Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. e2S-521-864/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
e2S-521-864/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02316-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
  • 3.2.6.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-521-864/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02316-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2412-235/2017.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu už akių tenkino ieškovų R. V. ir M. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo. Atsakovas R. B. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė: taikyti laikinąsias apsaugos priemones; atnaujinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2412-235/2017 ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, o ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti visas patirtas atsakovo R. B., bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pareiškimą grindė aplinkybe, kad teismas jo tinkamai neinformavo apie pradėtą bylą ir todėl jis neturėjo galimybės aktyviai dalyvauti procese.Ieškovai atsiliepime į atsakovo pareiškimą prašė atmesti atsakovo R. B. 2017 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir ieškovų naudai priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmė nutartį, kuria atsakovo R. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Nutartyje teismas nurodė, kad teismas ieškinį su priedais ir teismo pranešimą atsakovui siuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) kuris iki 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo galiojantis, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žymomis „neatsiėmė pašte“. Atsižvelgiant į tai, bei esant ieškovų prašymui, teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu. Visi teismo dokumentai buvo siunčiami ne tik atsakovui, bet ir į bylos nagrinėjimą įtrauktam trečiajam asmeniui, kurio vadovas ir akcininkas teismo dokumentų siuntimo metu buvo būtent atsakovas. 2016 m. rugpjūčio 3 d. pasirašius finansininkui T. B., dokumentai buvo įteikti, t.y. įmonei priėmus teismo korespondenciją, (duomenys neskelbtini) o kartu ir atsakovas, negalėjo nežinoti apie vykstantį teisminį procesą. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių priimtas 2017 m. sausio 12 d., atsakovas į teismą su pareiškimu kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 21 d., t.y. praėjus Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 str. nustatytam trijų mėnesių naikinamajam terminui pareiškimui paduoti. Nustačius, kad atsakovas pareiškime nenurodė įrodymų galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nesat bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindų, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2412-235/2017, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovui ieškinys su priedais, teismo šaukimas buvo siunčiami ieškovų teismui nurodytu adresu, kai šiuo adresu atsakovas faktiškai nebegyveno nuo 2015 m., o nuo 2016 m. liepos mėn. gyvenamąją vietą pakeitė persikraustęs į (duomenys neskelbtini) kur 2016 m. rugsėjo 14 d. ir deklaravo savo gyvenamąją vietą. Tuo tarpu trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), nors ieškinio teismui pateikimo dieną įmonės registracijos adresas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovui negalėjo būti žinoma apie pareikštą ieškinį teisme. Teismas iki bylos išnagrinėjimo nesiėmė jokių veiksmų, siekiant nustatyti viešajame registre esančius duomenis apie asmens gyvenamąją vietą ir užtikrinti atsakovo dalyvavimą teisminiame procese. Atsakovas apie savo pažeistas teises sužinojo jau tuomet, kai buvo praleistas CPK 287 str. terminas, jis anksčiau neturėjo jokios galimybės pasinaudoti savo teise gintis nuo jam pareikšto ieškinio, išdėstant savo poziciją ir atsikirtimus. Nors teismui neva trūksta aplinkybių, nuginčijančių ieškovų poziciją, ši priežastis, anot teismo, yra pakankama atsakovo civilinei atsakomybei kilti.Ieškovai R. V. ir M. M. su atskiruoju skundu nesutiko, atsiliepime į skundą prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai susiję su bylos nagrinėjimu atsakovui buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu. Viešas paskelbimas yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas, ir laikytina, jog nuo pirmųjų teismo procesinių dokumentų paskelbimo viešai atsakovas sužinojo apie bylos nagrinėjimą. Atsakovui nepavykus įteikti teismo procesinių dokumentų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo darbo vietos adresu, kaip tai numato CPK 123 str. 3 d. Atsakovas nesutinka su spendimu ir teigia, jog neva nebuvo įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Nepaisant to, ieškovai kartu su ieškiniu pateikė daugybę įrodymų, kurie patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Atsakovas nei kartu su pareiškimu, nei su atskiruoju skundu nepasisakė iš esmės dėl atskirų ieškovo pateiktų įrodymų ir jų neginčijo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos K. T. yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.Siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, atsakovas turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Taigi atsakovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.Atsakovas prašo peržiūrėti sprendimą už akių tuo pagrindu, kad ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti siunčiant registruotu paštu, o viešo paskelbimo būdu. Atsakovo teigimu, procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami klaidingu gyvenamosios vietos adresu, nes tuo metu, kai buvo pareikštas ieškinys, atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo kitu adresu. Taip pat ieškinio pateikimo dieną buvo pasikeitęs ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) deklaruotos buveinės adresas. Be to, nors procesiniai dokumentai ir buvo įteikti trečiajam asmeniui, tai nesudaro pagrindo teigti, kad apie atsakovui iškeltą bylą privalėjo žinoti ir atsakovas kaip įmonės vadovas.CPK 130 str. 1 d. numato, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo deklaruotos bei ieškinyje nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) bei darbovietės adresu, tačiau dokumentai grąžinti teismui su žyma „neatsiėmė pašte“. Nepavykus įteikti dokumentų atsakovui, jie buvo įteikti viešo paskelbimo būdu vadovaujantis CPK 130 str. nuostatomis. Procesiniai dokumentai taip pat buvo siunčiami trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) jo deklaruotos buveinės adresu bei viešai prieinamais adresais. Kaip matyti iš bylos duomenų, trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai buvo siųsti ir įteikti pasirašius įmonės finansininkui. Atsakovo teigimu, įmonė dalyvauja keliuose teisiniuose ginčuose, be to, įmonės finansininkas neturi teisinio išsilavinimo, todėl nesuprato dokumentų svarbos ir jų atsakovui neperdavė bei neinformavo, kad šie procesiniai dokumentai yra tiesiogiai susiję su įmonės vadovu. CPK 123 str. 2 d. nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai yra įteikti tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad procesiniai dokumentai įteikti įmonės finansininkui, nelaikytina pakankamu pagrindu teigti, kad atsakovas negalėjo žinoti apie jam skirtus procesinius dokumentus. Įmonės vadovui yra keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės reikalavimai, todėl jis turi žinoti apie gaunamus procesinius dokumentus bei teisminius procesus, kuriuose įmonė dalyvauja. Nors teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo neįteikti tiesiogiai pačiam atsakovui, per įmonės dalyvavimą teisminiame procese šis turėjo galimybę susipažinti su byloje dalyvaujančių asmenų sąrašu – siunčiamuose procesiniuose dokumentuose yra nurodomos proceso šalys.Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinti motyvuodamas tuo, jog yra suėjęs naikinamasis 3 mėn. terminas, kurio atnaujinti negalima. CPK 287 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių; dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas; prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovas prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo pateikė praėjus daugiau nei pusei metų nuo priimto sprendimo, t. y. jau praleidęs CPK 287 str. 1 d. nustatytą naikinamąjį trijų mėnesių terminą. Įstatyme nustatytas terminas yra naikinamasis, jam pasibaigus asmeniui išnyksta teisė įgyvendinti savo procesines teises, o nurodyto termino teismas atnaujinti neturi galimybių. Todėl terminui pasibaigus, išnyksta ir teisė asmeniui paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o apelianto nurodytos aplinkybės, kai pastarasis nebuvo tinkamai informuotas laikantis visų įstatyme nustatytų reikalavimų, nesudaro įstatyminio pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 287 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 str., reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai pagrįstai įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl jis buvo tinkamai informuotas apie pradėtą teismo procesą.Apeliacininės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra ir antrosios sąlygos sprendimui už akių peržiūrėti, t. y. teismui nepateikti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nustatyta, kad apeliantas nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nei nei atskirajame skunde nenurodė įrodymų galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui jų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti R. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Esant minėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Atsakovo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė