Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-137/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-24
Bylos Nr.
2-137/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00444-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
R. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Kukras“
Civilinė byla Nr. 2-137/2013Proceso Nr. 2-56-3-00444-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 110.3; 122.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-2095-153/2012 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ ieškinį atsakovams R. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kukras“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas RUAB „Forest brothers“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. Ž. ir UAB „Kukras“ 4 157 482 Lt žalos, padarytos nesąžiningais konkurencijos veiksmais, atlyginimą ir 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones -nekilnojamojo turto ar kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, areštą 4 157 482 Lt sumai. Prašymą motyvavo didele ieškinio suma, atsakovų nesąžiningu elgesiu, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovai galimai sieks parduoti turimą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė areštuoti atsakovams R. Ž. ir UAB „Kukras“ priklausančius ir esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus bendrai 4 157 482 Lt sumai, uždraudžiant atsakovams areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Jeigu atsakovų aprašytų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų vertė yra mažesnė negu 4 157 482 Lt, tuo atveju, areštuoti trūkstamos sumos ribose atsakovams priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas. Bendra atsakovų areštuoto turto vertė negali viršyti 4 157 482 Lt. Leisti atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, atsakovui UAB „Kukras“ išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

Šalies argumentai

Atsakovas R. Ž. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį, o teismui nenustačius pagrindų šią nutartį panaikinti - ją pakeisti, t.y.:

1) panaikinti taikytą areštą atsakovo R. Ž. lėšoms, reikalingoms atsiskaityti su AB DNB banku pagal 2006-11-24 kreditavimo sutartį Nr. 11265, esančioms R. Ž. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, leidžiant AB DNB bankui šias lėšas nusirašyti nuo nurodytos sąskaitos;

2) panaikinti taikytą areštą atsakovo R. Ž. lėšoms, reikalingoms atsiskaityti su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pagal gyvybės draudimo liudijimą (Serija IGD Nr. 000055), leidžiant AB DNB bankui kiekvieną mėnesį nuo R. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 120 Lt į UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ sąskaitą;

3) panaikinti taikytą areštą atsakovo R. Ž. lėšoms, reikalingoms atsiskaityti su UAB DK „PZU Lietuva“ pagal gyventojų turto draudimo liudijimą (Serija GT Nr. 210111), leidžiant AB DNB bankui kiekvieną mėnesį nuo R. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 11 Lt į UAB DK „PZU Lietuva“ sąskaitą;

4) leisti atsakovui R. Ž. disponuoti visu likusiu darbo užmokesčiu, kurį perveda UAB „Eglyta“ į R. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke;

5) leisti atsakovui R. Ž. disponuoti visu likusiu darbo užmokesčiu, kurį perveda UAB „RG Pallets & Logistics“ į R. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke.

Atsakovas R. Ž. atskirąjį skundą motyvavo tuo, kad teismas preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo, didelė suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; dėl piniginių lėšų arešto atsakovas negali patenkinti minimalių savo ir savo šeimos poreikių, todėl ginčijama nutartis prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia atsakovo interesus; teismas, leisdamas atsakovui UAB „Kukras“ mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir atsiskaityti su valstybe, o atsakovui R. Ž. uždrausdamas atsiskaityti su jo kreditoriais, yra pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi nutarė atsakovo R. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, t.y. pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties dalį dėl arešto, taikyto atsakovo R. Ž. piniginėms lėšoms, panaikinant areštą šioms atsakovo R. Ž. piniginėms lėšoms:

1) reikalingoms atsakovui R. Ž. atsiskaityti su AB DNB banku pagal 2006-11-24 kreditavimo sutartį Nr. 11265, R. Ž. AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant AB DNB bankui šias lėšas nusirašyti nuo nurodytos sąskaitos;

2) reikalingoms atsakovui R. Ž. atsiskaityti su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pagal gyvybės draudimo liudijimą (Serija IGD Nr. 000055), leidžiant AB DNB bankui kiekvieną mėnesį nuo R. Ž. AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 120 Lt į UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ sąskaitą;

3) reikalingoms atsakovui R. Ž. atsiskaityti su UAB DK „PZU Lietuva“ pagal gyventojų turto draudimo liudijimą (Serija GT Nr. 210111), leidžiant AB DNB bankui kiekvieną mėnesį nuo R. Ž. AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 11 Lt į UAB DK „PZU Lietuva“ sąskaitą;

4) leidžiant atsakovui R. Ž. disponuoti visu likusiu darbo užmokesčiu pervedamu UAB „Eglyta“ į atsakovo R. Ž. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pervedamu UAB „RG Pallets & Logistics“ į atsakovo R. Ž. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, išanalizavęs pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas R. Ž. iš 4 000 Lt per mėnesį gaunamo, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio privalo skirti apie 1 000 Lt savo kreditoriniams įsipareigojimams, susijusiems su šeimos būsto kredito grąžinimu, jo gyvybės bei būsto draudimo įmokoms padengti, o likusi 3 000 Lt suma iš gaunamo darbo užmokesčio yra reikalinga pragyvenimui trijų asmenų šeimai, įskaitant atsakovą, nepilnametę dukrą, bei nedirbančią sutuoktinę, bei šeimos būstui išlaikyti. Dėl pritaikyto arešto piniginėms lėšoms, atsakovo prievolių AB DNB bankui bei UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vykdymas yra apsunkintas, atsakovas negali atlikti pinginių lėšų pervedimo operacijų. Teismas sprendė, kad dėl šios aplinkybės atsakovas gali netekti šeimos būsto, kadangi 1996-11-24 Kreditavimo sutartyje Nr. 11265 yra numatyta banko teisė, atsakovui nustatytais terminais negrąžinus kredito dalies arba palūkanų, nutraukti sutartį ir skolą išieškoti iš buto, įkeisto hipoteka. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, jog yra pagrindas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas RUAB „Forest brothers“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika (2011-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1321/2011), pagal kurią fizinių asmenų, kurių turtas ir piniginės lėšos areštuotos, teisės yra ginamos CPK 668 straipsnio nuostatomis. Tuo atveju, jei ieškovo pasirinktas antstolis nukreiptų išieškojimą į turtą, iš kurio negali būti išieškoma pagal CPK 668 straipsnio nuostatas, atsakovai turi teisę apskųsti tokius antstolio veiksmus (CPK 643 str. 5 d.).Atsakovui nepagrįstai leista disponuoti neapibrėžto dydžio darbo užmokesčiu, gaunamu iš UAB „Eglyta“ ir UAB „RG Pallets & Logistics”. Nors atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog kas mėnesį gauna atitinkamai 2 610 Lt ir 2 632 Lt dydžio darbo užmokestį, tačiau atsakovas yra šių įmonių direktorius, todėl pats gali savo iniciatyva nusistatyti sau mėnesinį darbo užmokestį. Ši aplinkybė reiškia, jog nekonkretizavus konkrečios atsakovui leidžiamos disponuoti sumos atsakovas turi realią galimybę kas mėnesį disponuoti žymiai didesne darbo užmokesčio suma ir toliau gyventi be jokių realių suvaržymų bei išvengti prievolės įvykdymo ieškovui.Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo mėnesinių pajamų ir išlaidų dydžio, todėl atsakovo šeimos išlaikymui skyrė nepagrįstai dideles sumas.Visų pirma, atsakovo sutuoktinė kas mėnesį gauna 551,85 Lt nedarbo socialinio draudimo išmoką, be to, 2012-06-11 atsakovo sutuoktinė, atsakovui perleidus jam nuosavybės teise priklausančias akcijas (50 vienetų), tapo UAB „RG PalIets&Logistics“ akcininke ir įgijo teisę gauti dalį bendrovės pelno –dividendus, taigi, šeimos pajamos yra didesnės už teismo nurodytą sumą (4 000 Lt). Antra, nutartyje nepagrįstai padaryta išvada, jog kiekvieno atsakovo šeimos nario išlaikymui per mėnesį reikia po 1 000 Lt, kadangi tokia suma yra akivaizdžiai per didelė ir iš tiesų neprotinga. Minimaliems skolininko poreikiams patenkinti yra skirtas CPK 668 straipsnis, kuriame numatytas neareštuojamo turto sąrašas, įskaitant ir tam tikrą sumą piniginių lėšų, kas reiškia, jog teismas apskritai neturėjo jokio pagrindo atskirai kiekvienam šeimos nariui kas mėnesį skirti net po 1000 Lt. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų (pavyzdžiui, sąskaitų, čekių ir pan.), kurie patvirtintų būtent tokio dydžio (3 000 Lt) atsakovo šeimos mėnesines išlaidas. Nutartimi suteikus atsakovui teisę atsiskaityti su kitais kreditoriais, buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, ko pasekoje nepagrįstai nukenčia ieškovo teisės bei teisėti interesai. Nutartyje nėra jokio pagrindimo, kodėl kreditoriams AB DNB bankas, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo atžvilgiu suteikiama pirmenybė, tuo labiau, kai kreditorius AB DNB bankas ir taip turėtų būti laikomas privilegijuotu kreditoriumi, kadangi jo prievolė, priešingai nei ieškovo, užtikrinta hipoteka. Be to, leidus atsakovui laisvai disponuoti jam priklausančiu darbo užmokesčiu,atsakovas turės galimybę atsiskaityti su mobiliojo ryšio operatoriais, kuro tiekėjais ir kitais kreditoriais, kuriems neturėtų būti taikoma pirmenybė ieškovo atžvilgiu.Atsakovas, ieškovo įsitikinimu, nėra sąžininga šalis. Atsakovas būtent savo nesąžiningais veiksmais (konfidencialios informacijos atskleidimu) padarė ieškovui žalą, kas tik patvirtina, jog atsakovas yra linkęs elgtis nesąžiningai.2012-06-11, t. y. tą pačią dieną, kai buvo priimta skundžiama nutartis, atsakovas su savo sutuoktine E. Ž. sudarė akcijų dovanojimo sutartį, kuria sutuoktinei padovanojo atsakovui nuosavybės teise priklausančių 50 vienetų UAB „RG PalIets&Logistics“ akcijų, kas patvirtina, jog atsakovas visais įmanomais būdais ieško priemonių, kaip išvengti savo turto suvaržymo ir prievolės įvykdymo ieškovui. Be to, atsakovas atskirajame skunde klaidingai nurodė, jog yra vienintelis asmuo šeimoje, kuris gauna pastovias mėnesines pajamas. O skundžiama nutartimi atsakovui sukuriamos prielaidos ir toliau elgtis nesąžiningai ir bandyti išvengti prievolės įvykdymo ieškovui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. Ž. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Kauno apygardos teismas tinkamai įvertino atskirajame skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad visiškas turimų ir būsimų lėšų areštas nepagrįstai pažeistų atsakovo ir jo šeimos teises ir teisėtus interesus. Dėl piniginių lėšų arešto, neleidžiant su jomis atlikti jokių operacijų, atsakovas negalėtų atsiskaityti su kreditoriais, o taip pat netektų galimybės tenkinti savo ir šeimos (sutuoktinės ir nepilnametės dukros) būtiniausių poreikių. Teismui nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių masto, tokia situacija užsitęstų ne vienerius metus, ji sukeltų sunkius padarinius (pvz. vienintelio šeimos būsto netekimas), taip pat pažeistų trečiųjų asmenų, visiškai nesusijusiu su nagrinėjama byla, t.y. sutuoktinės ir nepilnametės dukros, teisę į materialinį išlaikymą. Be to, šiuo metu darbo sutartis su UAB Eglyta“ yra nutraukta nuo 2012-06-29, taigi šiuo metu atsakovas dirba tik vienoje darbovietėje - UAB „RG Pallets & Logistics”ir gauna2632 Lt darbo užmokestį, kas, atskaičius mokesčius, sudaro 2000,32 Lt. Ši suma yra visos šeimos pajamos, kadangi atsakovas yra vienintelis dirbantis šeimoje asmuo. Apeliantasklaidingai nurodo, kad atsakovas pats gali nustatyti savo darbo užmokestį, nes dirba įmonių direktoriumi. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, bendrovės vadovui nustato atlyginimą bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas). Pažymėtina, kad ieškovo nurodoma 551,85 Lt nedarbo socialinio draudimo išmoka sutuoktinei E. Ž. buvo mokama nuo 2011-11-10 iki 2012-05-09, t.y. šiuo metu sutuoktinė šios išmokos negauna. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad dividendai UAB „RG Palltes& Logistics”akcininkams per visą šios įmonės veiklos laikotarpį nebuvo išmokėti, taigi, atsakovo sutuoktinė jokių pajamų iš šios įmonės veiklos negavo. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje paprastai paliekama didesnė nei 1000 Lt suma būtiniems atsakovo ir jo šeimos poreikiams tenkinti (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245/2009,2010-09-23 nutartis Nr. 2-1393/2010).Tokiu būdu tiek ginčo metu skirta 1000 Lt suma, tiek šiuo metu skiriama tik 333 Lt suma kiekvieno šeimos nario pragyvenimui atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, o taip pat teismų praktiką šiuo klausimu.Apelianto nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos dėl CPK 668 straipsnio taikymo faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl teismas nurodyta praktika neturėtų vadovautis, kadangi minėtoje byloje buvo reiškiamas reikalavimas apskritai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas turtui, o ne pakeisti jų taikymo mastą, kaip yra šioje byloje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje įvertinama tai, kad areštavus visas fizinio asmens lėšas, jis nebetenka galimybės tenkinti būtiniausius savo ir savo šeimos poreikius, ir šiuo pagrindu leidžia disponuoti darbo užmokesčiu (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1393/2010).Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartimi pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas. Šioje proceso stadijoje, tarp šalių vykstant ginčui dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, apeliantasnelaikytinas atsakovo kreditoriumi. Kreditoriumi jis taptų tik tuo atveju, jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu visiškai ar iš dalies būtų patekintas jo ieškinys. Skundžiama nutartis, kuria leista atsiskaityti su AB DNB banku pagal 2006-11-26 kreditavimo sutartį Nr. 11265 bei su UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pagal ilgalaikes draudimo sutartis, atitinka teisingumo, proporcingumo bei ekonomiškumo principus, į kuriuos turi būti atsižvelgta, taikant laikinąsias apsaugos priemones.Atmestini atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo. Pirma, klausimas, ar atsakovas atliko ieškinyje nurodytus neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus (konfidencialios informacijos atskleidimas) bus išspręstas tik teismui bylą išnagrinėjus iš esmės. Antra, akcijų dovanojimo sutuoktinei sutarties sudarymo metu, t.y. 2012-06-11 atsakovas apie Kauno apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nežinojo ir negalėjo žinoti, nes nutartis buvo priimta atsakovams nepranešus, atsakovui įteikta tik 2012-06-18, t.y. jau po nurodytos sutarties pasirašymo, atsakovo turtas areštuotas taip pat po nurodytos sutarties pasirašymo, t.y. 2012- 06-13, antstoliui M. Petrovskiui surašius turto aprašą. Trečia, atsakovas teismo neklaidino, o nurodė tikrumoje egzistuojančias aplinkybes, nes sutuoktinei E. Ž. nedarbo socialinio draudimo išmoka buvo mokama iki 2012-05-09, taigi, tiek atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2012-06-11 nutarties padavimo metu, tiek šiuo metu ji jokių pajamų neturi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumas ir pagrįstumas teisiniu ir faktiniu aspektais, taip pat absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių Kauno apygardos teismo2012 m. birželio 27 d. nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.

Apeliantas skundžia teismo nutartį, kuria teismas, atsižvelgęs į atsakovo atskirojo skundo argumentus, pakeitė to paties teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį dėl arešto taikymo atsakovo R. Ž. turtui 4 157 482 Lt (t.y. ieškinio reikalavimų) ribose. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, vertina, ar teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino areštą piniginėms lėšoms, reikalingoms atsakovui sumokėti kreditą, gyvybės draudimo ir turto draudimo įmokas bei leido disponuoti visu gaunamu darbo užmokesčiu.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi,įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs.

Iš byloje esančios 2006 m. lapkričio 24 d. Kreditavimo sutarties (b.l. 48-54) matyti, kad atsakovo paimto iš banko kredito paskirtis – butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini) pirkti. Kreditavimo sutartyje numatytas įsipareigojimas apdrausti perkamą turtą, taip pat apdrausti kredito gavėjo – R. Ž. gyvybę. Iš antstolio 2012 m. birželio 13 d. sudaryto, vykdant Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį, Turto aprašo (b.l. 35-39) matyti, kad atsakovas R. Ž. kito nekilnojamojo turto, išskyrus banko kredituotą butą, neturi. Atsižvelgiant į šiuos bylos duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovui negalint vykdyti prievolių bankui, prisiimtų minėta Kreditavimo sutartimi, atsakovas gali netekti šeimos būsto, bankui pasinaudojus Kreditavimo sutartyje numatyta teise skolą išieškoti iš buto. Konstatuotina, jog tokia situacija, kai, remiantis bylos duomenimis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sąlygoti šeimos būsto netekimą, kai atsakovas netektų galimybės aprūpinti šeimą, kurioje auga nepilnametė dukra (b.l. 33) gyvenamuoju būstu, neatitiktų ekonomiškumo bei teisingumo ir proporcingumo principų, taip pat tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros principo, nes atsakovui tokios laikinosios apsaugos priemonės sukeltų ypač sunkių ir neadekvačių padarinių bei akivaizdžiai nepagrįstai suvaržytų atsakovo ir jo šeimos teises.Kita vertus, toks suvaržymas prieštarautų ir paties ieškovo teisėtiems interesams, nes atsakovas, negalėdamas mokėti kredito įmokų, privalėtų padengti priverstinio skolos išieškojimo išlaidas, toks turtas tokiu būdu paprastai parduodamas už mažesnę, nei rinkos, kainą, o tai kartu mažintų ir atsakovo mokumą, tuo pačiu – jo galimybes įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino atsakovo prašymą leisti vykdyti įsipareigojimus bankui ir draudimo įmonėms, taip užtikrinant atsakovo šeimos teisės į būstą įgyvendinimą. Konstatuotina, kad teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino areštą atsakovo R. Ž. piniginėms lėšoms, reikalingoms atsakovui atsiskaityti su AB DNB banku pagal Kreditavimo sutartį, leidžiant bankui šias lėšas nurašyti nuo atsakovo sąskaitos.Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sudarytos draudimo sutartys susijusios su Kreditavimo sutartimi prisiimtais įsipareigojimais, teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė panaikinti areštą lėšoms, reikalingoms atsiskaityti su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, leidžiant AB DNB bankui kiekvieną mėnesį nuo atsakovo sąskaitos nurašyti 120 Lt į UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“ sąskaitą bei panaikinti areštą lėšoms, reikalingoms atsakovui atsiskaityti su UAB DK „PZU Lietuva“ pagal gyventojų turto draudimo liudijimą, leidžiant AB DNB bankui kiekvieną mėnesį nuo atsakovo sąskaitos nurašyti 11 Lt į UAB DK „PZU Lietuva“ sąskaitą.

Dėl skundžiamos teismo nutarties dalies, kuria atsakovui R. Ž. leista disponuoti visu likusiu darbo užmokesčiu, pervedamu į atsakovo sąskaitą UAB „Eglyta“ ir UAB „RG Pallets&Logistics“, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog, nekonkretizavus konkrečios atsakovui leidžiamos disponuoti sumos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepasiektų tikslo – apriboti atsakovo teisę disponuoti turtu, siekiant užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nors kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikia informaciją, jog jo sudaryta darbo sutartis su UAB „Eglyta“ nutraukta nuo 2012 m. birželio 29 d., teismas mano, kad reikia įvertinti tai, jog darbo sutarties nutraukimas savaime nereiškia, kad ateityje ji negalės būti vėl sudaryta, taigi, atitinkamai – kad atsakovas ir ateityje negalės įgyti teisės gauti iš šios įmonės darbo užmokestį. Dėl gaunamo darbo užmokesčio UAB „RG Pallets&Logistics“, sutiktina su atsakovo teiginiu, kad, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, direktorius atlyginimą sau nustato nevienasmeniškai, o dėl bendrovės vadovo atlyginimo sprendžia bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas), tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pagal paties atsakovo pateiktą šios įmonės 2012 m. birželio 11 d. akcininkų sąrašą, 50 proc. akcijų priklauso atsakovo R. Ž. sutuoktinei E. Ž., neatmestina prielaida, kad pats atsakovas netiesiogiai gali įtakoti savo atlyginimo dydį. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei dėl atlyginimo dydžio pats atsakovas nesprendžia ir jo neįtakoja, nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad atsakovo gaunamas UAB „RG Pallets&Logistics“ atlyginimas ateityje negali padidėti, o, teismui nutarus, kad atsakovas gali naudotis visu likusiu (atskaičius kredito ir draudimo įmokas) darbo užmokesčiu, neapribojant pinigų sumos konkrečiu dydžiu, galėtų susidaryti situacija, kad atsakovas realiai apribojimų naudotis jo gaunamomis kaip darbo užmokestis lėšomis, nepatirtų, kas savo ruožtu neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta leisti atsakovui disponuoti visu likusiu darbo užmokesčiu, keistina, leidžiant atsakovui disponuoti darbo užmokesčio lėšomis, neviršijant 1 000 Lt ribos. Ši suma, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina pakankama, atsižvelgiant į paties atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktą informaciją, jog jo gaunamo atlyginimo dalis, kurią jis skiria šeimos poreikių tenkinimui, sudaro 1 000 Lt (iš gaunamo atlyginimo atskaičius mokesčius ir kredito grąžinimo bei draudimo įmokas) ir tai, atsakovo nuomone, atitinka teisingumo ir protingumo principus,bei į tai, jog CPK 668 straipsnio 1 dalis, nustatanti turtą, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, jį vykdant iš fizinių asmenų turto, numato, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, kuri šiuo metu, vadovaujantis LR Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr. 152-7772), sudaro 1 000 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria leista atsakovui R. Ž. disponuoti visu likusiu darbo užmokesčiu pervedamu UAB „Eglyta“ į atsakovo R. Ž. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pervedamu UAB „RG Pallets & Logistics“ į atsakovo R. Ž. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šią nutarties dalį išdėstant taip:

„leidžiant atsakovui R. Ž. disponuoti visu likusiu darbo užmokesčiu, neviršijant 1 000 Lt“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVytas MiliusMarytė Mitkuvienė