- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-19
- Bylos Nr.
- e2-3305-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18121-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- A. P., J. M.
- Trečiasis asmuo
- D. M.
- Advokatai
- Aleksandras Kovalevskis, Brigita Jankauskienė
- Kategorijos
- 2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas
Įžanginė dalis
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovams J. M. ir A. P. (A. P.) dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ir atsakovo A. P. (A. P.) priešieškinį ieškovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – D. M.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškiniu kreipėsi į teismą (toliau – ir Tarnyba), prašydama neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams J. M. ir A. P. vaiko D. P. atžvilgiu; teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.
2. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. P. ir J. M. vaikas. Nepilnametis yra netekęs tėvų globos, biologinėje šeimoje negyvena nuo 2016 m., kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui buvo nustatyta laikinoji globa pas vaiko senelę (trečiąjį asmenį). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, iš atsakovų priteistas mokėti išlaikymas vaikui po 190 Eur / mėn., tuo pačiu teismo sprendimu vaikui nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta vaiko senelė. Po laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovui nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. liepos 7 d. buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau šis procesas nutrauktas, kadangi atsakovas persikėlė gyventi į kitą valstybę (Norvegiją); atsakovei nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2020 m. spalio 14 d. buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau šis procesas taip pat buvo nutrauktas dėl to, jog moteris išsikėlė gyventi į Olandiją. 2018 m. vasario 7 d. ir 2020 m. sausio 8 d. apsilankymo pas nepilnametį metu nustatyta, kad vaiku trečiasis asmuo tinkamai rūpinasi, pasak vaiko, jis su atsakovais bendrauja, su motina palaiko ryšį dažniau. 2021 m. vasario 22 d. nepilnamečio globos peržiūros metu nustatyta, kad nuolatinė vaiko globa trečiojo asmens šeimoje atitinka geriausius vaiko interesus, todėl nutarta ją pratęsti. 2023 m. lapkričio 30 d. nepilnamečio rūpybos proceso peržiūros metu nustatyta, kad vaikas su atsakove susitinka labai dažnai, su ja susirašinėja kasdien per „Messenger“ programėlę, susitinka su ja gyvai. Su atsakovu susiskambina vieną, du kartus per mėnesį, bendravimas vyksta vaiko iniciatyva. Pasak vaiko, atsakovas į Lietuvą sugrįžta du kartus per metus, tuomet su juo susitinka, tačiau, berniuko teigimu, jam nėra didelio noro susitikti, nes atsakovas būna su kita šeima ir neskiria jam individualaus laiko. 2023 m. gruodžio 1 d. Tarnyboje gauta informacija iš „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo, kurioje nurodoma, kad vaiko rūpintoja tinkamai atlieka savo kaip rūpintojos pareigas. 2023 m. gruodžio 4 d. Skyriuje gauta informacija apie nepilnamečio sveikatos priežiūrą iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad vaiko sveikatos priežiūra domisi vaiko rūpintoja – trečiasis asmuo. 2023 m. gruodžio 7 d. Tarnyboje gauta informacija iš (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad vaiku rūpinasi jo senelė, domisi vaiko elgesiu, mokymosi pasiekimais. Ieškovė nurodė, kad atsakovai savo gyvenimo būdo nepakeitė, atsakovai yra sukūrę savo šeimas ir tenkina tik savo poreikius, atsakovas šiuo metu gyvena užsienio valstybėje, vaikas su juo bendrauja, tačiau, kaip pats vaikas nurodo, atsakovas pats iniciatyvos dažnesniam bendravimui nerodo, nėra informacijos, jog vaikas vyktų pas atsakovą į svečius ir pan., taip pat nėra informacijos, kad atsakovai teiktų vaikui priteistą išlaikymo dydį, domėtųsi vaiko sveikatos priežiūra bei ugdymu, abu atsakovai savo, kaip tėvų, pareigas yra perleidę trečiajam asmeniui.
3. Atsakovė J. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu sutinka, taip pat sutinka, kad jos nepilnamečio sūnaus globėja būtų paskirta jos mama (trečiasis asmuo).
4. Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad padėtis pasikeitė ir ateityje gali pasikeisti, kadangi atsakovas, priešingai nei teigia ieškovė, negyvena tenkindamas tik savo poreikius ir interesus, jis yra suinteresuotas tėvų valdžios išsaugojimu savo vaikui. Pažymėjo, kad rūpinosi vaiku, teikė jam išlaikymą, vaikas rodo norą bendrauti su tėvu, ir tėvas pagal galimybes bendrauja su vaiku. Atsakovas nors ir turi šeimą, tačiau, priešingai nei nurodo ieškovė, jis nėra išvykęs gyventi į užsienį ir rūpinasi tik savimi. Jo žmona ir du vaikai gyvena Lietuvoje, jis laikinai išvyksta į užsienį dirbti ir grįžta atgal į Lietuvą. Užsienyje yra ne jo gyvenamoji vieta, o tik darbo vieta. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad yra nusiteikęs grąžinti vaiką į savo globą, ir, aptarę su dabartine žmona to galimybes, abipusiai nusprendė, kad vaikas gali gyventi su jais kartu. Atsakovo teigimu, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nurodo netinkamą informaciją, nesurinkusi visų įrodymų ir visų faktų, nurodo, kad jų nėra ir daro nebūtas išvadas, kaltina atsakovus tėvų pareigų nevykdymu, nors atsakovas tėvo teises vykdo tinkamai ir sąžiningai.
5. Trečiasis asmuo D. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Atsakovas A. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo panaikinti pritaikytą laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečiam vaikui D. P. Atsakovas nurodė, kad nuolat susisiekia su sūnumi, jam siunčia žinutes, jie susitinka ir bendrauja, siunčia kas mėnesį išlaikymą, perka įvairiausias dovanas. Taip pat nurodė, kad jis yra visiškai normalus, neturintis jokių žalingų įpročių, sveikas ir tinkamas žmogus auginti vaiką, jis yra dirbantis, sudaręs santuoką ir turintis joje du vaikus. Šeima gyvena Lietuvoje, atsakovas išvyksta dirbti į užsienį, tačiau šeimą finansiškai remia ir išlaiko. Jo dabartinė šeima yra pasirengusi priimti naują šeimos narį ir rūpintis nepilnamečiu vaiku visokeriopai kaip savu. Atsakovo teigimu, jis pakeitė savo elgesį, yra visiškai normalus žmogus, be jokių socialinių nukrypimų, dirbantis, bendraujantis su vaiku, turintis 3 kambarių butą ir siekiantis pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, kadangi jis pats prašo pasiimti jį. Atsakovas nurodo, kad ketino susigrąžinti vaiką, tačiau nespėjo to padaryti iki ieškovės ieškinio dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo pateikimo. Atsakovas nurodo, kad vaikui gyventi su tėvu yra geriau nei su močiute, kadangi tėvai turi pirmenybės teisę į savo vaikus ir, pasikeitus jo elgesiui, vaikas turi būti grąžinamas jam.
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo priešieškinio netenkinti, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P. nustatytą laikiną tėvo valdžios apribojimą sūnaus D. P. atžvilgiu į vaiko atskyrimą ir atskirti D. P. nuo tėvo. Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas pagal galimybes su vaiku bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis bei susitinka, teikia išlaikymą, su vaiku emocinio ryšio nėra praradęs, todėl atsakovą būtų tikslinga atskirti nuo nepilnamečio vaiko. Ieškovės teigimu, vaiko ir tėvo atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi, tačiau išlieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su atsakovu, todėl, ieškovė atsižvelgdama į vaiko norą gyventi su dabartine jo globėja, tėvui nesant pajėgiam savarankiškai pasirūpinti savo vaiku, taip pat, kad laikinas ribojimas negali tęstis neribotą laiką, mano, kad atsakovo tėvo valdžios laikinas apribojimas keistinas atskyrimu nuo vaiko.
8. Atsakovė J. M. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašo atmesti atsakovo priešieškinį ir tenkinti ieškovės ieškinį. Papildomai nurodė, kad atsakovas priešieškinyje iš esmės nepateikia jokių naujų įrodymų ar faktų, kurie pagrįstų laikino tėvų valdžios apribojimo, taikomo atsakovui, panaikinimo pagrindus. Atsakovui tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu apribota beveik prieš septynerius metus. Visą šį laiką atsakovas nesikreipė į teismą, kad jam tėvo valdžios apribojimas būtų panaikintas. Atsakovė nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovo žmona perveda atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtus pinigus trečiajam asmeniui ar pačiam vaikui, negali liudyti atsakovo požiūrio į tėvystę pokyčio. Iki šiol atsakovas aktyviai tėvo pareigų savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu nevykdė. Tuo tarpu epizodinis bendravimas su sūnumi ar bendravimas, atsakant į sūnaus žinutes, pasveikinant su šventėmis, reti susitikimai su sūnumi ar kartais nuperkamos dovanos negali būti laikomi aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti pagrindus tėvo valdžios apribojimo panaikinimui. Be to, kaip priešieškinyje nurodo pats atsakovas, jis nuolat dirba užsienyje, todėl neaišku, kaip jis galėtų tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo tinkamai rūpinasi nepilnamečiu anūku, o nuolatinė vaiko globa būtent pas trečiąjį asmenį atitinka geriausius vaiko interesus.
9. Trečiasis asmuo D. M. atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pakeitė ieškinio dalyką – prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams nustatytą laikiną tėvų valdžios apribojimą sūnaus atžvilgiu vaiko atskyrimu nuo tėvų ir atskirti nepilnametį vaiką nuo jo tėvų (atsakovų). Nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko visa apimtini, priešieškinį prašo atmesti atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad nepilnametis nuo 2016 metų negyvena biologinėje šeimoje. Išklausius vaiko nuomonę nustatyta, kad pats vaikas išsakė, jog abu tėvai nėra visiškai nuo jo nusišalinę, abu teikia išlaikymą ir bendrauja, tačiau didesnį ryšį jaučia su motina (atsakove), kuri gyvena Lietuvoje. Atsakovas didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvoje, dirba užsienio valstybėje, grįžta į Lietuvą tik atostogų metu (maždaug 5–6 kartus per metus), būdamas Lietuvoje susitinka su sūnumi, dovanoja sūnui dovanas. Vaikas yra išsakęs, kad grįžti pas atsakovą nenorėtų, kadangi, kol atsakovas būtų užsienyje, jis gyventų su pamote, kuri, vaiko teigimu, nėra jo šeima. Ieškovės atstovė paaiškino, tokiu atveju atsakovas savo kaip tėvo pareigą rūpintis vaiku perleistų dabartinei sutuoktinei. Vaiko gyvenime atsakovui reikia dalyvauti betarpiškai, o šiuo atveju keisti vaiko rūpintoją ir rūpintoju paskirti atsakovo sutuoktinę nemato pagrindo. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad atsakovai nėra nusišalinę nuo vaiko, teikia išlaikymą pagal savo galimybes. Tarnybos specialistams lankantis pas nepilnametį, nepilnametis išsakė, kad nori toliau gyventi su senele (trečiuoju asmeniu). Be to, nepilnamečio vaiko ugdymu ir sveikata rūpinasi tik trečiasis asmuo, tačiau atsakovai pagal galimybes bendrauja su vaiku ir teikia išlaikymą, pats vaikas teigiamai pasisako apie tėvus, tačiau gyventi su jais nenori. Nors atsakovė sutiko su pirminiu ieškiniu, tačiau Tarnybos atstovė, atsižvelgusi į tai, kad ryšys su vaiku nėra visiškai nutrūkęs, mano, jog yra tikslinga taikyti švelnesnę tėvų valdžios apribojimo priemonę ir taikyti vaiko atskyrimą nuo tėvų.
11. Teismo posėdžio metu atsakovė J. M. nurodė, kad ieškinį palaiko, priešieškinį prašė atmesti. Atsakovė paaiškino, kad ji neturi sąlygų, kad vaikas augtų kartu su ja. Bendrauja su vaiku porą dienų per savaitę, atsakovė atvyksta pas savo motiną (trečiąjį asmenį), išeina su vaiku pasivaikščioti, sūnus su ja bendrauja glaudžiai, kalbasi bei pasipasakoja apie viską, abu bendrauja kaip draugai. Tarp jos ir vaiko yra emocinis ryšys, vaikas pasitiki ja. Paaiškino, kad išlaikymą pagal galimybes teikia, teikiamo išlaikymo dydis kas mėnesį kinta, kartu su vaiku apsiperka, pavedimu išlaikymo neteikia. Taip pat paaiškino, kad anksčiau vaikas lankydavosi atsakovės namuose su nakvyne, tačiau pasikeitus atsakovės gyvenamajai vietai vaikui nėra galimybės ten būti. Paaiškino aplinkybes dėl laisvalaikio praleidimo su sūnumi. Atsakovės žiniomis, atsakovas gyvena Lietuvoje, tačiau dirba Norvegijoje, atvyksta į Lietuvą 5–6 kartus, per metines šventes ir porą kartų per metus vienai / dviem savaitėms, tačiau susitinka su vaiku tik 2–3 kartus per metus, atsakovas nežino, kada vaiko gimtadienis, kiek vaikui metų, negali pasakyti, kada vaikas yra gimęs. Be to, nepilnametis susitikimų su atsakovu metu važiuoja pas jį į svečius, kur yra kitų vaikų būrys, dėl to atsakovas su sūnumi nepabendrauja kaip tėvas su sūnumi, kadangi tam nėra laiko, o pabūti kartu atskirai važiuoja labai retai. Paaiškino, kad su vaiko tėvu bendravimo nepalaiko, tačiau su vaiku apie tėvą bendrauja, vaikas išsako, jog jam trūksta tėvo, bendravimo ir glaudesnio ryšio su juo, vaikui norisi pabendrauti su tėvu dviese, vaikui trūksta tėvo meilės ir šilumos.
12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Aleksandras Kovalevskis nurodė, kad ieškinį palaiko, priešieškinį prašė atmesti atsiliepime į priešieškinį nurodytomis aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovui laikinai tėvo valdžia buvo apribota beveik prieš 7 metus, tačiau tuo laikotarpiu atsakovas nerodė jokio intereso dėl laikino tėvo valdžios ribojimo panaikinimo ir į teismą nesikreipė. Atsakovas tuo laikotarpiu nevykdė savo turtinių ir neturtinių pareigų vaiko atžvilgiu, nors šiuo metu turtines pareigas vykdo, tačiau tai nėra esminis dalykas. Duomenų, kad atsakovas iš tiesų turėtų realų ketinimą ir dėtų pastangas, jog situacija keistųsi, nėra. Be to, atsakovas dirba užsienyje, dėl to nėra aišku, kaip jis tinkamai įgyvendintų tėvo valdžią vaiko atžvilgiu nebūdamas Lietuvoje. Taip pat paaiškino, kad svarbu atsižvelgti ir į vaiko nuomonę, be to, atsakovas dėl objektyvių priežasčių (darbo užsienyje) neturi galimybių tinkamai įgyvendinti savo tėvo valdžios vaiko atžvilgiu, vaikui pas trečiąjį asmenį sudarytos geros gyvenimo sąlygos, kurių vaikas neturės gyvendamas su atsakovu.
13. Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. nurodė, kad patikslinto ieškinio nepalaiko, palaiko pareikštą priešieškinį bei priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad visą laiką palaiko santykius ir bendravimą su sūnumi, tačiau vaikas yra sunkiai pasiekiamas, dažnai neatsiliepia į skambučius, neatrašo, kadangi vaikas daug keliauja. Atvykus į Lietuvą ir atsiradus progai suranda laiko susitikti su vaiku, su juo bendrauja ir bendravimas vyksta tinkamai. Vidutiniškai per metus su vaiku praleidžia vieną mėnesį. Bendrauja su vaiku pagal vaiko pageidavimą, atsižvelgia į vaiko prašymus bei norus, pats domisi, ar vaikas nori pasilikti pas jį, kiek laiko nori pabūti. Leidžiant laiką kartu nuvažiuoja pas savo tėvus, dabartinę šeimą. Taip pat paaiškino, kad vaikas anksčiau pasilikdavo su nakvyne, tačiau vaikui sukakus 16 metų, su nakvyne pas jį nepasilieka, kadangi pasikeitė vaiko poreikiai. Paaiškino, kad vaiko išsakytą nenorą keisti gyvenimo ir norą likti gyventi su trečiuoju asmeniu gerbia ir nereikalaus, jog vaikas eitų gyventi pas jį. Atsakovo teigimu, jo gyvenimo padėtis yra sutvarkyta, jis teikia vaikui visą išlaikymą. Paaiškino aplinkybes dėl darbo užsienyje bei planus grįžti dirbti į Lietuvą. Pažymėjo, kad šiuo metu neturi galimybės ištisus metus būti su vaiku, tačiau vaiką grąžinus atsakovui, vaikas gyventų su juo ir jo dabartine šeima, kuri su tuo sutinka.
14. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja Brigita Jankauskienė paaiškino, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti vaiko atskyrimą nuo tėvo, kadangi byloje nėra pateikta argumentų, dėl ko vaikas negali šiuo metu gyventi su tėvais, ir kad šiuo atveju tėvo atskyrimas nuo vaiko yra būtina priemonė vaiko interesams užtikrinti, taip pat nėra ir įstatyminio pagrindo. Be to, ieškovė, pakeisdama ieškinio dalyką, pati pripažino, kad nėra pagrindo taikyti laikino ar neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Atsakovas rūpinasi vaiku – tenkina jo būtinus poreikius, teikia išlaikymą visa apimtimi, domisi vaiku ir bendrauja su juo. Tėvas visapusiškai dalyvauja vaiko gyvenime, fiziškai arba nuotolinio ryšio priemonėmis. Tai, kad atsakovas dirba užsienyje, nėra netinkamas tėvo pareigų vykdymas, kadangi dirbdamas atsakovas vykdo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir teikia jam išlaikymą, dėl to ši aplinkybė turi būti vertinama atsakovo naudai. Be to, darbas užsienyje laikinas, atsakovas ten negyvena. Atstovės teigimu, būti su vaiku ir jį auginti kiekvieną dieną nėra būtinybė. Atsakovas anksčiau neturėjo finansinių galimybių, savo būsto, tačiau pasikeitus šioms aplinkybėms, pasikeitus finansinei ir emocinei padėčiai, sukūrus savo šeimą, atsakovas dabar visapusiškai vykdo savo kaip tėvo pareigas, dėl to būtent šiuo metu kreipėsi dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Paaiškino, kad vaiko išsakyta nuomonė yra svarbi, tačiau tai nėra vienintelė aplinkybė byloje, kadangi vaikas yra paauglys, jis neturėjo normalių santykių su tėvais, dėl to jis nesupranta, ką reiškia gyventi pilnavertėje šeimoje, bijo kardinaliai kažką keisti savo gyvenime. Vaikas neišsako priešiškumo, jo nuomonė yra tik neapsisprendimas ir baimė ateiti į šeimą, kurios neturėjo, tačiau atėjimas į atsakovo šeimą nereiškia, kad tai pažeis vaiko interesus, byloje nėra įrodymų, jog gyvenimas su tėvu būtų blogas. Pats vaikas išreiškia norą bendrauti su tėvu bei išsakė, kad jam jo trūksta, tačiau ieškovė patikslintu ieškiniu prašo sumažinti atsakovui tėvo pareigas bei teisę į vaiką.
15. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. M. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, su priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, turi atsižvelgti į vaiko nuomonę bei norus. Nepilnametis vaikas pas ją gyvena nuo pat gimimo, tarp jų yra ryšys, savo santykius apibūdino kaip draugų: abu keliauja, planuoja savo atostogas, vienas prie kito prisitaiko, ir vaiką tenkina toks gyvenimas. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad vaikas šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį, jam trūksta tėvo bendravimo ir dėmesio. Vaikas nori praleisti laiką su atsakovu neutralioje aplinkoje, tačiau atsakovas sakydavo, kad atvažiuoja į Lietuvą trumpam ir neturi laiko skirti dėmesio asmeniškai sūnui. Kai atsakovas įsigijo būstą, vaikas pas atsakovą su nakvyne buvo du kartus, vaikas apskritai nenori važiuoti pas atsakovą, kadangi atsakovas laiką praleidžia su kitais savo mažamečiais vaikais, atskirai dėmesio nepilnamečiui neskiria, būdamas pas atsakovą nepilnametis laiką praleidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus arba naršydamas telefone, jo ir kitų vaikų amžiaus skirtumas yra didelis, namuose triukšmaujama. Trečiojo asmens teigimu, atsakovo šeima yra gausi – 3 kambarių bute gyvena 6 asmenys, todėl tokiomis aplinkybėms būtų sunku sudaryti visas būtinas sąlygas nepilnamečiam vaikui gyventi su atsakovo šeima. Be to, vaikas su atsakovo sutuoktine niekada nesutardavo. Vaikas su atsakovu susitinka kelioms valandoms, šiais metais su atsakovu buvo susitikę vieną kartą. Paaiškino aplinkybes apie paskutinį vaiko ir atsakovo susitikimą. Taip pat paaiškino, kad iš atsakovo 2017 m. sprendimu buvo priteistas 190 Eur išlaikymas sūnui, praėjus dvejiems metams po sprendimo priėmimo kreipėsi į antstolius, kadangi atsakovas išlaikymo nemokėjo. Paskutiniu metu beveik kiekvieną mėnesį moka po 200 Eur vaiko išlaikymui, taip pat yra susikaupęs išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas nesidomi sūnaus ugdymu ir sveikata, trečiajam asmeniui pasiteirauti apie vaiką neskambina.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
16. Byloje nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečio vaiko D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
17. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui buvo nustatyta laikinoji globa trečiojo asmens D. M. šeimoje.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečio D. P. atžvilgiu; iš atsakovų priteistas mokėti išlaikymas vaikui po 190 Eur / mėn., tuo pačiu teismo sprendimu nepilnamečiam nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta vaiko senelė – trečiasis asmuo D. M.
Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimo vaiko atskyrimu nuo tėvų
19. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).
20. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
21. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinas reiškia „kurį laiką esantis ar trunkantis, nenuolatinis, neamžinas“ („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, http://lkiis.lki.lt/). Vadinasi, tai, kas laikina, neturi tapti pastoviu. Pavyzdžiui, vaiko laikinoji globa negali trukti ilgiau kaip dvylika mėnesių (CK 3.253 straipsnio 2 dalis), arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo įsiteisėjimo turi kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis). Tai rodo, kad laikini sprendimai turi: 1) turėti aiškų tikslą, pavyzdžiui, sugrąžinti vaiką į šeimą; 2) apimti aiškius tarpinius sprendimus, veiksmus, kuriais siekiama pakeisti laikiną situaciją; 3) būti pakankamai aiškiai apibrėžti laiko atžvilgiu, nes vaikui, kaip augančiai ir bręstančiai asmenybei, svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 34 punktas).
22. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
23. Jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų (CK 3.181 straipsnio 4 dalis).
24. Vaiko atskyrimo nuo tėvų institutas įtvirtintas CK 3.179 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.
25. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
26. Be kita ko, pažymėta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 pastraipa). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas).
27. Iš bylos rašytinės medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovams tėvų valdžia nepilnamečio vaiko D. P. atžvilgiu ribojama beveik septynerius metus, t. y. nuo 2017 m. gegužės 5 d. Laikinoji globa trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje vaikui nustatyta dar anksčiau – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 12 d. įsakymu (duomenys neskelbtini). Nepilnametis vaikas D. P. nuo gimimo gyvena trečiojo asmens bute, iš pradžių kartu su tėvais, vėliau su trečiuoju asmeniu kaip nepilnamečio vaiko globėja. Pagal bylos duomenis, trečiasis asmuo tinkamai atlieka savo pareigas, rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra, užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir emocinį saugumą, sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Iš nepilnamečio vaiko nuomonės ir trečiojo asmens paaiškinimų darytina išvada, kad tarp vaiko ir trečiojo asmens susiformavo stabilūs, pasitikėjimu grįsti ryšiai, kaip minėta, vaikas nuo gimimo gyvena trečiojo asmens bute. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota aiški vaiko nuomonė, kad jis nenori gyventi su tėčiu ir jo šeima; nenori išeiti iš komforto zonos, čia yra jo draugai, „jo viskas“; turi viską, ko jam reikia, ir jam yra šešiolika metų; su močiute sutaria puikiai, močiutė palaiko jo hobį; turi panelę, ir močiutė pritaria jų gražiems santykiams; pasakojo, kad nenori nieko keisti, nenori būti daugiavaikės šeimos nariu, jis yra vienturtis ir jam yra labai gerai gyventi su močiute; klausė, o kur tėtis buvo seniau, kai jam buvo dešimt, vienuolika ar dvylika metų, kai jis jo laukė ir norėjo gyventi su juo; dabar pats vaikas nebenori; pabrėžė, kad tėčio šeimoje tik tėtis jam yra artimas, „ką jis gyvens tarp kitų vaikų, gyvens su tėčio moterimi, kuri jam yra niekas“; baigdamas pokalbį dar kartą pabrėžė, kad nieko nenori keisti, nori, kad viskas būtų taip, kaip yra (el. b. 2 t., b. l. 73–75).
28. Iš bylos rašytinės medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad vaiko ryšys su tėvais nėra nutrūkęs. Vaikas su atsakove palaiko nuolatinį ryšį, atsakovė kelis kartus per savaitę lankosi trečiojo asmens bute, kuriame susitinka su vaiku; kartu leidžia laisvalaikį, mini šventes, vaikas ateina pas atsakovę į darbą; atsakovė pagal galimybes teikia vaikui išlaikymą. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota pozityvi vaiko nuomonė apie atsakovę kaip motiną, vaikas nurodo, kad savo mamą mato dažnai, ji beveik kasdien atvažiuoja, visi kartu gerai sutaria. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė neturi sąlygų, jog vaikas gyventų su ja: atsakovė yra sukūrusi kitą šeimą, pakeitė gyvenamąją vietą, šiuo metu turi mažesnį būstą, kuriame negali užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų.
29. Vaiko nuomonė apie atsakovą kaip tėvą atspindi ne tokius vienareikšmiškus tėvo ir sūnaus santykius: viena vertus, vaikas nurodo, kad su atsakovu sutaria gerai, kita vertus, pažymi, jog jam trūksta individualaus tėvo dėmesio, vaiko pasisakymuose atsispindi ir nuoskaudos, kad atsakovas pamiršo jo gimtadienį, nežinojo, kiek konkrečiai jam suėjo metų. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu uždavus atsakovui klausimą, kada gimė jo sūnus, atsakovas atsakymo pradėjo ieškoti bylos dokumentuose, aiškino tai tuo, jog turi daug vaikų. Atsakovo pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovas teikia vaikui išlaikymą, nors iš trečiojo asmens paaiškinimų spręstina, jog praeityje santykiai su atsakovu dėl išlaikymo teikimo buvo pakankamai įtempti, dėl išlaikymo išieškojimo buvo kreiptasi į antstolį, o ir dabar atsakovas teikiamo išlaikymo neindeksuoja. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas ne vienerius (šeštus) metus dirba Norvegijoje; kaip paaiškino teismo posėdžio metu, grįžta į Lietuvą atostogų, su vaiku per metus apytiksliai praleidžia mėnesį laiko, tuo pačiu pripažino, kad būna, jog su sūnumi susitinka ne visai dienai, o kelioms valandoms, nes sūnus yra pakankamai savarankiškas, pats sprendžia, kaip jam leisti laisvalaikį, ir atsakovas gerbia sūnaus pasirinkimus. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuotos iš esmės kitokios atsakovo ir sūnaus bendravimo aplinkybės (bendravimo intensyvumas): pasiteiravus, kiek dažnai bendrauja su tėčiu, vaikas atsakė, kad būtų sunku atsakyti konkrečiai; teigė, kad būna du kartus per mėnesį, būna ir kelis mėnesius nebendrauja, kol pats parašo tėčiui; pasitikslinus, ar visada bendravimas vyksta vaiko iniciatyva, teigė, kad ne visada, būna ir pats tėtis pirmas parašo kartais; pasakojo, kad tėtis į Lietuvą atvyksta 5–6 kartus per metus, panašiai tiek kartų ir susitinka per metus. Pagal atsakovės paaiškinimus, atsakovas į Lietuvą atvyksta 5–6 kartus per metus, o su vaiku matosi dar rečiau. Trečiąjį asmenį nustebino atsakovo paaiškinimai, kad su vaiku per metus atsakovas praleidžia mėnesį laiko, pasak trečiojo asmens, mėnuo bendravimo susidarytų nebent per kelerius metus; konkrečiai gruodžio mėn., kai buvo grįžęs į Lietuvą, atsakovas su sūnumi bendravo tik kelias valandas; vadovaujantis trečiojo asmens paaiškinimais, vaikui nuvykus pas atsakovą į namus, atsakovas būna su kitais savo mažamečiais vaikais, o sūnus leidžia laiką naršydamas telefone, kadangi tarp vaikų yra didelis amžiaus skirtumas; atsakovo namuose triukšmas, barniai, kas vargina D. P.; pas tėvą vaikas nakvojo ne daugiau kaip 1– 2 kartus. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas užsienyje praleidžia didžiąją laiko dalį, o į Lietuvą grįžta kelis kartus per metus, todėl atsakovo argumentai, jog jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o užsienyje jis tik dirba, pats darbas laikinas, vertinami kaip formalaus pobūdžio ir nepaneigiantys ieškovės pozicijos, kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių (darbo užsienyje) neturi galimybių gyventi su vaiku. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas sutinka su ieškove, kad patenkinus atsakovo priešieškinį ir teisiškai grąžinus vaiką atsakovui, vaiko kasdienė priežiūra, rūpinimasis vaiko ugdymu ir sveikata tektų atsakovo sutuoktinei, su kuria vaiko nesieja joks emocinis ryšys, ir su kuria pats vaikas nenori gyventi. Iš byloje esančio Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto taip pat matyti, kad atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi trijų kambarių butą, apie 62 kv. m. Šiame bute be atsakovo gyvena atsakovo sutuoktinė, du mažamečiai jų vaikai ir dar du sutuoktinės vaikai, iš viso – šeši žmonės (el. b. 2 t., b. l. 76–80), kartu su nepilnamečiu atsakovų sūnumi būtų septyni žmonės trijų kambarių bute. Tuo tarpu gyvendamas su globėja šalių nepilnametis sūnus turi atskirą kambarį; kaip pats nurodo, gyventi su močiute jam yra labai gera ir jis nenori nieko keisti. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, paaiškindamas, dėl kokių priežasčių jo bendravimas su vaiku (grįžus į Lietuvą) nebūna itin intensyvus arba apskritai neįvyksta, remiasi tuo, jog sūnus yra labai savarankiškas, pats sprendžia, kiek nori būti su tėvu, ir atsakovas, kaip minėta, šiuos sūnaus norus gerbia. Tačiau, reikšdamas priešieškinį ir siekdamas, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista, atsakovas sūnaus, kuriam jau yra šešiolika metų, labai aiškiai išreikštą nuomonę ignoruoja. Atsakovas yra teisus teigdamas, kad palyginti su kitais giminaičiais turi pirmenybės teisę gyventi su savo vaiku, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl savo darbo pobūdžio (įrodymų, kad artimiausiu metu nustos dirbti užsienyje, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis)) jis šios teisės faktiškai neįgyvendintų, todėl, patenkinus ieškinį, ši atsakovo teisė ir nebūtų pažeista.
30. Atsižvelgdamas į tai, kad laikinas atsakovų tėvų valdžios apribojimas tęsiasi beveik septynerius metus, todėl būtina spręsti tolesnio jo galiojimo klausimą, nes, kaip minėta, tai, kas laikina, neturi tapti pastoviu, laikinas tėvų valdžios apribojimas turi būti pakankamai aiškiai apibrėžtas laiko atžvilgiu, nes vaikui, kaip augančiai ir bręstančiai asmenybei, svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan.; byloje nustatyta, kad atsakovai dėl pirmiau išvardytų objektyvių aplinkybių negali faktiškai gyventi su vaiku; atsižvelgdamas į vaiko, kuriam jau šešiolika metų, aiškiai išreikštą norą nekeisti ligšiolinio gyvenimo būdo (CK 3.177 straipsnis, 3.183 straipsnio 3 dalis), teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį ir atskirti vaiką nuo tėvų (CK 3.179 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, vaiko atskyrimas nuo tėvų byloje nustatytomis aplinkybėmis geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Teismas dar kartą pažymi, kad vaiko atskyrimo nuo tėvų instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, jog vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi, kas nagrinėjamu atveju reiškia dabartinės vaiko gyvenamosios vietos pastovumo užtikrinimą.
31. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys). Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).
32. Priešieškinio reikalavimas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo netenkinamas, nes, viena vertus, šiuo teismo sprendimu laikinas tėvo valdžios apribojimas pakeičiamas vaiko atskyrimu nuo tėvo, t. y. laikinas tėvo valdžios apribojimas nustoja galioti, todėl nėra pagrindo atskirai spręsti jo panaikinimo klausimo; antra vertus, priešieškinio reikalavimas pareikštas siekiant atsakovui teisiškai susigrąžinti vaiką, tačiau byloje nustatyta, kad dėl objektyvių aplinkybių (darbo užsienyje) atsakovas faktiškai negali gyventi su vaiku, dėl ko yra taikytinas vaiko atskyrimo nuo tėvo institutas, todėl tai yra papildomas pagrindas netenkinti priešieškinio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
33. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
34. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 22 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl dėl šių išlaidų priteisimo byloje nesprendžiama.
35. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytą laikiną atsakovų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vaiko atskyrimu nuo tėvų ir atskirti nepilnametį vaiką D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.