Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1764-480/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
2S-1764-480/2019
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-12039-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
D. T.
Ieškovas
G. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1764-480/2019Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12039-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.1.; 3.3.2.4.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2555-451/2014 pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei D. T. ir pagal D. T. priešieškinį G. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja D. T. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu prašydama ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime aritmetines klaidas nurodant padalijamo žemės sklypo dalis: 1) vietoje 663/1507 dalys ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31 500 Lt, įrašyti, kad G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: 746/1507 dalys ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31 500 Lt; 2) vietoje 664/1507 dalys ha žemės sklypo ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31 500 Lt, įrašyti, kad D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: 761/1507 dalys ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31 500 Lt.

2. Pareiškime nurodė, kad sudarant ir patvirtinant taikos sutartį buvo padaryta aritmetinė klaida, t. y. blogai įrašyti skaičiai žemės sklypo dalyse. Turėjo būti įrašyta 761/1507, o ne 664/1507 ir analogiškai – 746/1507, o ne 663/1507, nes sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo dalinamas visas žemės sklypas (761 + 746 = 1507). Ši klaida paaiškėjo 2019 m. gegužės 8 d., kai D. T. kreipėsi į Valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą dėl nuosavybės teisės įregistravimo. D. T. dirba užsienyje, todėl į VĮ Registrų centrą kreipėsi tik dabar, tačiau dėl minėtos klaidos VĮ Registrų centras negali įregistruoti šalims asmeninės nuosavybės teisės į 180/1507 dalį ha žemės sklypo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė.

4. Teismas sprendė, kad susipažinus su pareiškėjos 2019 m. birželio 20 d. pareiškimu, akivaizdu, jog pareiškėja siekia ne ištaisyti aritmetinę klaidą, tačiau modifikuoti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartas sąlygas dėl turto dalybų. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys santuokoje įgytą turtą pasidalijo, pareiškėjų sutartis patvirtinta 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu, todėl teismas negali modifikuoti šalių susitarimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Patikslintame atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodė, kad pareiškėjai G. T. ir D. T. susitarė pasidalinti santuokoje įgytą turtą, tame tarp ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 0,1507 ha su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Šalių valia buvo pasidalyti visą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o ne jo dalį. Nei ieškovo G. T. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys neišreiškė valios, kad būtų padalinta tik dalis žemės sklypo, o kažkokia žemės sklypo dalis liktų nepadalinta. Padalinus žemės sklypą buvo nustatyta naudojimosi juo tvarka. Buvo sutarta, kad žemės sklypo dalimi 180/1507 šalys naudosis bendrai. Akivaizdu, kad sudarant ir patvirtinant taikos sutartį buvo padaryta aritmetinė klaida, t. y. blogai įrašyti skaičiai žemės sklypo dalyse, sutartyje buvo aptarta tik žemės sklypo dalies 180/1507 naudojimosi tarka, bet liko neišspręstas nuosavybės klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui atsisakyta ištaisyti aritmetinę klaidą sprendime, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas rašytinio proceso tvarka gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų sprendimo įvykdymas yra komplikuotas, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, teismas turi racionaliai, efektyviai taikyti teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004).Teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos protingai, ne formaliai, siekiant realiai įvykdyti teisingumą ir išvengti absurdiškų situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018).

10. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2555-451/2014 nutraukė santuoką, sudarytą tarp G. T. ir D. T., abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino tarp G. T. ir D. T. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį bei išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Apeliacine tvarka sprendimas peržiūrėtas nebuvo.

11. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas be kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų taip pat padalijo santuokos metu įgytą turtą, o tarp jo ir žemės sklypą. Teismas nurodė, kad G. T. asmeninės nuosavybės teise atitenka 663/1507 dalys ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31 500 Lt, o D. T. asmeninės nuosavybės teise atitenka 664/1057 dalys ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31 500 Lt. Minėtas žemės sklypas buvo padalintas būtent taip kaip pareiškėjai nurodė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.

12. Iš pareiškimo ir patikslinto atskirojo skundo reikalavimų turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su padalinto žemės sklypo dalimis, tenkančiomis jai ir G. T.. Aritmetine klaida yra įvardijama nurodytos žemės sklypo dalys, t. y. G. T. turėjo atitekti ne 663/1507, o 746/1507 ir atitinkamai D. T. – ne 664/1507, o 761/1507.

13. Pažymėtina, jog šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2555-451/2014. Šiuo sprendimu taip pat patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko turėjo būti padalytas visas šalių bendras turtas. Byloje D. T. prašo ištaisyti aritmetinę klaidą sprendime, pažymėdama, jog dėl šios klaidos 180/1507 žemės sklypo dalių šiuo metu nepriklauso niekam.

14. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą nurodydamas, kad, vadovaujantis CPK 276 straipsnio 1 dalimi, paskelbus sprendimą, teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, o iš pareiškėjos 2019 m. birželio 20 d. pareiškimo akivaizdu, jog pareiškėja siekia ne ištaisyti aritmetinę klaidą, o modifikuoti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartas sąlygas dėl turto dalybų.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja prašo ištaisyti ne aritmetinę klaidą sprendime, o modifikuoti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog patenkinus pareiškėjos prašymą dėl, jos vertinimu, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime padarytos aritmetinės klaidos, susijusios su padalyto žemės sklypo pareiškėjams dalimis, būtų pakeista teismo sprendimo esmė. Pareiškėjos nurodomos, anot jos sprendime esančios aritmetinės klaidos, negalima vertinti kaip aiškaus rašymo apsirikimo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad klaida yra padaryta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ne teismo sprendime, nes pirmosios instancijos teismas patvirtino tokią pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kokią teismui pateikė pareiškėjai.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokiais atvejais paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 27, 28 punktus; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 24 punktas).

17. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Šiuo atveju šalių santuoka bendru sutarimu buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu, sprendimas įsiteisėjo 2015 m. sausio 16 d., minėtas penkerių metų terminas dar nėra pasibaigęs, todėl pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomas rašymo apsirikimo institutas, numatytas CPK 276 straipsnyje. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė