Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-06-20 · Civilinė byla Nr. 2S-623-569/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-20
Bylos Nr.
2S-623-569/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
L. D.
Suinteresuotas asmuo
R. D., uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-623-569/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02817-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4; 3.4.5; 3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-3836-1004/2016 pagal pareiškėjo L. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. D., uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, antstoliui T. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui A. L. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas L. D. prašė teismo iškelti jam bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi uždarąja akcinę bendrovę (toliau– UAB) „Bankroto valdymas“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 20108-03-20 būdamas UAB „Mistralis“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su tuometiniu UAB „Hansa lizingas“ pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo už UAB „Mistralis“ įsigyjamą vikšrinį ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“. Atėjus ekonominei krizei UAB „Mistralis“ akcijas pardavė, tačiau liko atsakingas UAB „Swedbank lizingui“ pagal laidavimo sutartį. Kadangi įmonė savo įsipareigojimų nevykdė, skolos išieškojimas buvo nukreiptas į laiduotoją, todėl išieškoma 58465,17 Eur skolos UAB „Swedbank lizingas“ naudai ir 2381,91 Eur išlaidų antstolio T. U. naudai. Įsiskolinimą sudaro ir 2926,59 Eur skola valstybei už nesumokėtą baudą, gautą už neperduotų UAB „Mistralis“ dokumentų bei 403,90 Eur vykdymo išlaidų antstoliui A. L.. Pareiškėjas 2014-07-04 buvo teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 222 str. 1 d., tačiau teistumas nebuvo sąlyga tapti nemokiam, mokėti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis sudaro 424 Eur, ankstesniuose darbuose pareiškėjas uždirbo panašiai, įsiskolinimas sudaro 64 177,58 Eur, jokio nekilnojamo ar kito vertingo turto, kurį pardavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais neturi, todėl vienintelė išeitis mokumui atkurti yra bankroto bylos iškėlimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą L. D..

4. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai, neįrodo jo realios finansinės padėties, o tik sudaro prielaidas apie galimą pareiškėjo nesąžiningumą, ir tai, kad jis nėra suinteresuotas dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir siekti atsiskaityti su kuo daugiau kreditorių ir kuo didesne apimtimi, o tik siekia skolų nurašymo, taikant jam fizinio asmens bankroto procedūras. Teismas vertino, kad pareiškėjo būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytosios, be to, teismui kilo abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo pateikiant teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

5. Teismas padarė išvadą, jog egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pareiškėjo nemokumo ir jo nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. Konstatavo, kad tokie L. D. veiksmai akivaizdžiai laikytini nesąžiningais ir leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjo įmonės veiklos finansiniai sunkumai nebuvo pagrindinė priežastis, lėmusi sunkią dabartinę pareiškėjo finansinę būklę, o didelės įtakos tam turėjo ir nesąžiningi jo veiksmai, siekimas paslėpti dokumentus, turtą, vengimas atsiskaityti pagal prievoles, todėl pareiškėjo nemokumas ir jo teistumas pagal BK 222 str. 1 d. yra susiję.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas L. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – iškelti pareiškėjui L. D. bankroto bylą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas yra galimai nesąžiningas, kadangi pareiškėjas nepaminėjo, kokio dydžio dienpinigius gauna iš darbdavio, nepateikė banko sąskaitose esančių aktualių likučių, nepatikslino darbo užmokesčio apskaičiavimo. Apelianto nuomone, nesąžiningumui įrodyti reikalinga išsami analizė, jam konstatuoti turi egzistuoti tik itin svarbios priežastys, tačiau ne formalios priežastys, kaip šiuo atveju, aktualių duomenų nepateikimas.

6.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teistumas turėjo įtakos pareiškėjo nemokumui, kadangi dėl jo padarytų neteisėtų veikų UAB „Swedbank lizingas“ negalėjo išieškoti iš UAB „Mistralis“ ir turėjo nukreipti išieškojimą į pareiškėją. Apelianto teigimu, išieškojimas į pareiškėją buvo nukreiptas ne dėl pareiškėjo nusikalstamos veikos, o dėl sunkios UAB „Mistralis“ finansinės būklės, dėl kurios išieškojimas iš įmonės buvo neįmanomas. Šio varianto teismas neanalizavo.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. L. prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas išanalizavo esminius nagrinėjamos bylos aspektus ir į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo padarė tinkamai įvertinęs bylos įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai vadovaudamasis FABĮ nuostatomis ir teismų praktika.

9. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ). Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).

10. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 str. 2 d. numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

11. Pirmosios instancijos teismas vieną iš pagrindų atsisakyti kelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nurodė, kad pareiškėjo būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytosios. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybės, jog pareiškėjas tiksliai nenurodė, kokio dydžio dienpinigius gauna iš darbdavio, nepatikslino darbo užmokesčio apskaičiavimo, nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo būklė neatitinka nurodytos FABĮ 2 str. 2 d. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylą, turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti pareiškėją pateikti tikslius duomenis, nepareikalavus pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie realią jo finansinę padėtį, spręsti dėl pareiškėjo galimo nesąžiningumo nebuvo pakankamo pagrindo.

12. Pažymėtina, jog FABĮ 5 str. 8 d. numato sąlygas, kurių bent vienai esant, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Viena iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą sąlygų yra 4 punkte įtvirtinta sąlyga, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Pažymėtina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto pagrindu galima atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai neteisėta veikla sukėlė pareiškėjo nemokumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pareiškėjo nemokumo ir jo nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nurodė, kad 20108-03-20 būdamas UAB „Mistralis“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su tuometiniu UAB „Hansa lizingas“ pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo už UAB „Mistralis“ įsigyjamą vikšrinį ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“. Dėl ekonominės krizės UAB „Mistralis“ akcijas pardavė, tačiau liko atsakingas UAB „Swedbank lizingui“ pagal laidavimo sutartį. Kadangi įmonė savo įsipareigojimų nevykdė, skolos išieškojimas buvo nukreiptas į laiduotoją, todėl išieškoma 58465,17 Eur skolos UAB „Swedbank lizingas“ naudai ir 2381,91 Eur išlaidų antstolio T. U. naudai.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pareiškėjas L. D. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Mistralis“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), užimamų pareigų pagrindu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnį būdamas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą nustatymą, 21 straipsnio 2 punktą, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatus, numatančius, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, numatydamas, kad paslėpus UAB „Mistralis“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus bus trukdoma nustatyti UAB „Mistralis“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, ar struktūrą ir to siekdamas, nusikalstamu būdu atliko UAB ,Mistralis“ visų akcijų pardavimą bei vadovo pakeitimą, t. y. 2009 m. liepos mėn., nenustatytą dieną nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui pasinaudojus kompiuterine įranga ir atspausdinus 2009 m. liepos 23 d. UAB „Mistralis“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, UAB ,,Mistralis“ dokumentų, turto perdavimo – priėmimo aktą, kuriuos L. D. pasirašė ir, kuriuos 2009 m. liepos 23 d. įregistravo VĮ Registrų centro Šiaulių filiale, kad neva pasikeitė duomenys apie UAB ,,Mistralis“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu sudaręs tariamai teisėtą UAB ,,Mistralis“ akcijų bei įsipareigojimų perleidimo T. S. įvaizdį, nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB ,,Mistralis“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl ko buvo visiškai negalima nustatyti UAB „Mistralis“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpio nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. liepos 23 d. L. D. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. S., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, turėdamas tikslą paslėpti vadovaujamos įmonės UAB ,,Mistralis“ dokumentus ir tokiu būdu sutrukdyti ateityje nustatyti šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nusikalstamu būdu organizavo UAB ,,Mistralis“ visų akcijų pardavimą T. S. vardu bei šio asmens paskyrimą įmonės vadovu nuo 2009 m. liepos 30 d., t. y. žinodamas, kad T. S. neįgyja ir neįgis UAB „Mistralis“ akcijų, neperima ir neperims UAB „Mistralis“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės turto, 2009 metų liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje nenustatytam asmeniui pagaminus kompiuterinės technikos pagalba netikrus dokumentus - 2009 m. liepos 23 d. UAB „Mistralis“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2009 m. liepos 23 d. dokumentų, antspaudo, kasos likučio, ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktą, 2009 m. liepos 23 d. UAB „Mistralis“ vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutartį ir UAB „Mistralis“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriuose melagingai įtvirtinti žinomai netikri duomenys apie tai, kad T. S. iš L. D. už 10 000 Lt įsigijo 100 paprastų vardinių UAB „Mistralis“ akcijų, perima šios bendrovės buhalterinius dokumentus, turtą bei valdymą, tokiu būdu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrus dokumentus, L. D. juos pasirašė ir 2009 m. liepos 23 d. įregistravo VĮ Registrų centro Šiaulių filiale, tikslu neva pasikeitė duomenys apie UAB ,,Mistralis“ akcininką ir vadovą.

15. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi nuteistojo L. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio atmetė. Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarytas išvadas pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėtai ir pagrįstai L. D. pripažino kaltu padarius BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo L. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties panaikinimo. Teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatavo, kad kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas trūkumų neturi. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK įtvirtintų reikalavimų, nuosprendyje pateikė išsamius jų vertinimo motyvus. Apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo L. D. paduotą apeliacinį skundą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių BPK pažeidimų ir patvirtino pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl L. D. kaltės. Teismas byloje nustatė, kad sandoris dėl UAB „Mistralis“ akcijų pardavimo buvo fiktyvus – realiai T. S. pinigų už akcijas nesumokėjo, įmonės valdymo ir dokumentų (įskaitant buhalterinius) neperėmė. L. D. pasirašant suklastotus dokumentus ir įregistruojant fiktyvų įmonės vadovo pasikeitimą, buvo siekiama nuslėpti įmonės buhalterinius dokumentus (dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų tyrimo metu nepavyko rasti).

16. Kaip jau anksčiau minėta, pagal FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Pažymėtina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad L. D. teistumas nėra išnykęs.

17. Pažymėtina, jog FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog didžiąją pareiškėjo įsiskolinimų dalį sudaranti prievolė (prievolė pagal laidavimo sutartį) buvo sukurta dėl galimo įmonės turto ir dokumentų slėpimo – tariamai perleidus įmonės akcijas ir turtą T. S., neketinusiam įgyti įmonės akcijų ir įgyti turto, dėl šių pareiškėjo veiksmų pareiškėjui atsirado ir prievolė atlyginti UAB „Mistralis“ įsiskolinimą pagal 2008-03-20 laidavimo sutartį ir vykdymo išlaidas, susijusias su minėtos skolos išieškojimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas, sudaręs tariamą sandorį, paslėpė UAB „Mistralis“ apskaitos dokumentus, dėl to visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „Mistralis“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, tarp jų ir įsipareigojimų pagal 2008-03-20 laidavimo sutartį. Pažymėtina, kad neteisėti pareiškėjo veiksmai buvo konstatuoti nuosprendyje ir vėliau patvirtinti apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Paminėti pareiškėjo veiksmai lėmė situaciją, jog neliko galimybės išieškoti skolą iš UAB „Mistralis“, dėl to kreditoriui teko nukreipti išieškojimą į laiduotoją. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pareiškėjo nemokumo ir jo nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sunkią pareiškėjo finansinę būklę lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, siekimas paslėpti dokumentus, turtą, vengimas atsiskaityti pagal prievoles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d. yra pagrindas ne tik konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme, bet ir pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą.

18. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Lina Muchtarovienė