- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- 2-1389/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,LLG transportas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Railana“, A. N.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,LLG transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarties, kuria taikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, civilinėje byloje Nr. 2-990-578/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,LLG transportas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Railana“, A. N. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „LLG transportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Railana“ ir A. N. solidariai ieškovo naudai 195 802 Lt nuostolių ir 6 procentų palūkanų nuo ieškinio sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Railana“ nekilnojamąjį turtą 195 802 Lt sumai, o jo nesant arba esant nepakankamai, areštuoti kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis; areštuoti atsakovo A. N. nekilnojamąjį turtą 195 802 Lt sumai, o jo nesant arba esant nepakankamai, taip pat areštuoti kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams UAB „Railana“ ir A. N. nuosavybės teise priklausančio 195 802 Lt vertės nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštą, o nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovų UAB „Railana“ ir A. N. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nurodė areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, bei turtines teises, neviršijant 195 802 Lt sumos, leidžiant atsakovui UAB „Railana“ iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas, kitus privalomuosius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškove.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo UAB „Railana“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t. y. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą piniginį užstatą arba pateikti banko garantiją 80 000 Lt sumai. Nurodė, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartį areštuotos atsakovo UAB „Railana“ piniginės lėšos. Atsakovas, veikdamas tarptautinių pervežimų-logistikos srityje, privalo su tiekėjais atsiskaityti laiku per trumpesnį laikotarpį. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ši informacija tapo žinoma ir įmonės tiekėjams. Tiekėjai atsakovą priskyrė prie didesnės verslo rizikos įmonių grupės ir sumažino kredito limitą, pablogino atsiskaitymo sąlygas bei sutrumpino atidėto mokėjimo laikotarpį. Atsakovas UAB „Railana“ areštuoto turto negali naudoti savo veiklos vystymui, apyvartinėms lėšoms ar perleisti tretiesiems asmenims atsiskaitant už prekes ir paslaugas. Nuo 2009-11-01 pagrindinis tiekėjas OAO „Alfa Trans“ taiko padidintą mokestį už savo paslaugas, bendri nuostoliai šiam tiekėjui nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. sudaro 15 495 Lt. Per 18 mėnesių dėl padidinto mokesčio atsakovas patirs apie 72 000 Lt nuostolių. Taip pat buvo areštuotas atsakovo UAB „Railana“ kilnojamasis turtas – automobiliai, kurių jis negali perleisti tretiesiems asmenims atsiskaitant už prekes ir paslaugas. Kadangi areštuotų automobilių kaina kasdien krenta, atsakovas, negalėdamas jų realizuoti, patiria nuostolius, kurie sudaro 3 155 Lt. Be to, ieškovo reikalavimams užtikrinti yra areštuota atsakovui UAB „Railana“ priklausanti 113 302 Lt pinigų suma, kuria negalėdamas disponuoti, atsakovas patiria nuostolius, kurie 18 mėnesių laikotarpiui sudaro 4 526 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 2 d. nutartimi prašymą patenkino, nustatė ieškovui UAB „LLG transportas“ dešimties dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 80 000 Lt piniginį užstatą arba pateikti šiai sumai banko garantiją atsakovo UAB „Railana“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui bei pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius nurodyto įpareigojimo įvykdymą. Teismas išaiškino, kad ieškovui UAB „LLG transportas“ teismo nustatytu terminu neįvykdžius nurodyto teismo įpareigojimo, Vilniaus apygardos teismas 2009m. rugsėjo 25d. nutarties pagrindu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų – antstolės D. M. 2010-02-22 patvarkymo dėl piniginių lėšų arešto vykdomojoje byloje Nr.0012/09/04207 matyti, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartį buvo areštuotos atsakovui UAB „Railana“ priklausančios piniginės lėšos 113 302 Lt sumai (t. 2, b. l. 14), kuriomis atsakovas negali disponuoti. Teismo teigimu, atsakovo nurodoma 4 526 Lt nuostolių suma, skaičiuojama 2,70 proc. metinių palūkanų dydžiu už aštuoniolika mėnesių (galima bylos nagrinėjimo trukmė), yra pagrįsta ir protinga, taip pat yra pagrįsta atsakovo UAB „Railana“ nurodoma 3 155 Lt nuostolių suma, kurią atsakovas gali patirti, negalėdamas realizuoti šiuo metu jam priklausančių areštuotų transporto priemonių. Teismas nurodė, kad iš OAO „Alfa Trans“ 2009-10-20 rašto atsakovui UAB „Railana“ matyti, kad OAO „Alfa Trans“ teikia atsakovui paslaugas ir vienu procentu padidina atlyginimo tarifą (t.1, b.l.183-184), per 18 mėnesių, kiek gali užtrukti bylos nagrinėjimas, atsakovas UAB „Railana“ gali patirti 72 000 Lt nuostolių, mokėdama didesnes sumas už paslaugas. Teismo teigimu, iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad ieškovui yra iškeltos kelios civilinės bylos, be to, pareikštas pareiškimas ir dėl bankroto bylos iškėlimo, šie duomenys leidžia manyti, jog atsakovo UAB „Railana“ nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, nes ieškovas gali būti finansiškai nepajėgus jų padengti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovo UAB „Railana“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui ieškovui nustatytinas terminas įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 80 000 Lt dydžio piniginį užstatą arba pateikti šiai sumai banko garantiją (CPK 147 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,LLG transportas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal teismų praktiką teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, esant objektyvaus pobūdžio prielaidoms apie galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, preliminarų jų dydį. Atsakovai teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad OAO ,,Alfa Trans“ yra UAB ,,Railana“ tiekėjas, ir kad nuo 2009-11-01 yra taikomas padidintas mokestis už paslaugas. Be to, bendrovės kreditavimo sąlygos nustatomos pagal bendrovės finansinius rodiklius, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip jų neįtakoja. Atsakovas UAB ,,Railana“ nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių savo ketinimą parduoti arba įkeisti automobilius. Automobilių areštas nedraudžia UAB ,,Railana“ jais naudotis, gauti pajamas iš automobilių eksploatavimo, todėl bendrovė gali ir toliau naudoti savo turtą bei gauti iš jo naudos. Nuostoliai dėl automobilių arešto negali būti apskaičiuojami taikant palūkanas nuo jų vertės. Atsakovas UAB ,,Railana“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių įmonės piniginių lėšų faktinį areštą.
2. Prašyme užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia tik UAB ,,Railana“ teises, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti panaikintos atsakovo A. N. atžvilgiu.
3. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįvykdomu, o tai pažeistų ne tik ieškovo, bet ir ieškovo kreditorių lūkesčius gauti savo reikalavimų patenkinimą iš ieškovo įmonės.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB ,,Railana“ ir A. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai susiję tik su sąlyga dėl prognozuojamų nuostolių atlyginimo grėsmės, tačiau ieškovas nepasisakė dėl to ar egzistuoja kita sąlyga – ar atsakovo nuostolių atlyginimas iš ieškovo turto gali būti apsunkintas. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovo vardu nėra registruota nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Per 2009 metus ieškovui inicijuotos kelios teisminės bylos dėl skolų, teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl darytina išvada, kad ieškovas gali būti nepajėgus atlyginti galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismų praktikoje suformuota įrodinėjimo taisyklė, pagal kurią teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras, o pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Dėl grėsmės atsirasti prognozuojamiems nuostoliams, teismui buvo pateikti įrodymai patvirtinantys ne tik prognozuojamų nuostolių atsiradimo grėsmę, bet ir realiai patiriamus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikoma priemonė užtikrina galimų atsakovo nuostolių atlyginimą. Jos paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.
Ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (pavyzdžiui, ieškovas neturi turto Lietuvoje, nuostoliai gali būti žymūs, ieškovas gali būti finansiškai nepajėgus jų padengti, ieškovas gali vengti nuostolių atlyginimo ir pan.). Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad skirdamas CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, t. y. reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina atsižvelgti į ieškovo turtinę padėtį - CPK 147 straipsnio 1 dalies taikymas neturi paneigti ieškovo teisės į tinkamą ir efektyvią jo pažeistų teisių gynybą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi areštavo atsakovams UAB „Railana“ ir A. N. nuosavybės teise priklausantį 195 802 Lt vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant šio turto, nurodė areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, bei turtines teises. Remdamiesi CPK 147 straipsnio nuostata, atsakovai prašė teismo pareikalauti iš ieškovo pateikti atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 80 000 Lt sumai. Tokį prašymą atsakovai grindė tuo, jog atsakovo UAB ,,Railana“ nuostolius, patiriamus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemia įmonės veiklos specifika (tarptautiniai pervežimai-logistika), atsakovo UAB „Railana“ nuostolius sudarys 80 000 Lt suma, iš kurių – 72 000 Lt nuostoliai dėl padidinto mokesčio tiekėjui OAO „Alfa Trans“, 3 155 Lt dydžio nuostoliai dėl automobilių nuvertėjimo ir 4 526 Lt nuostoliai dėl areštuotų piniginių lėšų, kuriomis negali disponuoti.
Iš bylos duomenų matyti, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui UAB ,,Railana“, nuo 2009 m. lapkričio 1 d. tiekėjas OAO „Alfa Trans“ taiko padidintą mokestį už savo paslaugas, t. y. vieną procentą nuo apyvartos (t. 1, b. l. 183-184), bendri nuostoliai šiam tiekėjui nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. sudaro 15 495 Lt. Atsakovas įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti apie 18 mėnesių, paskaičiavo, kad dėl padidinto mokesčio jis patirs apie 72 000 Lt nuostolių. Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad areštuotas atsakovui UAB „Railana“ priklausantis turtas – 2 automobiliai, kurių vertė nurodyta 20 000 Lt ir 39 000 Lt (t. 1, b. l. 190). Atsakovas nurodo, kad jis negali jų perleisti tretiesiems asmenims atsiskaitant už prekes ir paslaugas, kadangi areštuotų automobilių kaina kasdien krenta, atsakovas patiria nuostolius, kurie sudaro 3 155 Lt. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikė įrodymus, kad areštuota atsakovui UAB „Railana“ priklausanti 113 302 Lt pinigų suma (b. l. 58). Atsakovas teigia, kad negalėdamas disponuoti šia suma jis patiria nuostolius, kurie per 18 mėnesių laikotarpį sudarys 4 526 Lt.
Kaip minėta, įrodymų pakankamumo lygis dėl nuostolių atsiradimo galimybės ateityje negali būti tapatinamas su tuo, kuriam esant teismas privalėtų konstatuoti, kad nuostoliai iš tiesų atsiras, ir galėtų apskaičiuoti tikslų jų dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo UAB ,,Railana“ pagrindinė veikla – tarptautiniai pervežimai-logistika, tarpininkavimas parduodant nekilnojamąjį turtą. Teismui ieškovo prašymu areštavus atsakovo UAB ,,Railana“ 195 802 Lt vertės turtą, natūralu, kad tai gali turėti neigiamų pasekmių atsakovo veiklai. Atsakovas teismui pateikė minėtus įrodymus, kurie suteikia realų pagrindą pripažinti, jog dėl turto arešto atsakovas UAB ,,Railana“ gali patirti nuostolius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra objektyvus teisinis pagrindas užtikrinti galimus 80 000 Lt sumos dydžio nuostolius, kurie atsakovui UAB ,,Railana“ atsirastų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant CPK 147 straipsnyje numatytus klausimus, pateikiamų įrodymų dėl nuostolių atsiradimo ateityje galimybės pakankamumo lygis negali būti tapatinamas su tais atvejais įrodinėjimo procese, kuomet privaloma pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-450/2009; 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-586/2008). Prie ieškovo atskirojo skundo nepateikta įrodymų, jog jo turtinė padėtis yra tiek gera, kad atsakovo galimų nuostolių atlyginimas tikrai būtų neapsunkintas.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.