Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. gynėjo (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš R. M. konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 550 Eur – valstybei.

R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. M. nuteistas už tai, kad 2024 m. kovo 30 d., apie 18.41 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo S. A. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu (duomenys neskelbtini), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, nustatyta 1,70 (įvertinus 1,7% paklaidą – 1,67) promilių girtumas, t. y. jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Dėl liudytojų S. S. ir R. L. parodymų nenuoseklumo ir nepatikimumo

Dėl įrodymų tyrimo

Dėl nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų taikymo

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. M. gynėjo (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Apeliaciniame skunde yra keliami nuteistojo R. M. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Būtent šiuos klausimus ir tokia nurodyta apimtimi aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

6. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad R. M. veiksmai neatitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas užtikrinti eismo saugumą, nustatė griežčiausią – baudžiamąją – atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6.1. R. M. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2024 metų pavasarį, galėjo būti kovo 30 d., jis su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) S. A. nuvežė (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo S. A. Pavakarėje, važiavo namo. Kai sustojo, išlipo, pamatė, kad atvažiuoja pareigūnai. Sustojo, nes, važiuojant žvyrkeliu, kažkas mašinoje pradėjo bildėti, t. y. norėjo įsitikinti ar galima tęsti kelionę toliau. Tada privažiavo pareigūnai, kurie klausė, ko sustojo, klausė, ar jis išgėręs. R. M. sakė, jog yra išgėręs. Pareigūnai tvirtino, jog jis vairavo. Papūtė į alkotesterį, jam nustatė girtumą. Pareigūnai liepė eiti tiesia linija, su pirštais taikyti į nosį. Patikrino ir S. A. girtumą, ji buvo blaivi. Tuos pareigūnus R. M. matė pirmą kartą, anksčiau nebuvo susitikę. R. M. mano, jog pareigūnams pasirodė, kad jis išlipo iš vairuotojo vietos (t. 2, b. l. 18–19). Šiuos nuteistojo parodymus pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino, tikrai nesama pagrindo tvirtinti, jog R. M. parodymai, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, buvo ignoruojami, tačiau jie buvo įvertinti visų bylos medžiagoje surinktų duomenų kontekste ir jiems negalėjo būti suteikta išskirtinė reikšmė. Nors nuteistasis R. M. neigė, jog transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus, tačiau kitiems bylos medžiagoje esantiems duomenims tokius teiginius paneigiant, savaime suprantama, jog nuteistojo R. M. parodymai buvo įvertinti kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

6.2. Liudytoja S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. M. yra jos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 19). Liudytoja S. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 30 d. ji su savo (duomenys neskelbtini) R. M. išvažiavo iš namų, vežėsi savo (duomenys neskelbtini), kuriuos paliko pas jos (duomenys neskelbtini). Tada iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur gyvena (duomenys neskelbtini), ten paliko (duomenys neskelbtini). Visą laiką transporto priemonę vairavo ji pati, R. M. sėdėjo gale. Važiuojant žvyrkeliu link (duomenys neskelbtini), kažkas pradėjo automobilyje bildėti ir ji sustojo pakelėje. Jie abu su R. M. išlipo iš automobilio ir priėjo prie bagažinės. Tuo metu prie jų privažiavo (duomenys neskelbtini) pareigūnai ir priėję prie jos (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jis vairavo transporto priemonę, liepė pūsti į alkotesterį (t. 1, b. l. 53–56). Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai yra svarbūs ir reikšmingi, tačiau liudytojai turi galėti juos patvirtinti ir paaiškinti teisiamojo posėdžio metu, nes visi bylos medžiagoje esantys duomenys, laikantis žodiškumo ir rungtyniškumo principų, privalo būti ištiriami teisiamojo posėdžio metu. Kadangi S. A. ne tik yra R. M. (duomenys neskelbtini) ir jo (duomenys neskelbtini), kas savaime suprantama patvirtina jos asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau taip pat atsisakė duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu, savaime suprantama, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo įvertinti kritiškai, kaip siekis padėti (duomenys neskelbtini) R. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, būtina įvertinti ir aplinkybę, jog bylos medžiagoje jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad įvykio metu transporto priemonę vairavo būtent S. A., nėra.

6.3. Liudytojas R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) patruliavo kartu su S. S. Vairavo S. S., jis sėdėjo šalia. Matė, kad, neprivažiavus pagrindinio kelio, sustojo automobilis. Važiuodami toliau, pamatė, kad iš to automobilio, t. y. iš priekinės keleivio ir iš vairuotojo vietų, išlipa po vieną asmenį. Iš vairuotojo vietos išlipo smulkaus kūno sudėjimo vyras, iš keleivio vietos – stambaus kūno sudėjimo moteris, kurie nubėgo prie bagažinės ir atsidarė ją. Privažiavus, kadangi jie matė, jog vyras išlipo iš vairuotojo vietos, iš karto patikrino blaivumą. Vyrui buvo nustatytas girtumas, o moteris buvo blaivi. Įvykio metu švietė saulė, pareigūnas matė puikiai. Kai sulaukė iškviestų (duomenys neskelbtini), jau buvo tamsu. Anksčiau iki įvykio, R. L. neteko bendrauti su R. M. Po to moteris sakė, jog ji vairavo. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti R. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 59–60), kad 2024 m. kovo 30 d. dirbo su kolega S. S. Tą dieną, apie 18.41 val., jie važiavo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pasuko link (duomenys neskelbtini) pusės ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Jiems važiuojant šiuo keliu, oro sąlygos buvo geros, matomumas geras. Jie pastebėjo, kaip šalutiniu keliu iš kairės pusės link pagrindinio kelio artinosi automobilis, kuris neprivažiavęs sankryžos sustojo. Automobiliui sustojus, jiems labai gerai matėsi, kaip iš jo vienu metu išlipo iš vairuotojo pusės vyras, o iš keleivio pusės moteris ir abu nubėgo prie bagažinės. Jie privažiavo prie šio automobilio: automobilio bagažinės dangtis buvo pakeltas, o toje vietoje nuo vairuotojo pusės stovėjo vyras, o nuo keleivio pusės stovėjo moteris. Nuo vyro sklido alkoholio kvapas ir buvo nustatytas girtumas. Asmenys aiškino, kad ne vyras vairavo automobilį, o jo (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas vyras į alkotesterį įpūtė virš pusantros promilės, o tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, atvykę (duomenys neskelbtini) pareigūnai perėmė iš jų tyrimą. Pagarsintus parodymus liudytojas R. L. patvirtino ir papildomai parodė, jog matė, kas išlipo iš keleivio pusės ir kas išlipo iš vairuotojo pusės. Iš esmės tokias pačias aplinkybes R. L. nurodė tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 10). Būtina atkreipti dėmesį, kad pareigūnas R. L. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nedvejodamas patvirtino teisme, patys parodymai buvo išsamūs, logiški ir nuoseklūs. Pareigūnas ne tik teigė, jog matė, kad transporto priemonę įvykio metu vairavo nuteistasis R. M., bet atkreipė dėmesį, kokia būtent kryptimi judėjo asmenys, t. y. S. A. prie automobilio bagažinės atėjo nuo keleivio vietos, o R. M. atėjo į galą už transporto priemonės būtent nuo vairuotojo vietos. Nors įvykis vyko vakaro metu, bet pareigūnas atkreipė dėmesį, jog tuo metu, kai automobilis sustojo ir prie jo privažiavo (duomenys neskelbtini) pareigūnai, dar buvo šviesu, matomumas nebuvo apsunkintas, t. y. sutemo tik vėliau, kol laukė atvykstančių kitų pareigūnų.

6.4. Liudytojas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. kovo 30 d. jis su kolega R. L. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus (duomenys neskelbtini), pastebėjo atvažiuojantį automobilį iš kairės pusės, šalutiniu keliu, kuris, neprivažiavęs sankryžos, sustojo. Iš to automobilio išlipo du asmenys: moteris – iš keleivio pusės, ir vyras – iš vairuotojo pusės, abudu asmenys priėjo prie bagažinės. Pareigūnai privažiavo prie automobilio ir pasiteiravo, ką asmenys veikia. Jie teigė, kad kažkas bilda rate. Asmenys neigė, kad vairavo vyras, t. y. teigė, kad vairavo moteris. Vis dėlto pareigūnas matė, kad stambaus kūno sudėjimo moteris išlipo iš keleivio vietos. Matomumas buvo geras, buvo šviesu (t. 2, b. l. 37–38). Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 65–66), kad 2024 m. kovo 30 d. dirbo su kolega R. L. Apie 18.40 val. važiavo (duomenys neskelbtini) ribose, buvo pasukę nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Jiems važiuojant šiuo keliu, tuo metu oro sąlygos buvo geros, matomumas taip pat, pastebėjo, kaip kairėje pusėje šalutiniu keliu link pagrindinio kelio artinosi automobilis, kuris neprivažiavęs sankryžos staiga sustojo. Jie aiškiai matė, kaip, automobiliui sustojus, iš jo vienu metu išlipo iš vairuotojo pusės vyras, o iš keleivio pusės išlipo stambaus kūno sudėjimo moteris ir abu nubėgo prie bagažinės. Buvo nedidelis atstumas, galbūt apie 50 m. Pareigūnai privažiavo prie šio automobilio, kurio bagažinės dangtis buvo pakeltas ir toje vietoje nuo vairuotojo pusės stovėjo vyriškis, o nuo keleivio pusės stovėjo moteris. Nuo vyro sklido alkoholio kvapas ir jam buvo nustatytas girtumas. Asmenys aiškino, kad ne vyras vairavo automobilį, o jo (duomenys neskelbtini). Kartu su kolega sakė, kad matė, kaip jie sustojus vienu metu išbėgo iš savo sėdimų vietų ir nubėgo iki automobilio galo, tačiau asmenys laikėsi savo parodymų. Pareigūnas paprašė moters, kad ši atsisėstų į vairuotojo vietą. Jai atsisėdus į vairuotojo vietą, matėsi, kad nei sėdynė, nei vairas yra nepritaikyti jos kūno sudėjimui. Pagarsintus parodymus liudytojas S. S. patvirtino ir papildomai parodė, jog matė, kad iš vairuotojo pusės išlipo žmogus trumpu kirpimu. Iš esmės tokias pačias aplinkybes S. S. nurodė tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 9). Akivaizdu, jog viso proceso metu pareigūnas S. S. išlaikė nuoseklią ir detalią poziciją, ypač dėl to, kas vairavo transporto priemonę, t. y., jog įvykio metu matė, kaip automobilį vairavo R. M., kuriam vėliau buvo nustatytas neblaivumas. Ne mažiau svarbi aplinkybė, jog po automobilio sustojimo pareigūnas paprašė S. A. atsisėsti į vairuotojo vietą, o jai sutikus, paaiškėjo, kad nei kėdės pozicija, nei vairas nėra pritaikyti šiam asmeniui vairuoti automobilį. Taigi tokie nustatyti duomenys tik paneigia S. A. ir R. M. versiją, jog vairavo S. A., nes ji buvo blaivi. Jei moteris būtų vairavusi, vairuotojo vieta būtų pritaikyta jai, kad vairuoti transporto priemonę būtų patogu, tačiau pareigūnų buvo nustatytos priešingos aplinkybės. Papildomai pažymėtina, kad pareigūnų S. S. ir R. L. parodymai buvo detalūs, išsamūs viso proceso metu ir jie sutampa iš esmės, t. y. nesama prieštaravimo nei dėl smulkių detalių, nei dėl esminių įvykio aplinkybių.

6.5. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad, nustačius R. M. neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas) bei įvertinus bendrą asmens būklę, 18.41 val. atliktas R. M. pirmasis patikrinimas, kurio rezultatas 1,74 promilių, ir 19.02 val. atliktas antrasis patikrinimas, kurio rezultatas 1,70 promilių (t. 1, b. l. 37). Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo įrašų duomenimis nustatyta, jog užfiksuota, kad R. M. 2024 m. kovo 30 d. 18.40 val. buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, atlikus pakartotinį tikrinimą, 2024 m. kovo 30 d. 19.02 val. buvo nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, o S. A. 2024 m. kovo 30 d. 18.49 val. buvo nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 38–39). 2024 m. liepos 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad, apžiūrėjus pareigūnų kūno kameras, padaryti išrašai:

6.5.1. Kūno kameros 2024 m. kovo 30 d. įrašo laikas 18.45.28–18.50.35 (pareigūnas S. S.). Pareigūnas: „dokumentą pateikit savo“. Pareigūnas: „kam čia išlipote prieš sankryžą, o kodėl jūs iš kitos pusės išlipote, akivaizdžiai matėme tai, kodėl iš kitos pusės išlipote, ką?“. Moteris nusišypso: „Jūs ne taip supratote.“. Pareigūnas: „tai kodėl iš kitos pusės išlipote S.?“. Pareigūnas: „tai S., kodėl Jūs iš keleivio pusės išlipote?“. Moteris: „Jūs blogai pastebėjote.“. Pareigūnas: „matėme, matėme.“. Pareigūnas: „S., Jūs prieikite prie manęs. Ne pirma diena aš dirbu, ne pirma diena kolega, aš trumpiau nei kolega. Bus ilgesnė procedūra, tik be melo.“. Vyras: „Jūs neprikalbėkit čia, ji yra mano (duomenys neskelbtini), ji vairavo“. Moteris: „vairavau“. Pareigūnas: „ne, ji nevairavo“. Vyras: „vairavo, vairavo, baikit Jūs čia“. Pareigūnas: „ne, ji nevairavo, puikia matėsi, kaip ji išlipo iš keleivio pusės“. Moteris: girdisi, kad kažką kalba. Pareigūnas: „nu tai ilgesnė procedūra bus, tvarkoj“. Pareigūnas: „nu bet tu irgi geras“. Įrašas baigtas.

6.5.2. Kūno kameros 2024 m. kovo 30 d. įrašo laikas 18.51.49–19.07.18 (pareigūnas S. S.). Pareigūnas: „prieikit, S., prie manęs, tokia tvarka ir bus ir Jūsų girtumas tikrintas. Žinot, kad už melagingus parodymus irgi būsit patraukta atsakomybėn“. Moteris: „vairavau aš“. Pareigūnas: „Matėm kai ką kitą. Meluojat, puikiai žinot.“. Pareigūnas: „tai nežinau, reikalų tai“ (kalba kažką neaiškiai). Pareigūnas: „kiek te laiko buvo kaži“. Pareigūnas: „18.49, ar 18.40, ar 18.42“. Pareigūnas: „Einam žiūrėt“. Girdisi balsai nesuprantama kalba. Fone girdisi (duomenys neskelbtini) bendravimas per raciją su kitais pareigūnais. Pareigūnas kalbasi su kitu pareigūnu dėl įvykio įforminimo. Pareigūnas: „R., prieikit dar kartelį. Dar kartą tikrinsim Jūsų blaivumą. Iš kur važiavote jūs čia?“. Vyras: „čia iš S. (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas: „tikrai nemeluojate 100 procentų, bus automobilio kamerose matyti puikiausi bėgiojimai per šoną. Jūs irgi atėjote, bagažinę pradarykit, nepasakokit savo dainelių tų. Tas va mėlynas megztukas nusirengtas. Čia dar pradarykit.“. Pareigūnas: „Dabar Jūs atsisėskit į šitą vietą, jeigu galit, nieko nedarykit, kėdžių jokių netraukit.“. Pareigūnas: „Vairas ne per žemai. Gerai palaukit“. Pareigūnas: „mėlynas megztukas, mėlynos spalvos bagažinė“. Įrašas baigtas.

6.5.3. Kūno kameros 2024 m. kovo 30 d. įrašo laikas 18.45.28–18.50.35 (pareigūnas R. L.). Pareigūnas: „laba diena“. Kitas pareigūnas (nesuprantamai kalba): „Sankryžoje išlipote. Nu akivaizdžiai matėsi.“. Pareigūnas: „nevartojot alkoholio?“. Vyras: „ar aš vartojau“. Pareigūnas: „Nu pažiūrim. Lėtai pučiam. Dar pučiam. Gerai, prieš kiek laiko vartojot alkoholį?“. Vyras: „prieš 2 valandas“. Pareigūnas: „1.74. Palaukiam 15 min ir dar kartą papūsim. Toks yra įstatymas.“. Pareigūnas: „Čia gyvenat, automobilis Jums priklauso?“. Vyras: „Ką“. Pareigūnas: „Nei mes gąsdiname, nei ką. Niekas negąsdina.“. Vyras: girdisi jo kalba, tačiau nepavyksta suprasti konkrečiai, ką sako. Pareigūnas: „gerai laukiam dar 15 minučių“. Pareigūnas: „šitoje atrodo turi būti matyti“. Įrašas baigtas (t. 1, b. l. 47–50).

6.6. Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų 2024 m. rugpjūčio 9 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad R. M., gim. (duomenys neskelbtini), neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (t. 1, b. l. 87). Registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra fizinis asmuo S. A. (t. 1, b. l. 140).

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad R. M. veiksmuose yra nustatyti visi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos sudėties požymiai. Visų pirma, nesutinkama su skundo argumentu, jog (duomenys neskelbtini) išvada prieštarauja (duomenys neskelbtini) pareigūnų parodymams. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos 2025 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, jog dėl blogos pateikto tiriamojo vaizdo įrašo kokybės pagerinti dominančio epizodo vaizdą taip, kad matytųsi iš automobilio išlipantys asmenys bei jų išvaizda, galimybės nėra (t. 1, b. l. 44–46). Būtina akcentuoti, jog bloga buvo pateikto įrašo kokybė, o ne įvykio metu blogas matomumas, tai du visiškai skirtingi tos pačios situacijos aspektai ir neturi būti vienas kitam prilyginami. Vaizdo įrašo kokybė gali būti ir įprastai yra susijusi su techniniais parametrais, tuo tarpu tai nepaneigia asmenų galimybės fiziškai gerai matyti vykstantį veiksmą. Kitas svarbus momentas, jog, skirtingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, įvykis nevyko tamsiu paros metu, t. y. 2024 m. kovo 30 d., apie 18.41 val., todėl matomumas neturėjo būti prastas. (duomenys neskelbtini) pareigūnai R. L. ir S. S. nurodė, jog apšvietimas buvo geras, matomumas taip pat, o sutemo tik tuo laikotarpiu, kol buvo laukiama kito (duomenys neskelbtini) pareigūnų ekipažo, t. y. jau po automobilio sustabdymo ir R. M. girtumo nustatymo. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog paros metas nebuvo tamsus ir matomumas buvo geras, nėra pagrindo daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai neturėjo galimybės nustatyti (matyti) asmenų, kurie įvykio metu išlipo iš automobilio. Antra, jokių abejonių dėl (duomenys neskelbtini) pareigūnų R. L. ir S. S. parodymų nekyla. Visų pirma, abiejų pareigūnų parodymai yra išsamūs, detalūs ir tarpusavyje neprieštaringi, be to, buvo nuoseklūs ir nekintantys viso proceso (tiek ikiteisminio tyrimo), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Antra, pareigūnai ne tik nurodė, jog transporto priemonę įvykio metu vairavo R. M., kuriam vėliau buvo nustatytas neblaivumas, bet taip pat paaiškino, kad po transporto priemonės sustojimo iš vairuotojo vietos išlipo liekno sudėjimo vyras, trumpai kirptais plaukais ir nubėgo prie bagažinės, o iš keleivio vietos išlipo stambaus sudėjimo moteris ir taip pat nubėgo prie automobilio bagažinės. Vadinasi, (duomenys neskelbtini) pareigūnai ne šiaip tvirtino matę, kas vairavo transporto priemonę, o nurodė asmenų judėjimą po automobilio sustojimo ir individualius požymius, pagal kuriuos identifikavo asmenis. Reikia papildomai atkreipti dėmesį, jog, pareigūnui paprašius atsisėsti S. A. į vairuotojo vietą, vairuotojo vieta moteriai buvo nepritaikyta, o tai dar vienas argumentas patvirtinantis (duomenys neskelbtini) pareigūnų teiginį, kad transporto priemonę vairavo būtent R. M. (duomenys neskelbtini) pareigūnai, duodami parodymus, rėmėsi ne prielaidomis ir teikė ne savo nuomonę, o tvirtino būtent tai, ką patys matė.

8. Nesama pagrindo tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė (duomenys neskelbtini) pareigūnų parodymams, jis įvertino ir R. M. bei S. A. parodymus. Visų pirma, nors ikiteisminio tyrimo metu S. A. teigė, kad įvykio metu vairavo ji, tačiau teisiamajame posėdyje šių savo parodymų nepakartojo, o apskritai atsisakė liudyti, t. y. jos parodymai nebuvo nei nuoseklūs, nei išsamūs. Reikia atsižvelgti, jog S. A. yra nuteistojo (duomenys neskelbtini), su juo (duomenys neskelbtini), todėl negali būti laikoma nesuinteresuota bylos baigtimi liudytoja, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, įvertino kritiškai. Vien tai, kad S. A. priklauso transporto priemonė ir ji įvykio metu buvo blaivi, savaime neįrodo, kad būtent ji ir vairavo automobilį. R. M. tik teigė, jog nevairavo transporto priemonės ir pareigūnai negalėjo jo matyti vairuojančio, tačiau savaime suprantama, kad nuteistasis siekia pagerinti savo padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl, esant bylos medžiagoje duomenims, kurie paneigia tokius kaltinamojo teiginius, jo parodymai gali būti laikomi gynybine versija, bet ne pagrindu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Iš kūno kamerų įrašų tikrai negalima daryti išvados, jog pareigūnai R. M. ir S. A. darė netiesioginį poveikį, kad neva jie turi pripažinti, jog transporto priemonę vairavo R. M. Iš įrašų matyti, jog pareigūnai bandė logiškai pasikalbėti su asmenimis, teigė, jog matė, kas vairavo transporto priemonę ir stebėjosi, kodėl asmenys nenurodo tikrųjų įvykio aplinkybių, nors jos pareigūnams atrodė akivaizdžios. Vis dėlto joks spaudimas ar įkalbinėjimas, kokius parodymus turi duoti R. M. ir S. A., nebuvo daromas. Pareigūnai nei tiesioginio, nei netiesioginio poveikio nedarė, jie stebėjosi susiklosčiusia situacija ir nurodė, kokie veiksmai bus atliekami (kaip atrodys procedūra). Nagrinėjamu atveju nekaltumo prezumpcija tikrai nebuvo pažeista, nes teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė, remdamasis visais surinktais duomenimis, kurie neabejotinai patvirtina nuteistojo R. M. kaltę. Aktyvaus teismo vaidmuo nereiškia, kad pats teismas savo nuožiūra turi rinkti įrodymus, t. y. atlikti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ir prokuratūros funkcijas. Teismas gali rinkti įrodymus, jei mano, kad byloje esama tarpusavio prieštaravimų, kurie gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Pirmosios instancijos teismas tarp bylos medžiagoje surinktų duomenų neįžvelgė jokių esančių prieštaravimų, todėl ir neatliko jokių papildomų proceso veiksmų, kad patvirtintų tą pačią išvadą, kurią teismas jau buvo padaręs iš įvertintų įrodymų.

9. Atkreiptinas dėmesys, jog vien tai, kad nuteistasis R. M. ir jo gynėjas nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms išvadoms, savaime neįrodo teismo procesinį sprendimą esant neteisėtą ir nepagrįstą. Jokių kitų argumentų, objektyviai galinčių paneigti R. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, apeliaciniame skunde nebuvo išdėstyta. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagoje esančius duomenis, nuosprendžio argumentus ir apeliacinio skundo motyvus, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma visiškai įrodo, jog nuteistasis R. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl skundžiamu nuosprendžiu jo veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai, o jis nuteistas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. M. gynėjo (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinį skundą.