Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Justei Gibavičiūtei, dalyvaujant ieškovei E. G., jos atstovui advokatui Edmundui Jonušui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovui E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kt., tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, UAB „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašo:

1) nutraukti tarp jos ir atsakovo E. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

2) palikti jai santuokinę pavardę „G.“;

3) nustatyti nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove;

4) priteisti iš atsakovo E. G. sūnaus E. G. išlaikymui po 215 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;

5) priteisti iš atsakovo E. G. sūnaus E. G. naudai 7 070 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2016 m. birželio mėn. – 2019 m. gegužės mėn. laikotarpį (36 mėn.);

6) nustatyti atsakovo E. G. bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas turi teisę matytis ar bendrauti su vaiku tiek, kiek tai neprieštarauja jo interesams ir vaiko saugumui, dėl to sprendimą priima vaiko motina, esant poreikiui su vaiko teisių specialistų pagalba ir priežiūra;

7) priteisti visus asmeninius atsakovo finansinius įsipareigojimus kreditoriams UAB „Gelvora“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai atsakovo naudai, kurie ir po santuokos nutraukimo bus vykdomi iš atsakovo asmeninio turto ir lėšų, o už minėtus atsakovo įsipareigojimus kreditoriams ieškovė neatsakys;

8) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas E. G. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus E. G.. Gyvenant santuokoje, tarpusavio nesutarimų dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų ir jų sprendimo būdų ar bendro ūkio vedimo tarp šalių nebuvo tol, kol atsakovas vykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, t. y. buvo lojalus, morališkai prisidėjo vedant bendrą ūkį, rūpinosi šeima, tačiau tai truko tik apie dvejus metus po santuokos sudarymo. Gimus vaikui, atsakovas vis dažniau inicijuodavo konfliktus šeimoje, įžeidinėdavo, žemindavo, dėl ko bendras gyvenimas ieškovei su atsakovu tapo neįmanomas. Ieškovė bandė kalbėtis su atsakovu, tačiau niekas nesikeitė. Dėl atsakovo elgesio namuose tvyrojo didelė įtampa, atsakovas buvo nuolatos viskuo nepatenkintas, keldavo konfliktus. Be to, atsakovas psichologiškai ir fiziškai smurtavo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-3271-716/2013, atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį už smurtą prieš ieškovę. Dar iki tol, 2013 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi, atsakovui E. G. buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo E. G., tad nuo šios dienos ieškovė su atsakovu kartu ir nebegyvena. Atsakovui buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė, t. y. laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose tam tikru metu, nevartoti alkoholio, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas, pažeidęs bausmės sąlygas, nepranešęs probacijos tarnybai išvyko iš Lietuvos, kur slapstosi iki šiol. Atsakovo buvimo vieta ieškovei nėra žinoma. Nurodo, kad nepilnamečio šalių sūnaus E. G. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, kadangi ji nuolatos rūpinasi sūnumi, vykdo savo, kaip mamos, pareigą suteikti vaikui geras vystymosi sąlygas, priešingai nei atsakovas, kuris visiškai juo nesirūpina. Be to, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, jo kasdienio gyvenimo eiga iš esmės nepasikeistų ir būtų užtikrinti visi jo poreikiai. Pažymėjo, kad ieškovę su sūnumi sieja glaudus socialinis ryšys, vaikas yra prisirišęs prie motinos. Ieškovė teigia, kad vaiko išlaikymui skirti poreikiai vidutiniškai per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 430 Eur. Šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro apie 450 Eur, artimieji jai padeda išlaikyti vaiką. Pažymėjo, kad atsakovas visiškai nesirūpina sūnumi ir neprisideda prie sūnaus išlaikymo nuo 2012 metų. Santuokos metu šalys neįgijo jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Ieškovės teigimu, ji neturi jokių asmeninių kreditorių, taip pat nėra ir bendrų sutuoktinių kreditorių, tačiau atsakovas galimai turi asmeninių prievolių kreditoriams, nesusijusių su šeimos poreikių tenkinimu, todėl prašo teismo nelaikyti jų solidariomis šalių prievolėmis. Ieškovė nurodo, kad nereikalauja išlaikymo iš atsakovo, atsakovui išlaikymas taip pat nėra reikalingas.

2. Atsakovui E. G. buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, t. y. viešo paskelbimo būdu, tačiau nustatyta tvarka ir terminu jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas nėra skolingi valstybės biudžetui, todėl institucija neprieštarauja šalių santuokos nutraukimui; prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

4. Trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo atsakovas asmeniškai vykdys Teisingumo ministerijai prievolę byloje Nr. T-724-716/2014.

5. Trečiasis asmuo – UAB „Gelvora“ nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius), savo išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, kuris nuolat gyvena su motina, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat, institucija palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 215 Eur iki vaiko pilnametystės. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei byloje bus įrodyta, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaiko išlaikyme, Skyrius palaikys ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Skyriaus nuomone, ta sąlyga, jog dėl tėvo ir vaiko bendravimo saugumo bei vykdymo sprendimą priima vaiko motina, yra netinkama.

Nurodo, kad ieškovė su vaiku gyvena išnuomotame dviejų kambarių bute su patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Būstas tvarkingas, šviesus ir erdvus. Nepilnametis E. G. lanko (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu jau apie šešerius metus gyvena atskirai. Jos teigimu, atsakovas nesidomi vaiko gyvenimu, neatvyksta susitikti, neskambina, prie vaiko išlaikymo neprisideda.

7. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti pilnai; taip pat prašė teismo nustatyti, kad šalims santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukelia nuo 2013 m. gegužės 29 d., t.y. kai šalys nustojo kartu gyventi.

Ieškinys tenkintinas.

8. Ieškovės E. G. ir jos atstovo adv. Edmundo Jonušo paaiškinimais bei kita bylos medžiaga nustatyta, kad E. G. (ikisantuokinė pavardė – Š.) ir E. G. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. G..

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, jog jie vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.64 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

9. Ieškovė, minėta, prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

10. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada – tiek šeimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

11. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas santuokos metu dažnai konfliktuodavo, įžeidinėdavo, žemindavo ją, smurtaudavo prieš ją, dėl ko gyvenimas su juo tapo neįmanomas. Šalys jau seniai negyvena kartu, atsakovas nesirūpina sūnumi ir šeima, neprisideda prie vaiko išlaikymo bei auklėjimo.

12. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus E. G. gyvena su ieškove. Ieškovei su atsakovu gyvenant santuokoje, šalių santykiai ėmė blogėti, dažnėti konfliktai, atsakovas smurtavo prieš sutuoktinę, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, baudžiamojoje byloje Nr. 1-3271-716/2013, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį už smurtą prieš ieškovę (taip pat teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovui E. G. buvo skirta kardomoji priemonė, t. y. įpareigojimas gyventi skyriumi nuo E. G.). Atsakovui buvo paskirtas laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nakties metu, nevartoti alkoholio, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau atsakovas, nepranešęs probacijos tarnybai, išvyko iš Lietuvos ir ieškovei iki šiol nežinoma jo buvimo vieta. Taigi, atsakovas buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, kas reiškia, kad tai yra savarankiškas pagrindas pripažinti, jog santuoka tarp šalių nutrūko dėl atsakovo kaltės. Antra vertus, šiai dienai atsakovas yra palikęs šeimą ir visiškai ja nesirūpina, neprisideda materialiai prie vaiko išlaikymo ir pan. Tad akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys neatitinka CK 3.27 straipsnyje įtvirtintų sutuoktinio pareigų.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pati ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi sutuoktinės pareigas; priešingai, ieškovė jau ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nurodo, kad dar gyvenant kartu bandydavo kalbėtis su atsakovu, tačiau jos pastangos buvo bevaisės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kokiais nors būdais būtų siekęs išsaugoti šeimą, sprendęs susiklosčiusią situaciją šeimoje ir pan.

13. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tad laikytina, kad jis sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas naudojo smurtą prieš sutuoktinę, jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą prieš ieškovę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, neteikia vaikui išlaikymo, neprisideda prie vaiko auklėjimo, priežiūros ir vystymosi. Tad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.27, 3.30, 3.35 straipsniuose, be to, jis ir dabar visiškai nesirūpina šeima. Tad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 – 3 dalys).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

15. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atsakovas šiam reikalavimui prieštaravimo nepareiškė.

16. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove nuomojamame dviejų kambarių bute su patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Būstas yra tvarkingas, šviesus ir erdvus. Nepilnametis E. G. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu jau apie šešerius metus gyvena atskirai. Jos teigimu, atsakovas nesidomi vaiko gyvenimu, neatvyksta susitikti, neskambina, prie vaiko išlaikymo neprisideda. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsižvelgdami į tai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, palaiko ieškovės reikalavimą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja.

17. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

18. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 215 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, uzufrukto teise paskiriant ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja.

19. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 – 3 dalis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-10 nutartį, priimtą c. b. Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 555 Eur.

21. Sodros duomenimis, ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1 346 Eur.

SoDros duomenimis, atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba. Ieškovės teigimu, jis yra išvykęs į užsienį. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nei Lietuvoje, nei užsienyje nėra. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad atsakovas dėl tam tikrų aplinkybių, pvz., neįgalumo ir pan., būtų nedarbingas. Tad teismas pažymi, kad atsakovas, būdamas jaunas ir darbingas, privalo dirbti bei išlaikyti savo nepilnametį vaiką; tai yra jo pareiga, kylanti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

22. Ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku; nurodo, kad artimieji jai padeda rūpintis vaiku. Atsakovas neteikia jokio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui. Šalys nekilnojamojo turto neturi; taip pat šalių vardu nėra įregistruota transporto priemonių.

23. Šalių nepilnametis sūnus E. G. (gim. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Tokio amžiaus vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį išleidžia vaiko išlaikymui apie 430 Eur, t. y. maistui – apie 150 Eur per mėnesį; vitaminams – apie 15 Eur per mėnesį; vaiko drabužiams, avalynei vidutiniškai apie 900 Eur per metus, taigi apie 75 Eur per mėnesį; būreliams – apie 60 Eur per mėnesį; vaiko ugdymui, laisvalaikiui, žaislams, dovanoms ir pan. – apie 30 Eur per mėnesį; vaiko higienos priemonėms – apie 15 Eur per mėnesį; vaistams – apie 15 Eur per mėnesį; kitoms nenumatytoms išlaidoms – apie 70 Eur per mėnesį.

24. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, bei atsižvelgęs į išdėstytą, į ieškinyje nurodytas aplinkybes apie išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, į šiuo metu patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad šalių galimybės teikti išlaikymą iš esmės yra vienodos, į tai, jog specialių poreikių vaikui nenustatyta, į vaiko amžių bei pateiktus įrodymus, į teismų praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo, į institucijos išvadą, be to, atsakovas byloje prieštaravimų nepareiškė, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar dėl kitų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo savo vaikui, todėl vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, pripažįsta, kad 215 Eur išlaikymo dydis vaikui atitinka proporcingumo principą; tad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 215 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 – 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

25. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

26. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio, t. y. už 36 mėnesius, kuris skaičiuojant: laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. sudaro 175 Eur, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 1 140 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro 2 280 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro 2 400 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. sudaro 1 075 Eur; taigi iš viso – 7 070 Eur.

27. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

28. Byloje nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2013 m. gegužės mėnesio ir nuo to laiko atsakovas sūnumi visiškai nesirūpina. Taip pat ieškovė nurodė, kad jos žiniomis, atsakovas yra išvykęs iš Lietuvos. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų teikęs vaikui išlaikymą, nėra, tad bet kokie neaiškumai turi būti aiškinami vaiko naudai.

29. Teismas, įvertinęs ieškovės išlaidų vaikui paskaičiavimą, ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas savo sūnui išlaikymo neteikia nurodytą laikotarpį, taip pat į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus poziciją, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 7 070 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiam vaikui E. G..

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

30. Ieškovė, minėta, prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, t. y. nustatyti, kad vaiko tėvas E. G. turi teisę matytis ar bendrauti su vaiku tiek, kiek tai neprieštarauja jo interesams ir vaiko saugumui; dėl to sprendimą priima vaiko motina, esant poreikiui su vaiko teisių specialistų pagalba ir priežiūra.

31. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai skyrium gyvenantys tėvai nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

32. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus gyvena su motina ir nutraukus tėvų santuoką jo gyvenamoji vieta lieka su motina. Nustatydamas skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į tai, ar ši tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

33. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas nurodė, kad sąlyga, jog sprendimą dėl vaiko saugumo, jam bendraujant su tėčiu, priima ieškovė, yra netinkama. Teismas šiai institucijos nuomonei visiškai pritaria, tad ieškovės prašoma nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarka koreguotina, eliminuojant ieškovei galimybę vienasmeniškai (t.y. savo nuožiūra) nuspręsti dėl leidimo tėvui bendrauti su vaiku.

34. Atsižvelgiant į išdėstytą, į vaiko interesus, jo amžių (duomenys neskelbtini) bei tą aplinkybę, kad pasikeitus sąlygoms, bendravimo tvarka gali būti pakeista, ieškovės prašymas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką iš esmės tenkintinas, t. y. nustatytina, kad atsakovas – E. G., turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku E. G. tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams ir vaiko saugumui (CK 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms

35. Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad E. G. ir E. G. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtinės prievolės bei turto teisinis režimas pasibaigė 2013 m. gegužės 29 d.

36. Byloje esantys duomenys, tame tarpe ieškovės paaiškinimai iš esmės patvirtina, kad šalys kartu negyvena nuo 2013 m. gegužės 29 d.; nuo to laiko šalys jokio bendro ūkio nebeveda; ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena atskirai nuo atsakovo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčytų šias aplinkybes. Tad laikytina, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2013 m. gegužės 29 d.

37. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013 m. gegužės 29 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis).

Dėl kreditorių

38. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, taip pat UAB „Gelvora“, kuriems apie bylą pranešta tinkamai.

Minėta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas nėra skolingi valstybės biudžetui.

39. Ieškovė prašo minėtus skolinius įsipareigojimus laikyti atsakovo asmeninėmis skolomis (prievolėmis) ir palikti juos vykdyti atsakovui.

40. Atsižvelgiant į išdėstytą, į skolinių įsipareigojimų pobūdį, į tai, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013 m. gegužės 29 d., darytina išvada, jog minėti skoliniai įsipareigojimai yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai. Tad šie įsipareigojimai pripažintini būtent atsakovo asmeniniais įsipareigojimais, nes toks įsipareigojimų pobūdis yra akivaizdus.

41. Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

42. Šalys santuokoje nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo.

43. Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas teisės į išlaikymą neturi, nes santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl išlaikymo klausimas nesprendžiamas.

44. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės: ieškovei – santuokinė pavardė „G.“, atsakovui – jo pavardė „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

45. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis.). Šios teismo nutarties pagrindu išieškotos piniginės lėšos iš atsakovo (jeigu jos buvo išieškotos) turi būti įskaitytos į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47. Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, tad laikytina, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai; ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

48. Ieškovės atstovas advokatas Edmundas Jonušas prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą už advokato teisines paslaugas, t. y. 373 Eur; nurodo, kad šias išlaidas patvirtina kartu su šiuo prašymu pateikiami įrodymai.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. E. G. sumokėjo advokatui Edmundui Jonušui tik 250 Eur.

Taip pat, už ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 123 Eur, taigi iš viso ieškovė šioje byloje bendrai yra sumokėjusi 373 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra priteistinos jai iš atsakovo (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

49. Už elektroninėmis priemonėmis pateikto ieškinio reikalavimą priteisti šioje byloje iš atsakovo E. G. sūnaus E. G. išlaikymui po 215 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, turėjo būti sumokėtas 58 Eur žyminis mokestis (215 Eur x 12 mėn. = 2 580 Eur; 2 580 x 0,03 x 0,75 = 58 Eur); tad ši suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

50. Be to, teismas šioje byloje patyrė 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 – 93 straipsniai, 96 straipsnis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės E. G. (ikisantuokinė pavardė – Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „G.“, atsakovui palikti jo pavardę – „G.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas – E. G., turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku E. G. tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams ir vaiko saugumui.

Priteisti iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 7 070 Eur (septynių tūkstančių septyniasdešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. G..

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013 m. gegužės 29 d.

Pripažinti, kad atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) skoliniai įsipareigojimai kreditoriams UAB „Gelvora“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai bei su jų išieškojimu susijusios išlaidos yra asmeninės atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtinės prievolės.

Priteisti iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 373 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 63,20 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, j.a.k. 188659752 gavėjo bankas: AB Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šios teismo nutarties pagrindu išieškotas pinigines lėšas iš atsakovo įskaityti į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.