Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų R. V. ir M. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „System Venbo“, priimdamas sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas paskyrė teismo posėdį 2017 m. sausio 12 d. datai, tačiau į paskirtą teismo posėdį atvyko tik ieškovas R. V., jo atstovas advokatas J. S. . Teismo posėdžio metu nedalyvaujant atsakovui ir trečiojo asmens atstovui atvykęs ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-03-30 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau - Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija) priimtu sprendimu (priedas Nr. 2) tenkino kito buvusio UAB „System Venbo“ darbuotojo M. M. (toliau - Ieškovas 2) prašymą, nusprendžiant Ieškovo 2 naudai iš UAB „System Venbo“ išieškoti 485,62 Eur ir 876,99 Eur (t.y. 1 362,61 Eur) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2016-04-20 Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija priėmė sprendimą (priedas Nr. 3), kuriame Ieškovo 2 naudai iš UAB „System Venbo“ nuspręsta išieškoti 1 066,88 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2016-04-20) iki sprendimo priėmimo dienos (2016-04-20). Nustatyta, kad 2016-08-08 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21632- 727/2016, kurioje nusprendė tenkinti R. V. prašymą ir išieškoti iš UAB „System Venbo“ ,,62,37Eur vidutinio darbo užmokesčio už vieną darbo dieną už laikotarpį nuo 2016-02­03, t.y. nuo LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, iki visiško jo įvykdymo“ . UAB „System Venbo“ bankroto byla buvo iškelta 2016-09-30.

Ieškovai savo ieškinio reikalavimus grindžia Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ieškovai nurodė, kad bendrovės akcininkai turi pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 329/2009). Ši pareiga atitinka CK 6.263 str. 1 d. įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011).

Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teisme bankroto byloje Nr. eB2-5826-794/2016, teismas iškeldamas bankroto bylą UAB „System Venbo“ nekonstatavo akcininko R. B. tyčinio bankroto, tačiau kasacinis teismas, plėtodamas juridinio asmens dalyvio atsakomybės bendrovės kreditoriams pagal CK 2.50 str. 3 d. bylų praktiką, nurodė, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 str. 3 d., atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009). Kadangi CK 2.50 str. 3 d. normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti ir jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Taigi vertinant, ar juridinio asmens dalyvio veiksmai yra nesąžiningi, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai. Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 1 d. įtvirtinta civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai taikytina ir juridinio asmens dalyviams, o nagrinėjamu atveju atsakovas, kuris privalėjo elgtis pagal minėtas įstatymo nuostatas, nes priešingu atveju jo elgesys sukelia jam civilinę atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė, kad atsakovas kryptingai siekė UAB „System Venbo“ turtą perkelti į kitą, įmonę (įmonių „feniksų“ reiškinys), tiesiogiai piktnaudžiaujant savo, kaip vadovo ir akcininko, teisėmis, neatsižvelgiant į įmonės turtinius interesus. Atsakovas vienu metu kontroliuoja UAB „System Venbo“ ir UAB „Baltijos maisto technika“ veiklą, jų atsiskaitymą su kreditoriais, dėl ko ir nebuvo įvykdyti Ieškovams Darbo ginčų sprendimais tenkinti reikalavimai. UAB „System Venbo” veikla buvo perkelta į kitą įmonę - UAB „Baltijos maisto technika”, įskaitant reikalingą turtą bei kitus resursus. Sąskaitos išrašomos pagal Atsakovo pasirinkimą ir nurodymą, priimama grynaisias pinigais, maišomas įmonių turtas bei atliekami kiti veiksmai, siekiant išvengti prievolių UAB „System Venbo” kreditoriams vykdymo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas, būdamas tiek bendrovės vadovu, tiek vieninteliu akcininku, žinojo, galėjo bei turėjo žinoti apie bendrovės galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir realią bendrovės finansinę situaciją, tačiau nepaisant to vengė vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Teismas konstatuoja, kad remiantis teismų praktika ir byloje nustatytomis aplinkybės ieškovams savo kreditorinių reikalavimų nepatenkinus iš UAB ,,System Venbo“ bankroto byloje, jų reikalavimai turi būti nukreipiami atsakovui.

Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovams, tai iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (15 832,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso , 285-288 str., 307 straipsniu, teismas , teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. B., gim. 1970 m. gegužės 27 d., 13 403,24 Eur (trylikos tūkstančių keturių šimtų trijų eurų 24 ct) skolą ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 049,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos - 2016 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti š atsakovo R. B., gim. 1970 m. gegužės 27 d., 2 429,49 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt devynių eurų 49 ct) skolą ieškovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 049,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos - 2016 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.