Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-12 · Civilinė byla Nr. 2-1321/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-12
Bylos Nr.
2-1321/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
V. S., Ž. E.
Ieškovas
Stvaros statyba
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-625-425/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stvaros statyba“ ieškinį atsakovams V. S. ir Ž. E. dėl 32 614,86 Lt priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB ,,Stvaros statyba“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš V. S. ir Ž. E. 32 614,86 Lt bendrovei padarytos žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikšto reikalavimo ribose, motyvuodamas, kad prašoma priteisti suma atsakovams laikytina didele, todėl yra reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, be to, atsakovai elgiasi nesąžiningai, o ieškovas – bankrutuojanti įmonė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 32 614,86 Lt vertės V. S. ir Ž. E. asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turto, o turto neradus ar radus nepakankamai areštavo jiems priklausančias pinigines lėšas bankų įstaigose ar pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovų suma yra didelė, kadangi atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl pagrįstas ieškovo motyvas taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje jo turto arešto atžvilgiu. Atskirajame skunde pateikiami tokie argumentai:

Teismo nutartis nemotyvuota, neišlaikyta suinteresuotų asmenų pusiausvyra, nes kreditoriaus pareikšto reikalavimo suma yra 32 614,86 Lt, tuo tarpu areštuota abiejų atsakovų turtas kiekvieno 32 614,86 Lt sumoje.Atsakovas turi išlaikytinių nepilnamečių vaikų, todėl pinigų areštas neproporcingai suvaržo skolininko bei jo nepilnamečių vaikų interesus.Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas neatitinka proporcingumo reikalavimo, nes areštuojamas kelių šimtų tūkstančių vertės turtas, kai ieškinio suma tesiekia 32 614,86 Lt. Be to, nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas su priklausiniais) yra įkeistas bankui, todėl jo areštas neužtikrins pareikšto reikalavimo.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB ,,Stvaros statyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad solidarios skolininkų pareigos atveju, patenkinus ieškinį, ieškovas išieškojimą galės nukreipti į bet kurį iš atsakovų, todėl svarbu, kad nepakistų nei vieno iš atsakovų turtinė padėtis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigą įvykdyti iš materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus. Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan.

Ieškovas atsakovais byloje pasirinko du fizinius asmenis ir šiems asmenims pareiškė reikalavimą 32 614,86 Lt sumai. Tokia pinigų suma laikytina gana didele fiziniam asmeniui ir tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų ir atsakovas (apeliantas) neįrodinėjo, kad jo turtinė padėtis yra tokia gera, jog nėra grėsmės, kad netaikius jų turto arešto, teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 12 str.). Priešingai, atsakovas teismui nurodė, kad jo nekilnojamas turtas įkeistas bankui. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, jog minėta ieškinio suma atsakovams yra pakankamai didelė ir egzistuoja grėsmė, kad neareštavus atsakovų turto, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas byloje gali pasunkėti. Esant minėtoms aplinkybėms, Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, solidarios skolininkų pareigos atveju, patenkinus ieškinį, ieškovas išieškojimą galės nukreipti į bet kurį iš atsakovų, todėl pirmosios instancijos teismas, areštuodamas abiejų atsakovų turtą pareikšto ieškinio ribose, proporcingumo ir ekonomiškumo principų nepažeidė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti išieškoma iš turto, nurodyto CPK 668 str. nuostatose. Šios teisės normos nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius atsakovo poreikius. Ši aplinkybė lemia tai, kad atsakovo argumentai, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie neturės galimybės patenkinti šeimos poreikių, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, jei ieškovo pasirinktas antstolis nukreiptų išieškojimą į turtą, iš kurio negali būti išieškoma pagal CPK 668 str. nuostatas, atsakovai turi teisę apskųsti tokius antstolio veiksmus (CPK 643 str. 5 d.).

Pažymėtina, kad apeliantui neužkertamas kelias kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kartu pateikiant įrodymus, patvirtinančius, jog pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė, ar įrodymus, patvirtinančius, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas patiria neproporcingai didelius suvaržymus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė Donatas Šernas