- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- e2S-333-440/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00451-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- T. V.
- Ieškovas
- D. V.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-1495-721/2022 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir atsakovo T. V. priešieškinį ieškovei D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos patvirtinimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo: 1) T. V. ir D. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio T. V. kaltės; 2) Po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams palikti santuokines pavardes – „V.“ ir „V.“; 3) Nustatyti nepilnamečio vaiko L. J. V. gyvenamąją vietą su motina D. V., jos gyvenamojoje vietoje; 4) Nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką; 5) Priteisti iš atsakovo T. V. nepilnamečiui sūnui L. J. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 280 Eur nuo galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant D. V.; 6) Priteisti iš atsakovo T. V. D. V. nepilnamečio sūnaus L. J. V. išlaikymo įsiskolinimą, už 36 mėnesius, skaičiuojant po 180 Eur per mėnesį, kas, iš viso, sudaro 6480 Eur; 7) Priteisti iš visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo T. V. nepilnamečiui sūnui L. J. V. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 280 Eur iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant D. V.
3. Nurodė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui lėšų visiškai neskiria, juo nesirūpina nuo 2015 metų, todėl kad nepilnametis sūnus galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą ir būti viskuo aprūpintas, priteistinas laikinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 280 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartimi teismas patenkino ieškovės D. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priteisė iš atsakovo T. V. nepilnamečiam sūnui L. J. V. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 280 eurų dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. kovo 14 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai D. V. Priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų septinių metų amžiaus. Ieškovės teigimu atsakovas neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl šalių sūnaus išlaikymo pareiga tenka vienai ieškovei. T. V. yra darbingo amžiaus, duomenų apie blogą jo sveikatos būklę, ribotą darbingumą nėra. Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo bylose, nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad atsakovas turi realias finansines galimybes teikti ieškovo prašomą išlaikymą, sprendžia, kad yra pagrindas iš jo priteisti po 280 Eur kas mėnesį mokamą laikiną išlaikymą mažamečiam šalių sūnui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas T. V. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-1495-721/2022, priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui L J. V. dydį ir priteisti mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 100 Eur dydžio išmokomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė yra pasakiusi atsakovui, jis nėra vaiko L J. V. tėvas ir neketina prašyti mokėti vaikui išlaikymą. Ieškovė nuo 2015 m. vaiką išlaikė viena ir neprašė atsakovo mokėti vaikui išlaikymą. Ieškovė nenurodė nė vienos priežasties, dėl kurios pasunkėjo ar sumažėjo jos materialinės galimybės išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl prašymas priteisti laikiną išlaikymą turėjo būti atmestas.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl priteisė laikiną išlaikymą ieškovės prašyto dydžio ir kokiu pagrindu išnagrinėjo vieną iš ieškinio reikalavimų, kai ieškovė nepateikė įrodymų apie nepilnamečio vaiko poreikius ir jų dydį, nenurodė, ar nepilnametis vaikas turi specialių poreikių ir kokios išlaidos reikalingos, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą D. V. prašė atsakovo T. V. atskirojo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:
7.1. Atsakovas skunde nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadas apie jo sunkią turtinę padėtį ir negalėjimą teikti nustatyto dydžio išlaikymą savo vaikui. Atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su iki šiol buvusiu nepilnamečio vaiko išlaikymu, keliamos abejonės dėl biologinės tėvystės, neturi jokios reikšmės teismo pritaikytai laikinajai apsaugos priemonei. Atsakovas neginčija fakto, jog nepilnametis jo sūnus gyvena su motina ir yra jos vienos išlaikomas. Atsakovas nenurodė, kokio dydžio išlaikymas vaikui reikalingas kiekvieną mėnesį. Atskirojo skundo reikalavimas priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo po 100 Eur per mėnesį nėra motyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis netenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl priteisto laikino išlaikymo
9. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
10. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).
11. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
12. Apeliantas teigia, kad teismas taikydamas laikinąją apsaugos priemonę iš esmės išnagrinėjo bylą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Teismas nemotyvavo, kodėl išnagrinėjo iš esmės vieną iš ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
13. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui 280 Eur dydžio laikiną išlaikymą ir prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę priteisiant tokio pat dydžio laikiną išlaikymą.
14. Pažymėtina, kad nagrinėjama specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir teismas spręsdamas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nesprendžia bylos iš esmės. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo, pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiama į vaiko amžių, kitas aplinkybes nes priešingu būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Taigi, taikant šią laikinąją apsaugos priemonę, prioritetiškai ginami vaiko interesai turėti nuolatines materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, patenkinti bent minimalius ir būtiniausius kasdienius poreikius. Pažymėtina, kad vien tai, jog sutampa ieškovės reikalaujamo laikinojo išlaikymo suma iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir reikalaujamo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo suma nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą, kurio suma sutampa su ieškiniu reikalaujama priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo suma nuo teismo sprendimo priėmimo, išnagrinėjo bylą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš esmės.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nepasisakė dėl ginčo esmės, tik preliminariai vertino dėl ieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo bylą išnagrinėjo iš esmės bylą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
16. Apeliantas vieną iš argumentų dėl ginčijamo priteisto nepilnamečiui vaikui laikino išlaikymo nurodo, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas. Šis apelianto argumentas prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš byloje esančio L J. V. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad atsakovas T. V. yra vaiko tėvas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo tėvystę vaiko L J. V. atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, kad ieškovė jo nuo 2015 m. neprašė teikti sūnui išlaikymą, nepaneigia jo pareigos teikti išlaikymą. Ieškovė prašydama priteisti šalių nepilnamečiui sūnui laikiną išlaikymą, neturi pareigos įrodinėti dėl kokių pasikeitusių aplinkybių ji kreipėsi dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kai atsakovas būdamas vaiko tėvu, apskritai neteikia vaikui jokio išlaikymo. Šiuo atveju atsakovo pareiga įrodinėti, kad jis teikė išlaikymą vaikui.
17. Priteisiant vaikui išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaiko poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad sprendžiant laikinojo išlaikymo klausimą, svarbu atsižvelgti į orientacinį minimalios mėnesio algos dydžio kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tačiau tai yra tik orientacinis dydis, o kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina ir sprendžia, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir turimus įrodymus.
18. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tiek sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo teismo sprendimu, tiek sprendžiant dėl laikino išlaikymo priteisimo iki sprendimo priėmimo atsižvelgtina į minėtas įstatymo nuostatas bei formuojamą teismų praktiką šiais klausimais, prioritetą teikiant išimtinai nepilnamečio vaiko interesams.
19. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo, atsižvelgė į minimalios mėnesinės algos dydį buvusį nutarties priėmimo metu, kuris buvo 730 Eur (neatskaičius mokesčių), kurios dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016), į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie blogą jo sveikatą, ribotą darbingumą.
20. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
21. Priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju ginčydamas priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį apeliantas nenurodė jokių duomenų paneigiančių pirmosios instancijos teismo argumentus apie apelianto galimybę dirbti, jo sveikatą, taip pat nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, jog jis neturi galimybės nepilnamečiui sūnui teikti priteisto dydžio laikino išlaikymo būtino vaiko poreikiams tenkinimui. Nors apeliantas sutiko, kad iš jo būtų priteistas 100 Eur dydžio laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl nepilnamečio vaiko poreikių, kodėl tokia suma yra pakankama, ar ji užtikrina vaiko poreikius ir pan. Be to pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus tenka abejiems tėvams. Teisę ir pareigą auklėti savo vaikus turi abu tėvai, o teismo pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai bei išlaikyta vaiko tėvų interesų pusiausvyra. Kokie vaiko poreikiai, kokios tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kokio dydžio bus įvertinta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju priteisus laikinai 280 Eur sumą, byloje esantys duomenys nesuteikė pagrindo spręsti, kad tėvas konkretaus dydžio išlaikymo teikti negali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, besąlygiškai vadovavosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliantas atskirajame skunde išdėstytais argumentais nepaneigė teismo nutarties pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio priteisimo tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju buvo taikyta netinkama ir nepagrįsta laikinoji apsaugos priemonė. Taikyta priemonė užtikrina ieškovės ir atsakovo teisių ir pareigų pusiausvyrą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat apsaugo nepilnamečio vaiko teises bei interesus iki kol byla bus išnagrinėta iš esmės. Spręstina, kad teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.