- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- 2-11063-996/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06342-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LTG Link“
- Kategorijos
- 1.3.2.9.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.6.3.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.6.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo A. N. (A. N.) atstovui Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkui A. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. (A. N.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LTG Link“ dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. N. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1–11) uždarajai akcinei bendrovei „LTG Link“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė, UAB „LTG Link“), prašydamas grąžinti jį į buvusias pareigas įmonėje ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 2 000 Eur neturtinę žalą.
Ieškovas paaiškino, kad 2008 m. spalio 13 d. tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią nuo 2008 m. spalio 14 d. pradėjo dirbti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“) Keleivių vežimo direkcijos Keleivinių riedmenų centro Elektrinių traukinių depo Elektrinių traukinių baro elektrinių traukinių mašinisto pareigose, jo pareigos kelis kartus buvo keistos, paskutinė darbo vieta – UAB „LTG Link“, pareigos – Traukinių techninės priežiūros Vilniaus depo šaltkalvis. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 19 d. apie 6:40 val. savo automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į darbovietę adresu Švitrigailos g. 39, Vilniuje ir pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje įmonės teritorijoje; kompetencijų centro saugos aktyvų saugos darbuotojai, atlikdami draudžiamų darbo vietoje turėti daiktų patikrinimą, jo automobilio bagažinėje surado du butelius, po vieną litrą, užpildytus skaidriu skysčiu, ant butelių buvo priklijuota etiketė su užrašu „Ogni Kremlya“ ir nebuvo jokių akcizinių ženklų. Paaiškino, kad minėtus butelius jis įsigijo Vilniaus Naujininkų turgelyje pas jam nepažįstamą asmenį 2023 m. gruodžio 16 d. ir padėjo į automobilio bagažinę, apie juos pamiršo ir 2023 m. gruodžio 19 d. automobiliu nuvyko į darbą, nežinojo kas buvo tuose buteliuose, nes iškviesti policijos pareigūnai, rastus automobilio bagažinėje butelius paėmė ir pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą, kurio metu nustatyta, kad automobilio bagažinėje jis laikė 2,02 litro nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinį, 38,7 etilo alkoholio koncentracijos, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 137 straipsnio 3 dalį. Nurodė, kad 2024 m. sausio 19 d. darbo sutartis buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu nuo 2024 m. sausio 19 d. Ieškovas pažymėjo, kad padarydamas minėtą pažeidimą, jis nepadarė žalos nei Lietuvos Respublikos finansų sistemai ir visuomenės saugumui, nei atsakovės įmonių grupės, priklausančios Lietuvos Respublikai, vardui ir reputacijai, o tik pažeidė tam tikras ekonomikos ir verslo tvarkas. Teigė, jog darbo pareigų pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis nesilaikė Principų A dalies 9.1. punkto, su kuo jis sutinka, tačiau minėtas pažeidimas Principuose nėra priskiriamas prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų. Pabrėžė, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir pripažįsta, kad toks jo poelgis buvo neapgalvotas, nesąmoningas ir jis tikrai neturėjo jokios tyčios pažeisti įmonės grupėje galiojančią tvarką. Ieškovo teigimu, jis iš pareigų atleistas nenurodant jokių konkrečių ir objektyvių priežasčių, todėl toks atleidimo iš darbo pagrindas ir aplinkybės sukėlė jam emocinę įtampą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, itin skaudžias dvasines emocijas, baimę ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, dėl ko siekia 2 000 Eur neturtinės žalos prisiteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas jau yra įsidarbinęs kitoje darbovietėje, prašo atleidimą iš darbo pas atsakovę pripažinti neteisėtu, į darbą pas atsakovę jo negrąžinti, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kompensaciją ir 2 000 Eur neturtinę žalą. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas per 16 metų darbo geležinkeliuose neturėjo nei vienos drausminės nuobaudos, už padarytą pažeidimą iš karto pripažino, kad gailisi, policija tyrime nustatė, kad ieškovo automobilyje laikytuose buteliuose buvo 38 laipsnių falsifikuotas alkoholis.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 145–153).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad su ieškovu darbo sutartis buvo sudaryta 2008 m. spalio 13 d., sutartis buvo pakeista ir išdėstyta nauja redakcija, 2019 m. rugpjūčio 30 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ perleidus verslo dalį uždarajai akcinei bendrovei „LG Keleiviams“ (dabar UAB „LTG Link“), nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ieškovas dirbo Remonto skyriaus Vilniaus traukinių remonto grupės pareigose – šaltkalviu; 2023 m. gruodžio 19 d. UAB „LTG Link“ teritorijoje, adresu Švitrigailos g. 39, Vilniuje kompetencijų centro saugos aktyvų saugos darbuotojams atliekant draudžiamų darbo vietoje turėtinų daiktų patikrinimą, ieškovo asmeninio automobilio, stovėjusio darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vietoje, esančioje įmonių grupėje priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, bagažinėje, rasti du buteliai degtinės (vodka), pavadinimu „Ogni Kremlya“ (po 1 litrą kiekvienas) be Lietuvos Respublikos akcizinių ženklų, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, įvykis registruotas ir pradėta administracinio nusižengimo teisena; 2023 m. gruodžio 19 d. ieškovas pateikė paaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d. nepažįstamas asmuo Naujininkų turgelyje pasiūlė pigiai nusipirkti degtinės, kurią jis įsigijo (du butelius po vieną litrą) ir pasidėjo savo automobilio bagažinėje, kur juos pamiršo ir šie daiktai buvo surasti draudžiamų darbo vietoje turėtų daiktų patikros metu; 2024 m. sausio 5 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kad iš nepažįstamo asmens Naujininkų turgelyje įsigijo skaidriu skysčiu po vieną litrą užpildytus du butelius, ant kurių buvo priklijuota etiketė VODKA „Ogni Kremlya“ ir nebuvo užklijuota jokių akcizinių ženklų, ieškovas paaiškino, kad nesutinka, jog jo automobilyje rasti du buteliai yra kontrabandinė prekė, nes šių skaidriu skysčiu užpildytų butelių jis negabeno per Lietuvos Respublikos sieną ir nežino kaip jie pateko į Lietuvos teritoriją, manė, kad perka alkoholio falsifikatą (pilstuką), kuris yra pagamintas Lietuvoje; 2024 m. sausio 18 d. ieškovui pasirašytinai buvo įteikta darbo pareigų pažeidimo tyrimo išvada ir sprendimas dėl darbo pareigų pažeidimo; 2024 m. sausio 19 d. su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsakovė nurodė, kad pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos; AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮS(KORP)-33/2023 patvirtintų darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje principų C dalyje „Atsakomybė už darbo pareigų pažeidimus“ nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma, be kita ko, darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (13 punktas); veiksmai, kuriais daroma žala geram AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės ar grupės įmonės vardui ir reputacijai (15 punktas); Darbo tvarkos taisyklėse nustatytų AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu (19 punktas). Pabrėžė, kad ieškovas, pasirašydamas darbo sutartį, įsipareigojo laikytis darbo tvarkos taisyklių ir kitų vidaus teisės aktų (darbo sutarties 5.3.1 punktas), darbuotojas elektroniniu paštu buvo supažindintas su per Dokumentų valdymo sistemą siųstais atnaujintais Darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje principais (toliau – Darbo LTG principai), AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonės grupės darbuotojų etikos kodeksu. Atsakovės teigimu, šiurkštus darbo pareigų pažeidimo faktas – darbo metu, darbo funkcijų atlikimo vietoje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus neteisėtai stiprių alkoholinių gėrimų laikymas; darbuotojas įmonės teritorijoje neteisėtai laikydamas naminius stiprius alkoholinius gėrimus, darė neigiamą įtaką ne tik Lietuvos Respublikos ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, bet ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės, priklausančios Lietuvos Respublikai, vardui ir reputacijai, nesivadovavo įmonės vertybėmis bei etikos principais. Atsakovės įsitikinimu, pagrindo ieškovo prašomos neturtinės žalos priteisimui nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad paaiškinimų metu iš ieškovo nebuvo matyti nuoširdus gailėjimasis dėl savo poelgio, darbdavė prarado pasitikėjimą darbuotoju, buvo padaryta reali grėsmė atsakovės reputacijai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. spalio 13 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. 2731 pagrindu ieškovas nuo 2008 m. spalio 14 d. pradėjo dirbti AB „Lietuvos geležinkeliai“ mašinisto pareigose (b. l. 43–44), tarp ieškovo ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2018 m. birželio 29 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 587, pakeičianti darbo sutartį Nr. 2731, kurios pagrindu ieškovas nuo 2018 m. liepos 1 d. dirbo šaltkalvio pareigose (b. l. 45–47), kuri buvo pakeista 2018 m. birželio 29 d. darbo sutarties priedu Nr. 587, tęsiant darbo santykius nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. UAB „LG Keleiviams“ (b. l. 48) ir 2018 m. gruodžio 19 d. darbo sutarties priedu Nr. 587, tęsiant darbo santykius nuo 2019 m. sausio 1 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsakovė priėmė darbo pareigų pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje konstatavo, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nusprendė nutraukti darbo sutartį su darbuotoju 2024 m. sausio 19 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (b. l. 93–95), darbo sutartis nuo 2024 m. sausio 19 d. nutraukta pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą (b. l. 51), nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir siekdamas neturtinės žalos prisiteisimo iš darbdavės, darbuotojas su 2024 m. vasario 19 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) (b. l. 35–42), kuri 2024 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. DGKS-2220 darbo byloje Nr. APS-131-3892/2024 (toliau – sprendimas) darbuotojo prašymą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 12–21).
DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
DK 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
DK 58 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.
DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.
DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.
Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, šiurkščiu pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.
Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal 58 straipsnio 6 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas nekilo, kad 2023 m. gruodžio 19 d. atsakovas dirbo įmonėje, adresu Švitrigailos g. 39, Vilnius, kur pagal jo darbo sutartį yra jo darbo funkcijų atlikimo vieta, ir jos aptvertoje teritorijoje buvo pasistatęs savo automobilį, kurio bagažinėje, darbdavei atliekant draudžiamų darbo vietoje turėti daiktų patikrą, buvo rasti 2 buteliai po 1 litrą 38 laipsnių alkoholio be Lietuvos Respublikos akcizinių ženklų, ieškovas prisipažino padaręs pažeidimą, darbovietės teritorijoje laikydamas alkoholinius gėrimus
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai, sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012). Darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika yra pripažįstama šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas); apie darbo pareigų pažeidimo priskyrimą prie kitų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas) sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Tam, kad nusižengimą būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos, nes šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, kaip nagrinėjamu atveju, be to, reali žala darbdaviui gali atsirasti vėliau ir pan. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-107/2013, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).
Nagrinėjamu atveju pagal darbo sutarties nuostatas, ieškovo pagrindinė darbo funkcijų atlikimo vieta yra Švitrigailos g. 39, Vilnius, vadinasi, bet kuris objektas, vieta, esanti šiuo adresu, kadangi konkretesnė darbo vieta darbo sutartyje neindividualizuota. Darbuotojo darbo vieta neapsiriboja konkretaus cecho teritorija, todėl darbuotojui atvykus į šią teritoriją (Švitrigailos g. 39, Vilnius) laikoma, kad darbuotojas yra darbo vietoje, nepriklausomai nuo to, ar tai cechas, ar automobilių stovėjimo aikštelė, kadangi, akivaizdu, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo ieškovės darbo vietos sampratą susiaurinti eliminuojant teritorijas ir patalpas, priklausomai nuo jų tikslinės paskirties, tuo labiau, kai įmonei esant valdomai valstybės, atsižvelgiant į jos reikšmingumą, teritorijos kontrolė yra itin svarbi, todėl darbuotojas turi tinkamai elgtis, nepažeisti darbo pareigų visoje įmonės teritorijoje (Švitrigailos g. 39, Vilnius), kadangi ten yra jo darbo funkcijos atlikimo vieta pagal darbo sutartį.
Pastebėtina, kad nors ieškovas baudžiamojon atsakomybėn nėra patrauktas, tačiau tai nedraudžia darbdavei, vertinant darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietoje padarytą veiką – pagal jos specifiką, įmonės vertybes, vertinti kaip nusikaltimo požymių turinčią veiką. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nustatymui pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą nėra būtinas teismo nuosprendis, darbuotojo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2012).
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad darbuotojo sąžiningumas ir darbdavės pasitikėjimas darbuotoju yra itin svarbus, kadangi ieškovas ėjo pareigas įmonėje, susijusioje su geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo specifika, kiekvienas darbuotojas turi būti pavyzdys kitiems darbuotojams ir atsakingai bei rūpestingai vykdyti savo pareigas, nustatytas įmonės vidaus teisės aktuose, darbo sutartyje, įstatymuose, todėl teismas sprendžia, kad įmonė pagrįstai dėl ieškovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo prarado pasitikėjimą darbuotoju, tokia darbuotojui pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jo padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui ir elgesiui padarius pažeidimą, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokioje įmonėje dirbti negali.
Teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad ieškovas, pasirašydamas darbo sutartį, įsipareigojo laikytis darbo tvarkos taisyklių ir kitų vidaus teisės aktų (darbo sutarties 5.3.1 punktas), darbuotojas elektroniniu paštu buvo supažindintas su per Dokumentų valdymo sistemą siųstais atnaujintais Darbo LTG principais, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonės grupės darbuotojų etikos kodeksu. Atsakovė darbo sutartyje ir Darbo LTG principuose numatė tokius principus ir įsipareigojimus darbuotojams: visą savo darbo laiką, dėmesį, ir pastangas, profesinius įgūdžius, energiją bei sugebėjimus panaudoti darbdavio interesams atstovauti (darbo sutarties 5.3.2 punktas); siekdami įgyvendinti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo darbo vietoje prevencines priemones ir apsaugoti jus nuo galimų neigiamų pasekmių, draudžiame jums darbo ir nedarbo metu darbo vietose ar apibrėžtoje darbovietės teritorijoje laikyti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines, toksines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (Darbo LTG principų A dalies 9.1 punktas); nesineškite į darbą, darbo vietoje ar darbovietės teritorijoje nelaikykite ar su savimi neturėkite pašalinių, su darbu nesusijusių, daiktų ir priemonių, gamybai ar pareigų atlikimui nereikalingų įrankių, prietaisų ir medžiagų, kontrabandinių (nedeklaruotų) prekių (tabako gaminių, alkoholio ir kt.), taip pat priemonių, pritaikytų turto grobstymui, kitų pašalinių daiktų, kurie nebūtini darbuotojui (Darbo LTG principų B dalies 21 punktas), tačiau aukščiau teismo aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad darbuotojas šias savo darbo pareigas pažeidė. Darbo LTG principų C dalyje „Atsakomybė už darbo pareigų pažeidimus“ nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma, be kita ko, darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (13 punktas); veiksmai, kuriais daroma žala geram AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės ar grupės įmonės vardui ir reputacijai (15 punktas); Darbo tvarkos taisyklėse nustatytų AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu (19 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai konstatavo šiurkštų darbo pareigų pažeidimo faktą, kai darbo metu darbo funkcijų atlikimo vietoje ieškovas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus, neteisėtai laikė stiprius alkoholinius gėrimus. Kadangi pati atsakovė yra valstybės valdoma įmonė, kuriai ypač svarbi reputacija ir siekiant vykdyti kontrabandos ir kitų nusikalstamų veikų bei teisės pažeidimų prevenciją geležinkelių transporte, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė kartu su atsakingomis institucijomis nuolat atlieka bendrus reidus siekiant užkirsti kelią nelegaliai veiklai, todėl visiškai pagrįstas atsakovės teiginys, kad ieškovas tokiais savo veiksmais padarė reputacinę žalą įmonei, kurios akcininkė yra valstybė.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavė, įvertinusi visas aplinkybes dėl 2023 m. gruodžio 19 d. įvykio, siekdama išvengti didesnės grėsmės savo reputacijai ir matydama ieškovo nesiskaitymą su įmonės interesais, prarastą pasitikėjimą darbuotoju, pagrįstai priėmė sprendimą atleisti jį iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktų pagrindu, tokia darbuotojui pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jo padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokiose pareigose ir tokio pobūdžio įmonėje negali dirbti, atleidimo iš darbo procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Taigi, darbuotojas iš darbo įmonėje buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai, todėl jo reikalavimas pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo atmetamas, taip pat atmetami jo išvestiniai reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos priteisimo.
Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovės neturtinę žalą. Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar jų patyrimą patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovo A. N. (A. N.) ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. DGKS-2220 darbo byloje Nr. APS-131-3892/2024 laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.