Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-10-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-22725-862/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-12
Bylos Nr.
2YT-22725-862/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17894-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Rasita Kurakienė (pirm.)
Pareiškėjas
I. M.
Suinteresuotas asmuo
UAB "GS Core"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-22725-862/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17894-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. P., išieškotojas UAB „GS Core“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas I. M. skunde dėl antstolės B. P. veiksmų prašo panaikinti antstolės 2022-03-31 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-05-27 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad antstolės 2022-03-31 priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pradinis kreditorius AS „(duomenys neskelbtini)“ pakeistas nauju kreditoriumi UAB „GS Core“ yra naikintinas, kadangi skolininkas nebuvo informuotas dėl šalies pakeitimo ir neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos bei apginti savo teisių. Paaiškina, kad antstolė 2022-03-31 neteisėtai, skubos tvarka priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) su tikslu pašalinti iš bylos pradinį kreditorių ir įtraukė į bylą naują šalį UAB „GS Core“. Nurodo, kad 2022-07-19 susipažinimo metu buvo pastebėta, kad tai buvo įforminta dėl akių su tikslu paslėpti antstolės bei kitų asmenų neteisėtus veiksmus.

Antstolė B. P. 2022-08-26 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė, prašo skolininkui paskirti 200 EUR baudą ir paskirti skolininko atstovei 100 EUR baudą už piktnaudžiavimą ir melagingos informacijos teikimą. Antstolė nurodo, kad 2022-08-23 skundas buvo parengtas praleidus naikinamuosius apskundimo terminus ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymi, kad nuo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) parengimo ir įkėlimo į antstolių sistemą iki skundo padavimo praėjo beveik 5 mėnesiai. Nuo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) parengimo ir įkėlimo į antstolių sistemą iki skundo padavimo praėjo beveik 3 mėnesiai. Antstolė kartu paaiškina, kad kontoroje gautas 2022-02-23 prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kartu su pranešimu apie reikalavimo teisių perleidimą ir su reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. 2022-03-31 patvarkymu dėl vykdomosios bylos šalies pakeitimo, buvo pakeista vykdomosios bylos šalis. Paaiškina, kad antstolis, spręsdamas teisių perėmimo klausimą vykdymo procese, turi tik įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui, t. y. prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese nagrinėjimo dalyką sudaro tik formalus pateiktų duomenų vertinimas ir nustatymas, ar perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės naujajam kreditoriui, ar ne, o reikalavimo perleidimo pagrįstumas ir teisėtumas nėra tikrinamas. Antstolė nurodo, kad pateiktame skolininko skunde nėra nurodytos konkrečios aplinkybės, kurios leistų spręsti dėl teisių perleidimo neteisėtumo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „GS Core“ 2022-09-23 pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodo, kad su pateiktu pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti 2022-08-23 pateiktą skundą. Paaiškina, kad UAB „GS Core“ 2021-12-21 su AS „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Reikalavimo teisių priedą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu suinteresuotas asmuo perėmė reikalavimo teisę į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tame tarpe ir į pareiškėjo I. M. įsiskolinimą. Pažymi, kad 2022-02-23 suinteresuotas asmuo antstolės kontorai pateikė prašymą kartu su prašymą pagrindžiančiais įrodymais dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje.

Šalies argumentai

Teisme 2022-10-12 pareiškėjas pateikė byloje esantį 2022-08-22 skundą dėl antstolio veiksmų (DOK – 166438).

Teisme 2022-10-12 gautas pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo (DOK – 166433).

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos sustabdymo, skundas dėl antstolio veiksmų ir antstolės prašymas dėl baudos skyrimo atmestini.

Teisme 2022-10-12 gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti civilinę bylą Nr. 2YT-22725-862/2022. Pareiškėjas nurodo, kad minėta civilinė byla dėl antstolės veiksmų paskirta nagrinėjimui klaidingai, kadangi žalos atlyginimo klausimas yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1841-562/2022 bei 2022-10-25 paskirtas teismo posėdis.

CPK 163 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojami privalomi bylos sustabdymo atvejai: 1) kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas; 2) kai šalis netenka veiksnumo tam tikroje srityje; 3) kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka; 4) kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme; 5) kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla; 6) kai nagrinėjant bylą, kurioje bankui ar Centrinei kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad bankui ar Centrinei kredito unijai yra paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas); 7) kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą šio Kodekso 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais; 8) kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į administracinį teismą šio Kodekso 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais; 9) kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją šio Kodekso 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais; 10) kitais įstatymų numatytais atvejais.

CPK 164 straipsnis nustato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais: 1) kai yra paskelbta atsakovo paieška; 2) kai teismas paskiria ekspertizę; 3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis; 4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

Nagrinėjamoje byloje, teismas sprendžia antstolės priimtų patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teisėtumo klausimą. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1841-562/2022 ginčas nagrinėjamas dėl (duomenys neskelbtini) varžytinių bei (duomenys neskelbtini) perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, žalos bei nuostolių atlyginimo. Teismas daro išvadą, kad neegzistuoja privalomi ir fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, todėl nėra pagrindo manyti, kad nesustabdžius nagrinėjamos bylos, egzistuotų aplinkybės kliudančios bylą išnagrinėti iš esmės. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentas, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra klaidingai nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-22725-862/2022 yra nepagrįstas, todėl prašymas dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo atmestinas (CPK 162³ straipsnis).

CPK 510 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014 ir kt.).

Antstolė 2022-08-26 patvarkymu pareiškėjo skundą išnagrinėjo iš esmės, atmetė, kaip pateiktą praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą ir pasisakė dėl skolininko skunde nurodytų motyvų su kuriais antstolė nesutinka. Nagrinėjamu atveju, nors antstolė konstatavo naikinamojo termino praleidimą skundo dėl antstolio veiksmų padavimui, tačiau skundą išnagrinėjo iš esmės ir kartu su patvarkymu skundą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tokie antstolės veiksmai sudaro pagrindą išvadai, jog pati antstolė siekia, kad teismas įvertintų jos veiksmų teisėtumą, išnagrinėtų pareiškėjo skundą. Tokiu būdu susiformavo ir pareiškėjo lūkestis, kad skundas teisme bus išnagrinėtas iš esmės. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo 2022-08-22 skunde dėl antstolės veiksmų nurodytų argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad pareiškėjas skundžia tiek 2022-03-31 antstolės priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2022-05-27 priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas 2022-08-22 skunde dėl antstolės veiksmų motyvuoja tik 2022-03-31 priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumą, 2022-05-27 priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo pareiškėjas nepagrindžia. Teismas daro išvada, kad pareiškėjas nepagrindė 2022-05-27 antstolės priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2018-02-22 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1744,82 EUR skolos išieškojimo iš skolininko I. M. išieškotojo AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos skyriaus naudai. Antstolė vykdymo procese, vykdydama skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko 2022-03-31 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė vykdomosios bylos šalį pagal išieškotojo AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos skyriaus reikalavimą, atsiradusį pagal 2018-02-22 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2022-08-22 skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, kad 2022-03-31 antstolės priimtas patvarkymas yra naikintinas, kadangi antstolė žinojo, kad 2019-02-14 iškelta civilinė byla Nr. e2-1841-562/2022, kurioje prašoma pripažinti negaliojančiu ir neteisėtu 2019-03-20 turto pardavimo iš varžytinių aktą ir taikyti restituciją, todėl antstolė fiktyviai įformino skolos perleidimą naujajam išieškotojui UAB „GS Core“. Skolininkas paaiškina, kad nebuvo informuotas dėl išieškotojo pakeitimo ir neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos bei apginti savo teisių.

Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese. CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje šio Kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Dėl CPK 596 straipsnio 1 dalies normos taikymo savo praktikoje yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, kad CPK 596 straipsnis, numatantis procesinių teisių perėmimą, nenustato, kokius įrodymus būtina pateikti teismui tokio prašymo išsprendimui. Kreditorius savo materialiąsias teises gali perleisti be skolininko sutikimo (CK 6.101 straipsnis). Todėl procesinio klausimo (teisių perėmimo) nagrinėjimas taip pat negali būti siejamas su priešingos šalies (skolininko) valios išreiškimu ar neišreiškimu. Teismas, spręsdamas teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio pagrindu, tik turi įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-178/2016).

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė 2022-03-31 patvarkymu dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė vykdomojoje byloje pradinį išieškotoją AS „(duomenys neskelbtini)“ naujuoju išieškotoju UAB „GS Core“ (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. (duomenys neskelbtini)). Šis patvarkymas priimtas, 2022-02-28 elektroniniu paštu gavus UAB „GS Core“ prašymą su priedais, kuriame nurodyta, kad 2021-12-21 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „GS Core“ perėmė reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus AS „(duomenys neskelbtini)“ į skolininko I. M. skolas. Taigi, antstolei buvo pateikta pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad išieškotojo AS „(duomenys neskelbtini)“ materialinės subjektinės teisės perėjo naujam kreditoriui UAB „GS Core“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai, kad antstolė neteisėtai pakeitė išieškotoją vykdymo procese, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jeigu naujasis kreditorius (išieškotojas) teismo sprendimo vykdymo procese pateikė teismui (nagrinėjamu atveju antstolei) prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį, laikoma, kad apie reikalavimo teisių perleidimą tapo žinoma ir skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-357-330/2017; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2012). Naujasis išieškotojas UAB „GS Core“ ne tik antstolei pateikė informaciją apie reikalavimų perleidimo sutartį, bet 2022-01-13 išsiuntė skolininkui pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą adresu, (duomenys neskelbtini), todėl skolininko argumentas, jog jis nebuvo informuotas apie skolos perleidimą yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolės skundžiami veiksmai ir priimti sprendimai atitinka jiems keliamus įstatymų reikalavimus, nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Antstolė 2022-08-26 priimtu patvarkymu teismo prašo skolininkui paskirti 200 EUR baudą ir jo atstovei paskirti 100 EUR baudą už piktnaudžiavimą ir melagingos informacijos skleidimą. Antstolė skolininko ir jo atstovės piktnaudžiavimą grindžia tuo, kad pareiškėjas teikia melagingus paaiškinimus ir taip vilkina sprendimo įvykdymą.

CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2022-08-22 pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kurį grindė tuo, kad antstolė patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pakeistas išieškotojas vykdymo procese, priėmė neteisėtai bei skubos tvarka. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nebuvo informuotas dėl išieškotojo pakeitimo, todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos bei apginti savo teisių. Atsižvelgiant į skundo esmę, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės priimtų patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie, pareiškėjo manymu, yra neteisėti, todėl antstolės prašymas dėl 200 EUR baudos skyrimo skolininkui ir 100 EUR baudos skyrimo skolininko atstovei atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo I. M. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2YT-22725-862/2022 sustabdymo.

Atmesti pareiškėjo I. M. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų.

Atmesti antstolės B. P. prašymą dėl 200 EUR baudos skyrimo skolininkui ir 100 EUR baudos skyrimo skolininko atstovei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė