Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys antstolė Irena Beliačic, B. J. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui J. N. dėl įsipareigojimo nugriauti statinį ir gauti leidimą palėpės rekonstrukcijai.

9. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad skolininkas J. N. (duomenys neskelbtini) d. mirė. Iš Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2021 m. gegužės 4 d. rašto Nr. S-41 nustatyta, jog po J. N. mirties Vilniaus rajono 1-ame notarų biure pradėta paveldėjimo byla, palikimą pagal įstatymą su turto apyrašu priėmė jo sesuo suinteresuotas asmuo B. J. N., kuriai paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjos kreipimosi į teismą metu nebuvo išduotas.

10. Pareiškėja nesutikimą su skundžiama nutartimi atskirajame skunde grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas užkirto kelią pareikšti reikalavimus mirusiojo įpėdinei.

Dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo įpėdiniams ir procesinių teisių perėmimo vykdymo procese.

11. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, taip užkirsdamas kelią pareikšti reikalavimus po skolininko J. N. mirties ir užtikrinti tinkamą savavališkos statybos padarinių šalinimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodęs pareiškėjai, kad ji turi teisę, notarui suinteresuotam asmeniui B. J. N. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, kreiptis į antstolę dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0011/08/04430, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo.

12. Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

13. CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą.

14. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kuomet mirus vykdomosios bylos Nr. 0011/08/04430 skolininkui J. N., jo palikimą priėmė jo sesuo suinteresuotas asmuo B. J. N. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais, pažymi, jog, viena vertus, pareiškėja turėtų kreiptis į vykdomąją bylą Nr. 0011/08/04430 vykdančią antstolę, kad būtų pakeista vykdomosios bylos šalis, t. y. skolininkas, tačiau, kita vertus, tokios pareiškėjos teisės įgyvendinimui kliūtis yra būtent netinkamas pareiškėjos teisių ir pareigų, taigi, ir proceso teisės normų, aiškinimas, kaip tai atliko pirmosios instancijos teismas.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu; CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus; pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą; ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui; dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2016).

16. Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma, būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Praleistas reikalavimo pateikimo terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

18. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, yra teisiškai nepagrįsta.

19. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. 3K-3-453/2013).

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja buvo mirusiojo kreditorė vykdomojoje byloje Nr. 0011/08/04430, kurioje procesinių teisių ir pareigų perėmimo poreikio klausimas ir iškilo nagrinėjamu atveju. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, pabrėžiama, jog būtent ši aplinkybė pagrindžia pareiškėjos neabejotiną suinteresuotumą, kadangi pareiškėjos tikslas yra užtikrinti vykdomosios bylos vykdymą, taigi, ir pakeisti vykdymo proceso šalį – iš mirusiojo į jo teisėjų perėmėją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad pareiškėja galėtų kreiptis CPK 596 straipsnio 1 dalies pagrindu į antstolę, kad ji pakeistų vykdymo proceso šalį (skolininką) jo įpėdine suinteresuotu asmeniu B. J. N., ji, visų pirma, turėtų mirusiojo įpėdinei pareikšti kreditorinį reikalavimą tam, kad ji galėtų susipažinti su situacija ir pareiškėjos turtinėmis pretenzijomis į mirusiojo J. N. paliktą turtą. Antra, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja yra praleidusi terminą reikalavimui pareikšti CK 5.63 straipsnio pagrindais, yra pagrindas spręsti dėl tokio praleisto termino atnaujinimo. Kadangi pareiškėja yra praleidusi terminą, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

21. Tai, ar pareiškėja terminą praleido nežymiai, ir ar dėl svarbių priežasčių, spręs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo iš esmės.

Dėl procesinės bylos baigties.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

23. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo tenkinti. Apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį, kad net ir nustačius skundžiamos nutarties neteisėtumo bei nepagrįstumo pagrindus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės išspręsti klausimo iš esmės, kaip tai numato CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kadangi apeliacijos objektą sudaro skundžiama nutartis, kuria buvo sprendžiamas pareiškimo priėmimo klausimas, o ne pasisakoma dėl pareiškimo pagrįstumo iš esmės.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas naikinti ir pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.