaitęs už anksčiau gautas lėšas. Ieškovės teigimu, byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, ar bendrovė laikėsi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitinėjęs su bendrove dėl jam išmokėtų piniginių lėšų panaudojimo kiekvieną mėnesį. Pažymi, kad šias aplinkybes turėtų įrodyti atsakovas. Teigia, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui buvo išmokėta piniginių lėšų, o įrodymų apie 24024,51 Eur panaudojimą ar grąžinimą, nėra.

12.5. Teismo teiginys, jog nutraukiant su atsakovu darbo sutartį turėjo būti išspręstas klausimas dėl darbuotojo gautų grynųjų pinigų panaudojimo, yra tik subjektyvi teismo prielaida. Pasak apeliantės, tai, kad V. P. atliko atsakovo naudai galutinį mokėjimą pagal susitarimą, nepatvirtina, kad jis susipažino su bendrovės dokumentais ir vertino susitarimo teisėtumą bei pagrįstumą. Apeliantės teigimu, naujasis valdytojas neturėjo pareigos tikrinti jau sudaryto susitarimo pagrįstumo bei teisėtumo. Be to, susitarime nėra kalbama apie atsakovo įsiskolinimo buvimą ar nebuvimą, nėra ir patvirtinama, kad atsakovas nėra skolingas bendrovei. Tuo tarpu susitarime pateiktas O. K. R. patvirtinimas, jog nutrūkus ieškovės ir atsakovo darbo santykiams, jis neturi ir neturės jam pretenzijų, neįrodo, kad susitarimo sudarymo dieną atsakovas nebuvo skolingas bendrovei.

12.6. 2015 09 22 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje atsakovas nėra nurodytas kaip bendrovės skolininkas, nepaneigia, kad jis negrąžino bendrovei 24 024,51 Eur piniginių lėšų. Teigia, jog iš operatyvaus patikrinimo pažymos neįmanoma nustatyti, kokius konkrečius dokumentus bendrovė pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti tik bendrovės pagrindiniai skolininkai (pirkėjai), tuo tarpu atsakovas yra skolingas bendrovei kaip atskaitingas asmuo, apie kurių įsiskolinimus operatyvaus patikrinimo pažymoje nėra kalbama.

12.7. Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įrodymus apie atsakovo skolą bendrovei rado bendrovės dokumentuose – kasos duomenyse, kreditorių – debitorių išrašuose, tuo tarpu įrodymų, kur atsakovas padėjo pinigus, nerado. Ieškovė šioje civilinėje byloje įrodė piniginių lėšų išmokėjimo atsakovui faktą, tuo tarpu atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad atsakovas tinkamai atsiskaitė su bendrove už jam išmokėtas pinigines lėšas.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Aplinkybę, kad atsakovas ieškovei negrąžino 24 024,51 Eur, ieškovė įrodinėjo didžiosios knygos sąskaitomis už 2014-2018 metus, avanso apyskaitomis ir įvairiais skolininkų sąrašais nuo 2014 metų gruodžio mėnesio. Atsakovo teigimu, visi šie dokumentai buvo surašyti praėjus mažiausiai 1,5 metų po atsakovo atleidimo iš darbo bendrovėje, nepatvirtinti atsakovo parašais ir nepagrįsti pirminiais dokumentais. Nurodo, kad nutraukiant darbo sutartį atsakovas buvo visiškai atsiskaitęs su ieškove, o ieškovė atsiskaitė su atsakovu pagal sudarytą rašytinį susitarimą.

13.2. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja, kurioje balanso eilutėje (papunktyje) bendrovė turi parodyti savo atskaitingų asmenų skolas ir, kad bendrovė turėjo teisę ir galėjo atsakovo įsiskolinimą atspindėti balanso II.1 eilutėje „pirkėjų įsiskolinimai“. Atsakovas tvirtina, jog yra aiškiai reglamentuota, kokios skolos kokiose balanso eilutėse turi būti atspindėtos. Jis pateikė į bylą ieškovės 2012 ir 2013 metų finansinės atskaitomybės aiškinamuosius raštus, kuriuose nurodyta, kad įmonė tvarko apskaitą pagal Verslo apskaitos standartus. Be to, 2012 ir 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai buvo parengti naujojo direktoriaus V. P., atsakovui bendrovėje jau nedirbant, todėl atsakovo skolos neatspindėjimas bendrovės balansuose yra reikšmingas faktas, paneigiantis ieškinio reikalavimo pagrindą.

13.3. Atsakovo nuomone, susitarimas nutraukti darbo sutartį turėtų būti vertinamas kartu su kitais rašytiniais įrodymais. Tvirtina, jog po šio susitarimo sudarymo, ieškovė su atsakovu atsiskaitė praėjus beveik dviem mėnesiams – 2013 06 12, todėl iki šios dienos naujasis ieškovės direktorius turėjo visas galimybes susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, tame tarpe ir su 2013 05 29 ieškovės revizijos komisijos patikrinimo aktu.

13.4. Atsakovas, dirbdamas kooperatinėje bendrovėje „Blauzdžių agroservisas“, ne rečiau kaip kas mėnesį privalėjo ieškovei teikti avanso ataskaitas, įrodančias jam išmokėtų grynųjų pinigų panaudojimą. Tai, kad atsakovas tokias ataskaitas teikė, patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja P. D. Be to, buhalterinės apskaitos įstatymas nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, tokių kaip ieškovė, turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą ir kt. Šis reglamentavimas reiškia, jog atsakovo parengtose ir ieškovei pateiktose avanso ataskaitose buvo atspindėtos bendrovės ūkinės operacijos, todėl ieškovė turėjo pareigą šias ataskaitas įtraukti į apskaitą ir saugoti nustatyta tvarka.

13.5. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad įsiteisėjusiais Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiais baudžiamosiose bylose Nr.1-60-527/2018 ir Nr.1-1828-737/2018 nustatyta, kad buhalterinė apskaita kooperatinėje bendrovėje „Blauzdžių agroservisas“ buvo vedama aplaidžiai.

13.6. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia abejones, kad neaišku, kokius konkrečius dokumentus bendrovė pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ar pateikė visus dokumentus už nurodytą laikotarpį ir pan. Iš VMI pažymos matyti, kad buvo tikrinti grynųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose likučiai, pagrindiniai bendrovės pirkėjai, tiekėjai, skolininkai ir kreditoriai, avanso apyskaitos ir jų pildymas.

Šalies argumentai

13.7. Ieškovė klaidina teismą teigdama, jog operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti tik bendrovės pagrindiniai skolininkai (pirkėjai), tuo tarpu atsakovas yra skolingas bendrovei kaip atskaitingas asmuo. Teigia, jog apie atskaitingų asmenų įsiskolinimus VMI pažymoje nurodyta, kad tuometinis ieškovės vadovas V. P. buvo vienintelis neatsiskaitęs bendrovei už 2.788,46 Eur – kitiems darbuotojams pagal jų pateiktas avanso ataskaitas buvo skolinga pati ieškovė.

13.8. Ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas vien dėl praleisto 3 metų sutrumpinto senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, o konkrečiai – iš kasos išlaidų orderių nustatyta, jog nuo 2012 10 23 iki 2013 03 06 atsakovui buvo išduota 27 478,29 Eur suma; iš KB „Blauzdžių agroservisas“ 2018 05 30 dienos debitorių sąrašo duomenų matyti, jog atsakovo negrąžintų piniginių lėšų bendrovei suma yra 24 024,51 Eur; bendrovės Didžiųjų knygų 2014, 2015, 2017, 2018 metų kopijomis nustatyta, kad atsakovui perduotos ir negrąžintos 24 024,51 Eur dydžio piniginės lėšos; 2014 11 28 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu apie KB „Blauzdžių agroservisas“ atliktą mokestinį tyrimą nustatyta, kad buhalterinė apskaita bendrovėje tvarkoma iš dalies pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr.IX-574 nustatytą tvarką; 2015 09 22 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma nustatyta, kad bendrovės vadovas V. P. bendrovei skolingas 2 788,46 Eur, taip pat nustatyta, jog didžiausi bendrovės skolininkai yra UAB „Agrobanga“ – 13 399,30 Eur ir ŽŪB „Panoterių ūkis“ – 32 577,64 Eur; buhalterės V. S. pasirašytomis Avanso apyskaitomis ir Sintetinės analizės suminiais registrais 2014 – 2015 metų, nustatyta, kad atsakovo skola bendrovei yra 24 024,51 Eur; 2013 04 16 atsakovas pasirašė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu; 2013 04 23 atsakovas, K. B. ir O. K. R. pasirašė susitarimą dėl atsakovo darbo sutarties nutraukimo. Bankroto byla ieškovei iškelta Kauno apygardos teismo 2018 07 12 nutartimi.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog atsakovas 24 024,51 Eur lėšas gavo be teisinio pagrindo ir jų negrąžindamas nepagrįstai praturtėjo. Atsakovo teigimu, už visus iš bendrovės gautus pinigus jis yra atsiskaitęs. Tai įrodo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais disponuoja ieškovė ir 2013 04 23 susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, jog byloje nagrinėjama atsakovo skola ieškovei susidariusi nuo 2012 10 23 iki 2013 12 31 turėjo būti įtraukta į finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau nei 2012 metų, nei 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniuose nėra duomenų, kad atsakovas ar kiti atskaitingi asmenys būtų skolingi bendrovei. Nustatė, kad rinkinyje esančiame aiškinamajame rašte yra nurodyti apskaitos informacijos formavimo metodiniai principai, tarp kurių 2.2.11. punkte yra išskirti atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, jeigu apskaitos laikotarpio pabaigoje atskaitingi asmenys būtų su bendrove neatsiskaitę, tokia skola būtų įtraukta į ataskaitas ir detalizuotai paaiškinta aiškinamajame rašte. Sprendė, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės yra paneigiamos grynųjų pinigų apskaitos reglamentavimu, t. y. atsakovas negalėjo kiekvieną mėnesį nuo 2012 metų spalio mėnesio nuolat gauti iš kasos naujas pinigų sumas prieš tai kiekvieną mėnesį neatsiskaitęs už anksčiau gautąsias sumas. Be to, 2013 04 23 sudarant susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, vyriausioji buhalterė apskaičiavo ir pateikė visus duomenis apie bendrovės ir atsakovo tarpusavio įsipareigojimus, todėl, nutraukiant darbo sutartį, turėjo būti išspręstas klausimas dėl darbuotojo gautų grynųjų pinigų panaudojimo pagrindimo. Naujas ieškovės valdytojas V. P. privalėjo susipažinti su bendrovės finansine padėtimi, tačiau turėdamas visą informaciją apie bendrovės finansus, jis 2013 06 12 atliko 11887,48 Lt mokėjimą atsakovui pagal 2013 04 23 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais bei mokesčių inspekcijos patikrinimo aktais nustatė, jog buhalterinė apskaita bendrovėje buvo tvarkoma aplaidžiai.

20. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis nesutinka. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) tai, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo tvarkoma aplaidžiai, nesudaro pagrindo išvadai, jog konkretūs ir būtent su atsakovo tinkamu atsiskaitymu su bendrove susiję dokumentai neišliko; 2) jokie teisės aktai nereglamentuoja, kurioje balanso eilutėje (papunktyje) bendrovė turi parodyti savo atskaitingų asmenų skolas. Apeliantės teigimu, bendrovė turėjo teisę ir galėjo atsakovo įsiskolinimą atspindėti balanso eilutėje „pirkėjų įsiskolinimai“; 3) aplinkybė, jog aiškinamajame rašte ar juo labiau bendrovės balanse nėra nurodyta atsakovo pavardė, nereiškia, kad atsakovo įsiskolinimo bendrovei nebuvo. Pažymi, jog 2014 m. ir vėlesniuose bendrovės buhalterijos dokumentuose atsakovo skola bendrovei yra užfiksuota; 4) byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės ar bendrovė laikėsi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitinėjęs su bendrove dėl jam išmokėtų piniginių lėšų panaudojimo kiekvieną mėnesį; 5) naujasis valdytojas neturėjo pareigos tikrinti jau sudaryto susitarimo pagrįstumo bei teisėtumo, be to, susitarime nėra nurodoma apie atsakovo įsiskolinimo buvimą ar nebuvimą, nėra ir patvirtinama, kad atsakovas nėra skolingas bendrovei; 6) tai, kad 2015 09 22 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje atsakovas nėra nurodytas kaip bendrovės skolininkas, nepaneigia, kad jis negrąžino bendrovei 24024,51Eur, be to, minėtoje pažymoje nurodyti tik bendrovės pagrindiniai skolininkai (pirkėjai), tuo tarpu atsakovas yra skolingas bendrovei kaip atskaitingas asmuo.

21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, taip pat vadovaudamasi CPK 185 straipsniu, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo prisiteisti 24 024,51 Eur pinigines lėšas. Tokios pozicijos teisėjų kolegija laikosi dėl žemiau nurodytų argumentų.

23. Vieną iš apeliacinio skundo argumentų apeliantė nurodo tai, jog jokie teisės aktai nereglamentuoja, kurioje balanso eilutėje (papunktyje) bendrovė turi parodyti savo atskaitingų asmenų skolas bei tai, kad bendrovė turėjo teisę ir galėjo atsakovo įsiskolinimą atspindėti balanso eilutėje „pirkėjų įsiskolinimai“. Teisėjų kolegija šiems argumentams nepritaria, nes jie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o konkrečiai – 2012 ir 2013 metų finansinės atskaitomybės aiškinamiesiems raštams. Šiuose aiškinamuosiuose raštuose aiškiai nurodyta, jog įmonė apskaitą tvarko vadovaudamasi šiais finansinę apskaitą ir įmonių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, Verslo apskaitos standartais ir kt. Audito ir apskaitos tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus 2010 04 21 įsakymu Nr. VAS-10 patvirtintose 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ metodinėse rekomendacijose (parengtos pagal standartą su pakeitimais, galiojančiais nuo 2013 01 01) nurodyta, jog per vienerius metus gautinų sumų skirsnyje yra parodomos pirkėjų, dukterinių ir asocijuotųjų įmonių skolos bei kitos gautinos sumos. Balanso II.1 eilutėje „Pirkėjų skolos“ parodoma su įmonės prekybine veikla (prekių, paslaugų ir savos produkcijos pardavimu) susijusių pirkėjų skolų suma, o į balanso II.3 eilutę „Kitos gautinos sumos“ įrašoma visų kitų per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos gautinų sumų, kurios nepateiktos kitose balanso eilutėse, suma. Nagrinėjamu atveju, sudarant įmonės finansinę atskaitomybę bet kurio ieškovei atskaitingo darbuotojo skola negalėjo būti prilyginta pirkėjo skolai ir turėjo būti apskaityta II.3 eilutėje „Kitos gautinos sumos“. Taigi, šiuo atveju apeliantė nepagrįstai teigia, jog atsakovo įsiskolinimas galėjo atsispindėti balanso eilutėje „pirkėjų įsiskolinimai“, be to tai tėra tik ieškovės prielaida, kuria nėra pagrindo vadovautis. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjama atsakovo skola, susidariusi nuo 2012 spalio mėnesio iki 2013 kovo mėnesio, turėjo būti įtraukta į 2012 ir 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau balansuose nėra duomenų apie atsakovo ar kitų atskaitingų asmenų skolas bendrovei.

24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog, nutraukiant su atsakovu darbo sutartį, turėjo būti išspręstas klausimas dėl darbuotojo gautų grynųjų pinigų panaudojimo. Pasak apeliantės, tai, kad V. P. atliko atsakovo naudai galutinį mokėjimą pagal susitarimą, nepatvirtina, kad jis susipažino su bendrovės dokumentais ir vertino susitarimo teisėtumą bei pagrįstumą. Tvirtina, jog susitarime nėra nurodoma apie atsakovo įsiskolinimo buvimą ar nebuvimą, nėra ir patvirtinama, kad atsakovas nėra skolingas bendrovei. Teisėjų kolegija šiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria. Pirma, pažymėtina, jog naujasis bendrovės valdytojas V. P. šias pareigas bendrovėje pradėjo eiti nuo 2013 04 24 ir ėjo iki 2014 11 05. Pagal 2013 04 23 susitarimą dėl darbo sutarties su atsakovu nutraukimo, V. P. praėjus beveik dviem mėnesiams, t. y. 2013 06 12, atsakovui atliko 11 887,48 Lt mokėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujasis bendrovės valdytojas (vadovas) pradėdamas eiti pareigas, kartu priėmė ir bendrovės materialines vertybes, įskaitant kasoje esančius grynuosius pinigus bei bendrovės reikalavimo teises į trečiuosius asmenis ir buvusius darbuotojus. Ši pareiga, t. y. tai, kad, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, visus apskaitos dokumentus, finansines ataskaitas ir kt. dokumentus perima naujasis vadovas, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 19 straipsnio 4 dalyje. Šiuo atveju naujasis bendrovės valdytojas V. P. per beveik du mėnesius (nuo jo paskyrimo valdytoju dienos iki piniginių lėšų atsakovui pagal susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo išmokėjimo dienos) privalėjo susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, kadangi tai yra jo, kaip vadovo pareiga, be to, tam turėjo visas galimybes. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nutraukiant su atsakovu darbo sutartį, turėjo būti išspręstas klausimas ir dėl darbuotojo gautų grynųjų pinigų panaudojimo. Priešingu atveju, esant duomenų, jog atsakovas yra neatsiskaitęs su bendrove, vertintina, jog jam priklausančių lėšų išmokėjimas pagal susitarimą būtų buvęs sustabdytas arba būtų atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas.

25. Apeliaciniame skunde be kita ko teigiama, jog 2015 09 22 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje atsakovas nėra nurodytas kaip bendrovės skolininkas, nepaneigia, kad jis negrąžino bendrovei 24 024,51 Eur piniginių lėšų. Pasak apeliantės, iš operatyvaus patikrinimo pažymos neįmanoma nustatyti, kokius konkrečius dokumentus bendrovė pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai, be to, minėtoje pažymoje nurodyti tik bendrovės pagrindiniai skolininkai (pirkėjai), kai tuo tarpu atsakovas yra skolingas bendrovei kaip atskaitingas asmuo, apie kurių įsiskolinimus operatyvaus patikrinimo pažymoje nėra kalbama. Tačiau priešingai nei teigia apeliantė, 2015 09 22 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog pagal buhalterinės apskaitos suminį registrą „Atskaitingų asmenų registras“, 2015 07 31 bendrovės vadovas V. P. bendrovei skolingas 2 788,46 Eur, tuo tarpu atsakovas prie atskaitingų asmenų kaip skolininkas nenurodytas, nors, vadovaujantis vyr. buhalterės V. S. sudarytomis avanso apyskaitomis, sintetinės analizės suminiu registru „251 Atskaitingų asmenų skolos“ sudarytu už laikotarpį nuo 2015 01 01 iki 2015 2015 07 31 bei sintetinės analizės suminiu registru „25 kitos skolos ūkiui“, sudarytu už laikotarpį nuo 2015 01 01 iki 2015 12 31, atsakovo skola bendrovei 2015 metais nurodyta 24024,51 Eur sumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu ieškovės nurodoma atsakovo skola iš tiesų egzistavo, tai ji būtų buvusi nurodyta ir valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje, kurioje buvo pažymėtos atskaitingų asmenų skolos. Be kita ko, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog priešingai nei kitų bendrovės skolininkų, atsakovo skolos dokumentų numeris, operacijų data, turinys, sudarytose 2014, 2015, 2017 metų Sintetinės analizės registruose – Didžiosios knygos sąskaitomis, nėra detaliai nurodyti, kas taip pat sudaro pagrindą abejoti skolos egzistavimo pagrįstumu.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad labiau tikėtina aplinkybė, jog atsakovas, išeidamas iš darbo, su bendrove buvo atsiskaitęs, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovo pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog patyrė 1050 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 * 1 289 = 1675,7), todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios Kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ (juridinio asmens kodas 256713470) atsakovo E. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė