Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovui advokatui Valentinui Račiui, atsakovui J. Š., jo atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui J. Š. dėl skolos priteisimo ir atsakovo J. Š. priešieškinį ieškovui V. S. dėl pinigų už nesuteiktas paslaugas grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas 2015-06-17 kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 2000 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko J. Š..

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-17 teismo įsakymu pareiškimą patenkino.

Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kreditorius padavė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 2000 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 232 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad 2015-05-12 ieškovas iš atsakovas pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 20150512/1 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo atlikti su užsakymais, nurodytais Sutarties priede Nr. 1, susijusius darbus, suteikti kitas susijusias paslaugas bei konsultacijas, apibrėžtas Sutarties prieduose, o atsakovas įsipareigojo laiku pateikti visus reikalingus dokumentus ir informaciją bei sumokėti už suteiktas paslaugas Sutarties prieduose nustatytą kainą – 4000 Eur (Sutarties 2.1 punktas, Priedo 3.1 punktas). Priede ieškovas įsipareigojo konsultuoti atsakovą jo seseriai D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijimo klausimais ir dalies neįrengtos palėpės perdavimo mainų būdu už dalį garažo pastato Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka, o atsakovas, ieškovui įvykdžius Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įsipareigojo sumokėti sutartą kainą. Pasirašius Sutartį, atsakovas ieškovui sumokėjo dalį sutartos kainos – 2000 Eur. 2015-05-25 atsakovas ir jo sesuo pasiekė abipusį susitarimą, kuris atitiko atsakovo interesus, kurių jis siekė pasirašydamas Sutartį. Ieškovo teigimu, apie atliktų darbų pabaigą jis atsakovą informavo 2015-06-02 registruotu laišku išsiųsdamas suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties 5.1 punktas). Atsakovas nepateikė atsakymo, taip pat nepareiškė jokių pretenzijų dėl paslaugų teikimo, todėl laikytina, kad atsakovas darbus patikrino ir klaidų neaptiko (Sutarties 5.2, 5.3 punktai). Ieškovo teigimu, jis savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai ir laiku, tuo tarpu atsakovas nesumoka likusios kainos dalies – 2000 Eur, dėl to ši suma priteistina iš atsakovo teismo tvarka. Be to, vadovaujantis Sutarties 7.2 punktu, iš atsakovo priteistini 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, iš viso – 232 Eur (58 dienos x 2000 Eur x 0,2 proc.).

Atsakovas 2015-08-28 pareiškė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 2000 Eur už nesuteiktas paslaugas.

Priešieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5702-934/2015 tarp J. Š. ir D. Š.. Vilniaus miesto teismas 2015-04-15 priėmė J. Š. nepalankų teismo sprendimą. Tą pačią dieną atsakovas pasikalbėjo su kaimynu, kuris pasakė, kad žino gerą advokatą, galintį parengti apeliacinį skundą. 2015-04-17 atsakovas susitiko su ieškovu, kuris nurodė, kad su seserimi atsakovui geriau tartis taikiai, pažadėjo sureguliuoti konfliktą, o jeigu nepavyktų susitarti, žadėjo parengti apeliacinį skundą. Pasak atsakovo, tiek jam, tiek vėliau jo seseriai ieškovas prisistatė kaip advokatas. 2015-05-12 ieškovas ir atsakovas pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 20150512/1, 2015-05-13 atsakovas pervedė ieškovui 2000 Eur. Atsakovo teigimu, tą pačią dieną ieškovas jam pranešė, kad nepavyko susitarti su D. Š. ir pažadėjo parengti apeliacinį skundą. Pasak atsakovo, jis 2015-05-14 -15 bandė susisiekti su ieškovu, tačiau šis nekėlė ragelio, taip pat jo nebuvo galima rasti adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2015-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismui parašė prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti, taip pat pareiškimą Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl ieškovo sukčiavimo. Atsakovo teigimu, neturėdamas kitos išeities, jis pats tarėsi su seserimi, kaip baigti bylą taikiai, 2015-05-28 sudarė taikos sutartį ir pateikė ją teismui tvirtinti, tačiau teismas atsisakė, nurodydamas, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra pasibaigęs, teismo sprendimas – įsiteisėjęs. Pasak atsakovo, jam yra 68 metai, jis nėra teisininkas, todėl, kreipdamasis pagalbos į ieškovą, patikėjo, jog šis yra advokatas, bei patikėjo tvarkyti civilinę bylą. Atsakovas, vykdydamas Sutarties sąlygas, 2015-05-13 pervedė ieškovui 2000 Eur, tuo tarpu, atsakovo teigimu, ieškovas neįvykdė nė vieno sutartinio įsipareigojimo – faktinė situacija, kuri buvo kreipiantis į ieškovą teisinės pagalbos kaip į advokatą, iki šiol nepasikeitusi. Pasak atsakovo, faktą, kad ieškovas neatliko suderintų darbų, patvirtina ir tai, jog, policijai atliekant tyrimą pagal atsakovo pareiškimą, ieškovas, 2015-05-28 apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad jis šioje situacijoje turėjo būti tarpininkas, mediatorius tarp J. Š. ir jo sesers, esant poreikiui, surasti advokatą apeliaciniam skundui surašyti. Atsakovo teigimu, ieškovas vieną kartą susitiko su jo seserimi, prisistatė jai kaip advokatas; atsakovo sesuo nesutiko su ieškovo siūlomomis sąlygomis; po pokalbio ieškovas paskambino atsakovui, pasakė, kad susitarti nepavyko, ir dingo. Pasak atsakovo, dėl ieškovo neveikimo, atsakovas liko nepateikęs apeliacinio skundo, įsiteisėjo jam nepalankus teismo sprendimas, tai yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir jų įvykdyti negali. Pagal Sutarties priedo Nr. 1 2.2 punktą, jeigu dėl Vykdytojo netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo Sutartyje numatytas tikslas – D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimas ir dalies neįrengtos palėpės perdavimas mainų būdu už dalį garažo, pažymėto plane 2I1/p, tampa negalimas, Vykdytojas įsipareigoja per 20 d. nuo pranešimo apie paslaugų teikimo negalimumą gavimo dienos grąžinti Užsakovui jo sumokėtas pinigines lėšas. Remdamasis išdėstytais argumentais, atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 2000 Eur už nesuteiktas paslaugas.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad atsakovo reikalavimas priteisti 2000 Eur už nesuteiktas paslaugas yra nepagrįstas, priešieškiniu atsakovas tik siekia išvengti jam tenkančios sutartinės prievolės sumokėti ieškovui likusią 2000 Eur sumą už suteiktas paslaugas. Ieškovo teigimu, jis suteikė atsakovui Sutartimi sulygtas paslaugas, t. y. tarpininkavo atsakovui derybose su seserimi, siekiant taikiai padalinti jų turtą. Pasak ieškovo, 2015-05-25 toks susitarimas buvo pasiektas ir abi šalys pasirašė susitarimą dėl patalpų pasidalijimo, kuris visiškai atitiko atsakovo interesus, kurių jis siekė pasirašydamas Sutartį. Ieškovo pažymėta, kad jis niekada neprisistatė atsakovui advokatu, nežadėjo parengti apeliacinio skundo, nes neturi įgaliojimų sudaryti teisinių paslaugų sutartį.

Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį – patenkinti.

Iš prie nagrinėjamos bylos pridėtos išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-5702-934/21015 matyti, kad ieškovė D. Š. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama atidalyti ją ir atsakovą J. Š. iš bendrosios dalinės nuosavybės: pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpas, plane pažymėtas 1-8 (2,92 kv. m.), l - 9 (6,01 kv. m.), antrojo aukšto patalpas, plane pažymėtas 1-15 (18,84 kv. m.), 1-16 (2.62 kv. m.), l - 17 (5,64 kv. m.), 1-18 (23,85 kv. m.), l - 19 (20,66 kv. m.), l - 20 (10,44 kv. m.), l - 21 (15,42 kv. m.), l - 22 (8,06 kv. m.), taip pat garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 42,47 kv. m. patalpą, pažymėtą plane indeksais 21 l/p, ir 20,80 kv. m. rūsio patalpą; pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas, projektiniame atidalijimo plane pažymėtas indeksais l-l (3,28 kv. m.), l-2 (9,48 kv. m. ), l-3 (13,28 kv. m.), l-4 (7,39 v. m.), l-5 (5,39 kv. m.), l-6 (20,12 kv. m.), l-7 (0,77 kv. m.), l-10 (2,94 kv. m.), 1-11 (0,66 kv. m.), l-12(28,81 kv. m.), l-13 (15,62 kv. m.), rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais R-1 (5,23 kv. m.), R-2(3,23), R-3(43,64 kv. m.), R-4 (6,98 kv. m.), R-5 (5,02 kv. m.), R-6 (13,76 kv. m.), taip pat garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 42,47 kv. m. patalpą, pažymėtą plane indeksais 21 l/p, ir 15,47 kv. m. rūsio patalpą; nustatyti, kad rūsio 6,00 kv. m. patalpa šalys naudosis bendrai; nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2013-08-07 UAB „Arlitanus“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-15 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: atidalijo ginčo šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei D. Š. asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpas, plane pažymėtas 1-8 (2,92 kv. m.), l-9 (6,01 kv. m.), antrojo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-14 (5,66 kv. m.), 1-15 (18,84 kv. m.), 1-16 (2.62 kv. m.), l-17 (5,64 kv. m.), 1-18 (23,85 kv. m.), l-19 (20,66 kv. m.), l-20 (10,44 kv. m.), l-21 (15,42 kv. m.), l-22 (8,06 kv. m.), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 42,47 kv. m. patalpą, esančią pirmame aukšte, pažymėtą plane indeksu 21 l/p; atsakovui J. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisiant gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas, projektiniame atidalijimo plane pažymėtas indeksais l-l (3,28 kv. m.), 5a1/p atvirą verandą, 4a1/p priestato garažo patalpą G-1 (16,47 kv. m.), l-2 (9,48 kv. m. ), l-3 (13,28 kv. m.), l-4 (7,39 v. m.), l-5 (5,39 kv. m.), l-6 (20,12 kv. m.), l-7 (0,77 kv. m.), l-10 (2,94 kv. m.), 1-11 (0,66 kv. m.), l-12(28,81 kv. m.), l-13 (15,62 kv. m.), rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais R-1 (5,23 kv. m.), R-2 (3,23), R-3 (43,64 kv. m.), R-4 (6,98 kv. m.), R-5 (5,02 kv. m.), R-6 (13,76 kv. m.); likusią ieškinio dalį atmetė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015-05-12 ieškovas iš atsakovas pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 20150512/1 (toliau – Sutartis), kurios 2.1 punkte ieškovas (Vykdytojas) įsipareigojo atlikti su užsakymais, surašytais Sutarties priede Nr. 1, susijusius darbus, suteikti kitas susijusias paslaugas ir konsultacijas, apibrėžtas Sutarties prieduose, o atsakovas (Užsakovas) įsipareigojo laiku pateikti visus Vykdytojui reikalingus duomenis ir informaciją bei sumokėti Vykdytojui už suteiktas paslaugas Sutarties prieduose nustatytą sumą.

Sutarties priedo Nr. 1 1.1 punktu ieškovas (Vykdytojas) įsipareigojo konsultuoti atsakovą (Užsakovą) D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimo klausimais ir dalies neįrengtos palėpės perdavimo mainų būdu už dalį garažo, pažymėto plane 2I1/p, nuosavybės teise priklausančio D. Š., šiame priede ir Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka, o atsakovas (Užsakovas) įsipareigojo bendradarbiauti su ieškovu (Vykdytoju) dėl nurodyto žemės sklypo dalies įsigijimo ir dalies neįrengtos palėpės perdavimo mainų būdu už dalį garažo, bei visų tam reikalingų dokumentų parengimo klausimais, priede ir Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka sumokėti sutartą kainą.

Priedo Nr. 1 3.1 punkte nustatyta, kad bendra teikiamų paslaugų kaina – 4000 Eur.

Pagal priedo 2.2 punktą, jeigu dėl Vykdytojo netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo Sutartyje numatytas tikslas – D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimas ir dalies neįrengtos palėpės perdavimas mainų būdu už dalį garažo, plane pažymėto 2I1/p, nuosavybės teise priklausančio D. Š., tampa negalimas, Vykdytojas įsipareigoja ne vėliau kaip per 20 d. nuo pranešimo apie paslaugų teikimo negalimumą gavimo dienos grąžinti Užsakovui jo sumokėtas lėšas.

Priedo 2.4 punkte nustatyta, kad jeigu dėl Užsakovo netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo Sutartyje numatytas tikslas – D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimas ir dalies neįrengtos palėpės perdavimas mainų būdu už dalį garažo, plane pažymėto 2I1/p, nuosavybės teise priklausančio D. Š., tampa negalimas, Vykdytojas atleidžiamas nuo Priedo 2.2 punkto įsipareigojimo vykdymo.

Iš byloje esančio atsakovo 2015-05-15 prašymo Vilniaus miesto apylinkės teismui matyti, kad atsakovas prašė pratęsti apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2-5702-934/2015 pateikimo terminą, remdamasis tuo, jog reikia atsiimti procesinius dokumentus iš advokato V. S., kuris nevykdė savo įsipareigojimų ir neparengė apeliacinio skundo.

Byloje taip pat pateiktas atsakovo J. Š. 2015-05-15 pareiškimas Vilniaus miesto ketvirtajam policijos komisariatui, kuriame nurodyta, kad V. S., prisistatęs advokatu, pažadėjo parengti apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-5702-934/2015, tačiau įkalbėjo, jog geriau pasiekti norimą sutartį susitarimo su ieškove būdu, už tai pareikalavo 4000 Eur; 2015-05-13 J. Š. pervedė 2000 Eur; tą pačią dieną V. S. pranešė, kad susitarti nepavyko, pažadėjo parengti apeliaciją, bet 2015-05-15 telefonu pasakė, kad apeliacijos nerengs. Atsakovas prašė šį atvejį užregistruoti kaip sukčiavimo ir apgaulės būdu pasisavintus pinigus.

Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato 2015-05-29 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant tuo, kad pareiškime nurodyti J. Š. teisių galimi pažeidimai susiję su privatine teise, todėl kilęs ginčas turi būti sprendžiamas bendru sutarimu arba teisme civilinio proceso tvarka.

Iš byloje esančio rašytinio įrodymo, pavadinto „Dvišalis susitarimas dėl patalpų pasidalijimo“, pasirašyto 2015-05-25 D. Š. ir J. Š., matyti, kad šalys susitarė dėl rūsio, esančio po garažu, padalijimo pusiau, garažo 2I1/p padalijimo, skiriant J. Š. 15 kv. m; J. Š. įsipareigojo nepretenduoti į patalpas palėpėje; D. Š. padidino žemės servitutą nuo J. Š. įėjimo į namą iki garažo sienos ir įsipareigojo šioje dalyje leisti J. Š. susidėti malkas ar kitus daiktus; iš vakarinės pusės palei garažo 2I1/p išilginę sieną šalia 1,5 m servituto palikti neužstatytą, neužsodintą 1,5 m žemės sklypo ruožą, kad, esant reikalui, būtų galima pravažiuoti mašina (pvz., atsivežti malkas).

J. Š. ir D. Š. civilinę bylą Nr. 2-5702-934/2015 nagrinėjusiam teismui pateikė tvirtinti 2015-05-28 taikos sutartį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5702-934/2015, atsisakė priimti šalių pateiktą taikos sutartį, kuri buvo pateikta jau įsiteisėjus 2015-04-15 teismo sprendimui, nes civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės patvirtinti šalių taikos sutartį, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs.

Ieškovas 2015-06-02 parengė Suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktą ir registruotu laišku išsiuntė jį pasirašyti atsakovui. Šio akto 2 punkte nurodyta, kad Užsakovas ir Vykdytojas patvirtina, jog Sutarties Priedo Nr. 1 1 punkte išvardyti įsipareigojimai yra įvykdyti tinkamai ir laiku, atitinka visus Sutarties reikalavimus, Vykdytojui turi būti sumokėta 2000 Eur.

Atsakovas šio akto nepasirašė, į ieškovo laišką neatsakė.

Ieškovas 2015-06-17 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 2000 Eur ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo.

Atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovas 2015-07-31 pateikė ieškinį.

Atsakovas 2015-08-28 pareiškė priešieškinį dėl 2000 Eur priteisimo iš ieškovo.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo likusią nesumokėtą sutarto atlyginimo už paslaugas dalį

Bylos šalių ginčas kilo iš jų sudarytos 2015-05-12 Paslaugų teikimo sutarties.

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas, remdamasis tuo, kad jis įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, prašo priteisti iš atsakovo 2000 Eur, t. y. likusią dalį Sutartimi sulygto atlyginimo už suteiktas konsultavimo paslaugas, sprendžiant atsakovo ir jo sesers ginčą dėl namo palėpės ir garažo bei dalies žemės sklypo.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, teigia, kad ieškovas nesuteikė žadėtų paslaugų, todėl ne tik neturi teisės reikalauti nesumokėtos atlyginimo dalies, bet ir privalo grąžinti jam jau sumokėtą atlyginimo dalį.

Ginčo šalys laikosi skirtingos pozicijos, dėl kokių paslaugų buvo susitarta 2015-05-12 Paslaugų teikimo sutartimi. Ieškovas teigia, kad jis įsipareigojo tik konsultuoti atsakovą ir tarpininkauti derybose su jo seserimi dėl garažo, kuriame yra atsakovo įrenginiai, padalijimo, taip pat 1,5 aro žemės įsigijimo iš sesers, mainais už 1,5 aro žemės, kuriuos atsakovas ketino išpirkti iš valstybės. Ieškovas neigia, kad jis prisistatė atsakovui advokatu, kad žadėjo parengti apeliacinį skundą dėl atsakovui nepalankaus 2015-04-15 teismo sprendimo, taip pat neigia, jog įsipareigojo parengti bei įforminti atitinkamus dokumentus, kurių pagrindu atsakovo ir jo sesers susitarimas galėtų būti įformintas teisiškai.

Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad jam reikėjo advokato apeliaciniam skundui dėl 2015-04-15 teismo sprendimo parengti; ieškovas jam prisistatė advokatu, be to, „brangiai apmokamu“, tačiau nurodė, jog viską sutvarko iki galo. Atsakovo teigimu, praėjus maždaug savaitei po susitikimo su ieškovu, šis paskambino ir pasakė, kad geriau būtų spręsti be teismo, pažadėjo viską įforminti pas notarą ir Registrų centre. Pasak atsakovo, apie 2015-05-12 ieškovas atvežė pasirašyti Sutartį, paprašė pervesti pusę sumos (2000 Eur), o likusią sutartos sumos dalį (dar 2000 Eur) sumokėti pas notarą. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, atsakovas nurodė, kad Sutartyje nustatytą 4000 Eur atlyginimą už ieškovo paslaugas jis sutiko mokėti įvertinęs tai, jog reikalingų planų, kitų dokumentų parengimas galėtų kainuoti apie 3000 Eur, o 1000 Eur būtų ieškovui už darbą (2015-12-03 teismo posėdžio garso įrašas 00:41:23-01:00:27).

Kai kyla šalių ginčas dėl jų sudarytos Sutarties sąlygų, teisių ir pareigų apimties, teismas šį ginčą sprendžia vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, taip pat suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2013-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; kt.). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutarties tekstas yra parengtas ieškovo, todėl, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisykle, neaiškios Sutarties sąlygos aiškintinos ieškovo nenaudai ir, atitinkamai, atsakovui palankia linkme.

Ginčo Sutartis buvo sudaryta dėl to, kad atsakovo netenkino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5702-934/2015, dalis dėl garažo, pažymėto plane 2I1/p, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo atsakovo sesers D. Š. nuosavybėn, taip pat atsakovas siekė iš sesers įsigyti apie 1,5 aro žemės šalia jam nuosavybės teise priklausančios namo dalies.

Sutarties priedo Nr. 1 1.1 punkte nustatyta, kad ieškovas įsipareigoja konsultuoti atsakovą jo seseriai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimo klausimais ir dalies neįrengtos palėpės perdavimo mainų būdu už dalį garažo, pažymėto plane 2I1/p, nuosavybės teise priklausančio D. Š., šiame priede ir Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka, o atsakovas (Užsakovas) įsipareigojo bendradarbiauti su ieškovu (Vykdytoju) dėl nurodyto žemės sklypo dalies įsigijimo ir dalies neįrengtos palėpės perdavimo mainų būdu už dalį garažo, bei visų tam reikalingų dokumentų parengimo klausimais, priede ir Sutartyje aptartomis sąlygomis bei tvarka sumokėti sutartą kainą.

Aptariamoje Sutarties, kurios tekstas, minėta, rengtas ieškovo, sąlygoje vartojamos sąvokos leidžia teigti, kad šalys susitarė, jog ieškovas konsultuos atsakovą, kaip jam iš sesers įsigyti dalį žemės sklypo, kaip mainų būdu įgyti dalį garažo, be to, rengs visus nurodytiems tikslams pasiekti reikalingus dokumentus.

Pažymėtina, kad Sutarties priedo 2.2 ir 2.4 punktų analizė leidžia daryti išvadą, jog ginčo šalims buvo svarbus paslaugų, dėl kurių sudaryta Sutartis, rezultatas: 2.2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu Sutartyje numatytas tikslas – D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies įsigijimas ir dalies neįrengtos palėpės perdavimas mainų būdu už dalį garažo, tampa negalimas dėl Vykdytojo t. y. ieškovo) netinkamo įsipareigojimų vykdymo, jis įsipareigoja grąžinti Užsakovui šio sumokėtas lėšas; pagal 2.4 punktą, jeigu Sutartyje numatytas tikslas nepasiekiamas dėl Užsakovo netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, tuomet Vykdytojas atleidžiamas nuo 2.2 punkto nurodyto įsipareigojimo vykdymo.

Teismo vertinimu, tokioje, kaip nagrinėjama situacijoje, kiekvienas asmuo, sudarydamas analogiško pobūdžio, kaip ginčo Sutartis, sutartį ir sutikdamas mokėti 4000 Eur dydžio atlyginimą, neabejotinai tikėtųsi, jog asmuo, įsipareigojęs teikti tarpininkavimo paslaugas, ne tik padės susitarti su kitu turto savininku, bet ir pasiektą susitarimą, susijusį su nekilnojamųjų daiktų dalies įsigijimu, manais, padės įforminti įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl to nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta įrodyta atsakovo poziciją, kad, sudarydamas sutartį su ieškovu, jis pagrįstai tikėjosi, jog šis ne tik padės išspręsti ginčą su seserimi, bet ir, pasiekus susitarimą, padės įforminti jį notarine tvarka bei įregistruoti viešajame registre (CK 6.193 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje nustatytas 4000 Eur atlyginimas vien už ieškovo teikiamas konsultacijas dėl žemės sklypo dalies įsigijimo bei palėpės dalies perdavimo mainų būdu už dalį garažo, neparengiant tokių susitarimų teisiniam įforminimui reikalingų dokumentų, būtų akivaizdžiai per didelis. Pabrėžtina, kad pagal CK 1.5 straipsnio 2 dalį ir tais atvejais, kai įstatymai nedraudžia civilinių santykių subjektams šalių susitarimu nustatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, jog atsakovas 4000 Eur įsipareigojo mokėti vien už žodines konsultacijas ir tarpininkavimą derybose su jo seserimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-15 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-5702-934/2015, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, pasisakydamas dėl ieškovei atlygintinų advokato pagalbos išlaidų, pripažino nepagrįstai didele 4000 Lt (t. y. 1158,48 Eur) už advokato teisinę pagalbą sumą. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovo, kuris nėra teisininkas, konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugų kaina, nerengiant susitarimams dėl nekilnojamųjų daiktų įforminti reikalingų dokumentų, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, juolab atsižvelgus į objektus, dėl kurių buvo teikiamos paslaugos (1,5 aro žemės sklypo įsigijimas ir dalies namo palėpės manai į garažo dalį).

Pasisakant dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo likusią nesumokėtą sutarto atlyginimo už paslaugas dalį, pabrėžtina tai, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokias konkrečias sąlygas jam pavyko suderinti su atsakovo seserimi, neužfiksavo pasiekto susitarimo jokiame rašytiniame dokumente. Pažymėtina, kad atsakovo sesuo D. Š., apklausiama kaip liudytoja teismo posėdyje nurodė, jog ieškovas buvo užsukęs pas ją du kartus; dėl žemės dalies perleidimo nesusitarė, nes liudytoja nesutiko perleisti savo žemės dalies; dėl garažo apie 15 kv. m perleidimo atsakovui preliminariai sutarė, liudytoja paprašė, kad ieškovas parengtų rašytinio susitarimo projektą ir atsiųstų jai elektroniniu paštu, tačiau ieškovas nieko neatsiuntė. Liudytojos teigimu, kai baigėsi apeliacinio skundo padavimo terminas, atėjo brolis ir pasiūlė tartis taikiai; jie patys surašė 2015-05-25 susitarimą (2015-12-03 teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:05:00-01:17:25).

Teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad be jo surašyto 2015-06-02 Suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo akto jis nėra parengęs jokių dokumentų, susijusių su Sutarties vykdymu. Teismas pažymi, kad ieškovo pateiktas 2015-06-02 aktas nėra pakankamas įrodymas ieškovo įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymui įrodyti. Šiame akte visiškai nekonkretizuota, kokius realius veiksmus atliko ieškovas, kokias konkrečias paslaugas suteikė, prie jo nepridėta kitų įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie Sutartyje numatytų paslaugų suteikimą. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas nurodė turįs vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą, tačiau nepaaiškino, kokiu pagrindu teikia paslaugas, dėl kurių sudaryta Sutartis, nepagrindė savo kompetencijos teikti tokio pobūdžio paslaugas.

Nagrinėjamos bylos ir prie jos pridėtos išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad Sutarties šalių numatytas tikslas – nepasiektas: žemės dalies įsigijimo ir palėpės bei garažo dalių mainų sutartys tarp atsakovo ir jo sesers nesudarytos. Atsakovas ir jo sesuo jų pačių surašytu susitarimu susitarė ne dėl žemės perleidimo, bet naudojimo servituto pagrindu. Įstatymo reikalavimus atitinkanti palėpės, rūsio ir garažo dalies mainų sutartis nesudaryta.

Nors ieškovas visiškai neigia, kad neprisiėmė jokių įsipareigojimų su apeliacinio skundo parengimu, tačiau pažymėtina tai, jog pats ieškovas, duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nurodė, kad, be kita ko, jis su atsakovu susitarė, jog, esant poreikiui, suras advokatą apeliaciniam skundui surašyti (žr. 2015-05-29 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą).

Išanalizavęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje bei prie jos pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5702-934/2015 esančių duomenų visumą, teismas prieina prie išvados, kad ieškovas neįrodė, jog įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl turi teisę reikalauti nesumokėtos atlyginimo dalies (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nurodytų motyvų pagrindu ieškovo ieškinys dėl 2000 Eur priteisimo atmestinas.

Dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovo sumokėtą atlyginimo už paslaugas dalį

Atsakovas, remdamasis tuo, kad ieškovas nesuteikė Sutartimi sulygtų paslaugų, t. y. nepasiekė susitarimo dėl turto pasidalijimo ir neparengė apeliacinio skundo, prašo priteisti iš ieškovo 2000 Eur, kuriuos, atsakovo teigimu, jis sumokėjo ieškovui už nesuteiktas paslaugas.

Minėta, kad atsakovas 2015-05-15 prašyme Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas pratęsti apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2-5702-934/2015 pateikimo terminą, kartu nurodė, jog jam reikia atsiimti procesinius dokumentus iš advokato V. S., kuris nevykdė savo įsipareigojimų ir neparengė apeliacinio skundo. 2015-05-15 pareiškime Vilniaus miesto ketvirtajam policijos komisariatui atsakovas nurodė, kad V. S., prisistatęs advokatu, pažadėjo parengti apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-5702-934/2015, tačiau įkalbėjo, jog geriau pasiekti norimą sutartį susitarimo su ieškove būdu, už tai pareikalavo 4000 Eur; 2015-05-13 J. Š. pervedė 2000 Eur; tą pačią dieną pranešė, kad susitarti nepavyko, pažadėjo parengti apeliaciją; bendravo telefonu, bet 2015-05-15 pasakė, kad apeliacijos nerengs. Atsakovas prašė šį atvejį užregistruoti kaip sukčiavimo ir apgaulės būdu pasisavintus pinigus (2000 Eur).

Aptartus atsakovo veiksmus šiuo konkrečiu atveju teismas vertina kaip atsakovo valią nutraukti su ieškovu sudarytą Sutartį.

CK 6.721 straipsnio, reglamentuojančio vienašalį paslaugų sutarties nutraukimą, 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, jog paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad paslaugų gavėjo (kliento) teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį neribojama jokiomis sąlygomis. Tokia sutartis gali būti nutraukta vienašališkai ir nesant esminio pažeidimo, taip pat nesant pačioje sutartyje nustatytų jos vienašalio nutraukimo pagrindų. Klientas tik turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą vykdant sutartį realiai suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo.

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti su ieškovu sudarytą Sutartį, tačiau, neinformavęs ieškovo apie Sutarties nutraukimą, turi sumokėti ieškovui už paslaugas, suteiktas iki Sutarties nutraukimo, taip pat atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias ieškovas patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad pranešimą apie Sutarties nutraukimą ieškovas gavo, kai sužinojo apie atsakovo policijai pateiktą pareiškimą ir buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, t. y. 2015-05-28. Vadinasi, ieškovas turi teisę gauti išlaidų, patirtų vykdant Sutartį iki 2015-05-28, atlyginimą (CK 6.721 straipsnio).

Jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokias konkrečias paslaugas, vykdydamas Sutartį, realiai suteikė, kokias išlaidas patyrė (CPK 12, 178 straipsnis).

Ieškovui visiškai nepateikus įrodymų apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą, jis neturi pagrindo gauti nė dalies Sutartyje sulygto atlyginimo. Ieškovas taip pat neįrodė, kad sutartinių įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo, todėl neturi pagrindo pasilikti sau atsakovo sumokėtą atlyginimo dalį ir Sutarties Priedo 2.4 punkto pagrindu.

Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovo priešieškinis tenkintinas, priteisiant atsakovui iš ieškovo 2000 Eur, gautus už nesuteiktas paslaugas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus, atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Paduodamas priešieškinį, atsakovas sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė įrodymus, kad turėjo 700 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant priešieškinį, atstovaujant jam parengiamajame ir teismo posėdžiuose.

Spręsdamas dėl atsakovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovo atstovės galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktų nuostatas maksimalus atlygis už priešieškinio parengimą – 2,5, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atstovavimo išlaidas patyrė (atstovei sumokėjo) 2015-08-26, t. y. III metų ketvirtį. Užpraėjusio, t. y. 2015 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 699,80 Eur. Vadinasi, maksimalus atlygis už priešieškinio parengimą – 1749,50 Eur, už atstovavimo teisme vieną valandą – 69,98 Eur.

Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla nesudėtinga teisės klausimų požiūriu, taigi priešieškiniui parengti nereikėjo didelių darbo ir laiko sąnaudų. Teismo posėdis šioje byloje truko 2 val. Atsižvelgiant į tai, taip pat į ginčo sumos dydį (1836 Eur), ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas teismas pripažįsta iš dalies nepagrįstomis, todėl atlygintina pripažįsta tik šių išlaidų dalį, atitinkančią būtinumo, pagrįstumo, protingumo kriterijus. Už priešieškinio parengimą teismas pagrįsta pripažįsta 370 Eur sumą, už atstovavimą teismo posėdyje – 130 Eur sumą.

Apibendrinant, iš ieškovo atsakovui priteistina 545 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti ieškovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Patenkinti atsakovo J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį.

Priteisti iš ieškovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2000 Eur už nesuteiktas paslaugas ir 545 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.