Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo P. M. skundą dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Tereza Gerasimovič 2021 m. gruodžio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko P. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-01-14 nutarimą Nr. A-1-111-170/05 dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Skolininkui bauda buvo paskirta iki 2015 m. liepos 1 d. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo; 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki ANK įsigaliojimo galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje taip pat buvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau 2013 m. liepos 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos I d., neįtvirtino administracinės; nuobaudos — baudos - vykdymo senaties terminų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo, senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo: terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams; 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Nutarimas buvo perduotas vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti termino. Be to, antstolė sistemingai ir reguliariai atliko vykdymo veiksmus. Vertinant skolininko vengimą sumokėti baudą, nustatyta, kad skolininkas nebuvo įsidarbinęs, nenurodydamas priežasčių, kodėl ilgą laiką nedirba. Skolininkas antstolei nenurodė jokių aplinkybių patvirtinančių jo siekį įvykdyti paskirtas nuobaudas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko P. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-01-14 nutarimą Nr. A-1-111-170/05 dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

2021 m. gruodžio 9 d. antstolės kontoroje gautas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma nutraukti vykdomąją bylą suėjus 5 metų administracinės nuobaudos išieškojimo senaties terminui.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Remiantis CPK 584 straipsnio 2 dalimi, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo bei išieškojimo vykdymo klausimai.

Šiuo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Teismas nenustatė, kad skolininko vykdomųjų bylų vykdymas patektų į ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalies apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis.

Nuo 2015-07-01 galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalis numatė, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai. Iki 2015-07-01, kai įsigaliojo 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymas Nr. XII-601, ATPK nereglamentavo nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino. Šią teisės spragą užpildė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformuodamas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino nustatymo bei jo praleidimo įvertinimo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškinta, kad tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymus ir užtikrinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nebūtų blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Susipažinus su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga matyti, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį buvo užvesta vykdomoji byla, antstolei vykdyti buvo pateiktas nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo terminų. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-01-14 nutarimas Nr. A-1-111-170/05 buvo pateiktas vykdyti 2005-03-18. Taigi nurodytas vykdomasis dokumentas antstoliui buvo pateiktas vykdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino (ATPK 308 straipsnio 1 dalis, 313, 314 straipsniai).

Be to, antstolė, gavusi minėtą vykdomąjį dokumentą, vykdomojoje byloje atliko aktyvius veiksmus, siekdama išieškoti paskirtą baudą iš pareiškėjo: nuolatos periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė užklausas kredito įstaigoms apie skolininko turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, teikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui duomenims apie skolininko nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą gauti, teikė užklausas Kelių transporto priemonių registrui apie skolininko vardu įregistruotas transporto priemones, tikrino VSDFV duomenų bazės informaciją apie skolininko darbovietę, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, duomenis AIS antstolių informacinėje sistemoje. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad vykdomojo dokumento vykdymo laikotarpiu nebuvo dvejų metų laikotarpio, per kurį antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių butų nevykdžiusi išieškojimo (t. y. neatlikusi jokių veiksmų dėl nuobaudų išieškojimo minėtose vykdomosiose bylose). Antstolė ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdama išieškoti skolą, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė yra atsakinga už tai, kad skola nėra išieškota.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt., todėl pripažintina, kad antstolio atlikti veiksmai vykdomosiose bylose laikytini tinkamu išieškojimo veiksmų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Kadangi antstolė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje atliko nepraėjus 2 metams nuo vykdomojo dokumento gavimo, bei vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė būtų neatlikusi vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino vykdomojoje byloje Nr. 0045/05/00300 nėra teisinio pagrindo.

Vertinant skolininko vengimą sumokėti baudą, nustatyta, kad skolininkas nebuvo įsidarbinęs, nenurodydamas priežasčių, kodėl ilgą laiką nedirba. Skolininkas antstolei nenurodė jokių aplinkybių patvirtinančių jo siekį įvykdyti paskirtas nuobaudas (pvz., pagerinti turtinę padėtį) arba objektyviai trukdančių jam tai padaryti (pvz., nedarbingumo). Vykdomojoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkas neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkas būtų atlikęs veiksmus, rodančius siekį sumokėti paskirtą baudą. Skolininko neveikimas nuo administracinės: nuobaudos jam skyrimo dienos iki skundo pateikimo dienos buvo ir yra nulemtas jo paties valios, o ne kitų asmenų ir (ar) institucijų (pareigūnų) veiksmų. Dėl šio konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176 – 179 straipsniai).

Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

P. M. skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.