- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- eI-3339-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01529-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto apylinkės teismo
- Kategorijos
- 21.2Tarnybinės nuobaudos
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. S. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. balandžio 18 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. P-527 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. S.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas).
Pareiškėja nurodė, kad su skundžiamu įsakymu nesutinka, jai ne pirmą kartą, tyčia buvo skiriami pavadavimai su kitu teisėju tuo pačiu metu, kai pareiškėja turėjo posėdžius su teisėja J. Š.. Nurodo, kad prieš ją naudojamas psichologinis smurtas, susijęs su spaudimu nutraukti darbo sutartį. Pareiškėjos įsitikinimu tai, kad atsakovas priėmė išvadą Nr. TSDR- 422 tą pačią dieną, kai Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo paskelbtas sprendimas dėl kito pareiškėjos skundo, kuriuo buvo skųstas prieš tai paskirtos nuobaudos skyrimas, įrodo, Vilniaus miesto apylinkės teismas įsitikinęs, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netiria jokių įrodymų, o atmeta pareiškėjos skundus vadovaudamasis tik Vilniaus miesto apylinkės teismo pateiktais duomenimis, todėl antrą kartą skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik tokius įrodymus, kurie galėjo patvirtinti pareiškėjos galimo nusižengimo faktą, kaltę, ir visiškai ignoravo, netyrė ir nerinko įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, be to, netinkamai taikė teisės aktus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka, kad pažeidė Valstybės tarnybos įstatymą (toliau – ir VTĮ), kitus teisės aktus, kurie buvo išvardinti skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerės įsakyme. Pareiškėja nurodo, kad visas savo funkcijas atlieka operatyviai, sąžiningai, atsakingai, kokybiškai, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais. Pabrėžia, kad įstatymams prieštaraujantys, nelogiški, neteisėti yra Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovybės ir Raštinės skyriaus vedėjos reikalavimai, kad pareiškėja dirbtų už kitus darbuotojus, kurie buvo atrinkti dirbti, tačiau nebuvo tinkamai apmokyti.
Pareiškėja nesutinka su skundžiamame įsakyme nurodyta aplinkybe, kad pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojo pareigą laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nes be teisėto pagrindo atsisakė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus vyriausiosios specialistės teisėtą pavedimą organizuoti teisėjos I. G.-K. teisiamąjį posėdį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), numatytą 2019 m. sausio 30 d., 9.00 valandą, ir tvarkyti joje procesinius dokumentus, jo neorganizavo ir šioje byloje netvarkė procesinių dokumentų. Argumentuoja, kad tinkamai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretoriaus funkcijas, numatytas Teismo Raštinės skyriaus posėdžių sekretoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-499.
Pareiškėja paaiškina, kad pagal nusistovėjusią Vilniaus miesto apylinkės teisme praktiką naujai priimti darbuotojai intensyviai mokomi 2 savaites. Naujai priimti sekretoriai dalyvauja teismo posėdžiuose, apmokomi dirbti su teismų informacine sistema LITEKO, kartu su paskirtu mokyti sekretoriumi tvarko duomenis, bylas, rengia procesinius teismo dokumentus, bando patys parengti procesinius dokumentus, tvarkyti duomenis, bylas. Po dviejų savaičių naujai priimtas darbuotojas pradeda dirbti savarankiškai. Raštinės skyriaus sekretorė I. P., kuri Vilniaus miesto apylinkės teisme dirbo nuo 2019 m. sausio 16 d., nuo 2019 m. sausio 30 d. jau galėjo ir privalėjo pradėti posėdžiauti savarankiškai, tą ir padarė. Pareiškėjai, be jokio pagrindo buvo paskirtas su teisėja I. G.-K. pavadavimas, nors pareiškėja iš anksto vadovybę informavo, kad pavaduoti negalės dėl užimtumo su teisėja J. Š.. Be to, teismo posėdis, kaip nurodė ir teisėja, ir pati sekretorė I. P., truko iki 10 minučių ir buvo nesudėtingas. Pareiškėja nesupranta, kokiu pagrindu jai buvo skirtas pavadavimas, kai tuo pačiu metu pati pareiškėja tuo metu buvo labai užimta, o sekretorė I. P. buvo laisva ir galėjo atlikti savo tiesiogines pareigas pati. Pareiškėja nurodo, kad negalėjo vykdyti kitų teisėjų nurodymų, nes dirbo su teisėja J. Š.. Nurodo, kad už paskirtą pavadavimą jai nebuvo mokama, kas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja pabrėžia, kad vykdo teisėjos, su kuria nuolat dirba, nurodymus, o Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus vedėjos ar specialistų nurodymai jai yra neprivalomi.
Pareiškėja nurodo, kad ne pirmą kartą jos atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, ne pirmą kartą skiriama nuobauda, nors jokių teisės aktų ji nėra pažeidusi. Tokį Vilniaus miesto apylinkės teismo elgesį vertina kaip psichologinį spaudimą ir norą susidoroti. Taip pat nurodė, kad darbo labai daug, kad nepaisant Vilniaus miesto apylinkės teismo darbo reglamente nustatyto darbo laiko, jai teko dirbti gerokai ilgiau. Pareiškėja nurodo, kad prieš ją nuolat buvo naudojamas psichologinis smurtas, siekiant priversti paklusti teismo valdžiai, vykdyti neteisėtus reikalavimus dirbti papildomą darbą, pavaduoti nesančius darbuotojus praktiškai neapmokant už šį darbą. Nuobaudos skyrimas taip pat yra bandymas susidoroti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pradedant ir atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą bei skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeistos minėtuose teisės aktuose įtvirtintos tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuojančios nuostatos. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus posėdžių sekretorės V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 15 d. išvadoje Nr. TSDR-422 „Dėl V. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada) išanalizuotų faktinių duomenų pakako konstatuoti pareiškėjos kaltę šiai padarius Išvadoje bei skundžiamame įsakyme aprašytą tarnybinį nusižengimą. Skundžiamas įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, jame skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Atsakovas paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių sekretoriai nėra priskirti konkretiems teisėjams (jie yra teismo posėdžių sekretoriai, o ne konkrečių teisėjų sekretoriai), todėl pareiškėjos bei atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose „pavadavimo“ sąvoka reiškia atvejus, kai teismo posėdžių sekretoriui tą pačią dieną ar jos dalį tenka dirbti su dviem ar daugiau teisėjų. Laikoma, kad tokiu atveju teismo posėdžių sekretorius atlieka papildomas raštu suformuluotas užduotis, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis, už kurių atlikimą yra mokamos priemokos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus posėdžių sekretorių, sekretorių, tarnautojų-sekretorių darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2018 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-217 (2018 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. V-225 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas), 2 punktu, sekretorių darbą organizuoja Raštinės skyriaus vedėjas arba jo pavedimu Raštinės skyriaus vyriausiasis specialistas. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teisme nusistovėjusią darbo organizavimo tvarką, tam, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis tiek teisėjų, tiek ir pačių teismo posėdžių sekretorių darbo organizavimas, posėdžių sekretorius žodiniu pavedimu paprastai skiriamas dirbti su tuo pačiu teisėju kuo ilgesnį laiko tarpą, jei yra tokia galimybė. Be to, kaip jau buvo minėta, esant reikalui jam duodami trumpalaikiai rašytiniai pavedimai, kurie siunčiami elektroniniu paštu, organizuoti pavienius teismo posėdžius ir kitų teisėjų nagrinėjamose bylose bei tvarkyti jose procesinius dokumentus. Atsakovas pabrėžia, kad aplinkybė, jog teisėjas, teisėjo padėjėjas bei ilgesnį laiką su juo paskirtas dirbti sekretorius turi derintis atostogas tarpusavyje, nereiškia, jog teismo posėdžių sekretoriai yra priskirti teisėjams. Pažymi, jog tokia nuostata siekiama užtikrinti sklandų darbo organizavimą visame teismo kolektyve, kad vienu metu atostogauti neišeitų visi teismo posėdžių sekretoriai ir visi teisėjų padėjėjai. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji nevykdė privalomo trumpalaikio teismo Raštinės skyriaus vyriausiojo specialisto pavedimo dirbti su kitu teisėju (su kuriuo ji nepaskirta dirbti ilgesnį laikotarpį), dėl šios priežasties atsakovo vertinimu, pareiškėjos teiginiai apie teismo posėdžių sekretorių priskyrimą konkretiems teisėjams netenka prasmės. Nurodo, kad nepaisant to, ar teismo posėdžių sekretorius yra paskirtas ilgesniam laikui dirbti su vienu teisėju, ar ne, tai nepaneigia jo pareigos vykdyti asmenų, atsakingų už teismo posėdžių sekretorių darbo organizavimą, privalomų pavedimų.
Nurodo, kad pareiškėja nuo 2018 m. spalio mėnesio pradžios jos pačios prašymu paskirta ilgesnį laiką dirbti su teisėja J. Š., su kuria ji dirbo ir tarnybinio nusižengimo padarymo metu. Paaiškina, kad vadovaudamasis Aprašo 2 punktu, Raštinės skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. sausio 28 d. rašytiniu pavedimu (t. y. elektroniniu laišku) pavedė pareiškėjai organizuoti teisėjos I. G.-K. teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), numatytą 2019 m. sausio 30 d., 9.00 valandą, ir tvarkyti šioje baudžiamojoje byloje procesinius dokumentus. 2019 m. sausio 30 d. pareiškėja turėjo pareigą dirbti su teisėja J. Š. bei dalį dienos su teisėja I. G.- K., t. y. organizuoti 9.00 val. teismo posėdį pastarosios teisėjos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvarkyti šioje byloje procesinius dokumentus. Pažymi, kad pareiškėjos darbas buvo organizuojamas laikantis Apraše įtvirtintų nuostatų.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog atsakovas jau ne pirmą kartą tyčia skiria pareiškėjai pavadavimus su kitu teisėju tuo pačiu metu, kai ji posėdžiauja su teisėja J. Š.. Atsakovas pažymi, jog tokie pareiškėjos teiginiai prieštarauja tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktiems duomenims, kurie buvo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti Išvadoje. Išvadoje buvo pažymėta, jog pavedimas organizuoti teisėjos I. G.-K. teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), numatytą 2019 m. sausio 30 d., 9.00 val., ir tvarkyti šioje baudžiamojoje byloje procesinius dokumentus pareiškėjai buvo duotas įvertinus jos užimtumą kitose jai organizuoti pavestose teisėjos J. Š. nagrinėjamose bylose bei objektyvią galimybę įvykdyti pavedimą. Iš teisėjos J. Š. nagrinėjamų bylų tvarkaraščių matyti, jog 2019 m. sausio 30 d. teisėja J. Š. 8.30 valandą turėjo teismo posėdį administracinio nusižengimo byloje Nr. Al5.-831 - 1013/2019, po to, t. y. 10.00 valandą turėjo teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-236-1013/2019. Visi kiti teismo posėdžiai minėtą dieną pas teisėją J. Š. buvo suplanuoti tik po pietų. Pavedime nurodytas teismo posėdis teisėjos I. G.-K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatytas 9.00 val. Likę teismo posėdžiai, kuriuos organizuoti buvo pavesta kitiems teismo posėdžių sekretoriams, buvo suplanuoti 9.40 valandą, 10.00 valandą ir 11.45 valandą. Pavedant Pareiškėjai organizuoti 2019 m. sausio 30 d., 9.00 valandą teismo posėdį teisėjos I. G.-K. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsižvelgta į tai, kad praktikoje posėdžiai administracinių nusižengimų bylose paprastai trunka neilgai ir pareiškėja po 8 val. 30 min. vyksiančio teismo posėdžio administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.- 831-1013/2019 turės galimybę suorganizuoti ir 9 val. teisiamąjį posėdį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo užtrukti ilgiau kaip iki 9 val. 40 min., kadangi, kaip jau minėta, tuo metu jau buvo suplanuotas kitas teismo posėdis, kurį pavesta organizuoti kitam teismo posėdžių sekretoriui. Be to, skiriant pavedimą, buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja turės galimybę organizuoti ir 10 val. teismo posėdį teisėjos J. Š. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Iš LITEKO sistemoje prikabintų posėdžių protokolų matyti, jog 2019 m. sausio 30 d., 8 val. 30 min. teismo posėdis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-831-1013/2019 truko nuo 8 val. 30 min. iki 8 val. 50 min., pareiškėja, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, turėjo objektyvią galimybę organizuoti 9 val. teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir to nepadarė, o vėliau net nepasidomėjo dėl pavedime nurodyto ir neįvykdyto įpareigojimo tvarkyti nurodytoje byloje procesinius dokumentus. Atsakovas pažymi, kad pasitaiko atvejų, kuomet teismo posėdžiai ir administracinių nusižengimų bylose užtrunka ilgiau, tačiau tokiais atvejais pagal susiklosčiusią darbo praktiką teisėjai yra įspėjami, jog teismo posėdžių sekretorė gali užtrukti posėdžiaudama su kitu teisėju ir šiek tiek vėluoti į teismo posėdį. Tačiau nagrinėjamu atveju to nebūtų prireikę daryti, nes pareiškėja būtų spėjusi posėdžiauti tiek teisėjos J. Š. nagrinėjamose bylose, tiek ir teisėjos I. G.-K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Pareiškėjai pavedimą davusi teismo Raštinės skyriaus vyriausioji specialistė R. P. 2019 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog, pareiškėjai duoto pavedimo atšaukti ji neturėjo galimybės, nes visi teismo posėdžių sekretoriai buvo užimti.
Atsakovas pabrėžia, kad Išvadoje buvo itin išsamiai vertinama, ar pareiškėja turėjo objektyvią galimybę įvykdyti jai skirtą pavedimą. Joje buvo išsamiai aptarti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys, kurių pagrindu padaryta motyvuota išvada, jog pareiškėja turėjo objektyvią galimybę įvykdyti jai skirtą pavedimą. Atsakovo vertinimu, Išvadoje yra išsamiai išdėstyti argumentai, kurie neabejotinai patvirtina, jog pareiškėja turėjo objektyvią galimybę įvykdyti jai skirtą pavedimą. Atsakovas vertina, kad pareiškėja elgėsi pasyviai, nors ir suvokė, kad pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jos tarnybinę veiklą, ji privalėjo vykdyti pavedimą, tačiau neatliko tų veiksmų, išliko pasyvi, nesant objektyvių priežasčių, galėjusių iš jos atimti galimybę veikti išjos reikalautu būdu, o pasyvus pareiškėjos elgesys buvo nulemtas ne objektyvių, o subjektyvių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad teisėjos J. Š., teisėjo padėjėjos I. R., teismo vyriausiosios specialistės-psichologės S. R. paaiškinimai, pateikti kartu su skundu, patvirtina, kad jai tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Argumentuoja, kad pateiktų paaiškinimų turinys nepaneigia Išvadoje nurodytų argumentų bei motyvų, pagrindžiančių pareiškėjos kaltę dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Paaiškinimuose nurodyti duomenys patvirtina tarnybinio nusižengimo tyrimo metu padarytas išvadas apie tai, jog tuo metu, kai pareiškėja turėjo vykdyti pavedimą organizuoti teisėjos I. G.-K. teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), numatytą 2019 m. sausio 30 d., 9 val., ir tvarkyti šioje baudžiamojoje byloje procesinius dokumentus, ji sąmoningai atliko kitus neskubius ir tuo momentu nebūtinus darbus, kuriuos buvo galima atlikti kitu metu, nekeitė savo darbo eiliškumo, siekdama nevykdyti jai duoto pavedimo ir kitais darbais pateisinti minėto pavedimo nevykdymą, nors realiai tuo laikotarpiu neposėdžiavo kitose bylose, todėl turėjo objektyvią galimybę posėdžiauti teisėjos I. G.-K. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog paaiškinimų turinys iš esmės yra identiškas pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pateikto 2019 m. vasario 15 d. paaiškinimo dalies, kurioje pareiškėja vardijo atliktus veiksmus, turiniui.
Atsakovas nurodo, kad su pareiškėjos teiginiais apie tariamą tarnybinio nusižengimo tyrimo neišsamumą bei neobjektyvumą nesutinka. Paaiškina, kad tik dėl to, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo apklausti pareiškėjos skunde nurodyti asmenys, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie neišsamiai atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą. Nurodo, kad nepaisant to, jog J. Š., I. R., S. R. nebuvo apklaustos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti duomenys buvo vertinti bei išsamiai analizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Atsakovas tinkamai atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą: tyrimas išsamus ir objektyvus, laikytasi teisės aktų reikalavimų. Dėl pareiškėjos teiginių apie susidorojimą atsakovė nurodė, kad laiko juos subjektyviu pareiškėjos vertinimu, kad teiginiai yra nepagrįsti ir todėl atmestini.
Atsakovas mano, kad nėra pagrindo teisėjos J. Š., teisėjo padėjėjos I. R. bei teismo vyriausiosios specialistės-psichologės S. R. apklausti teismo posėdyje, dėl aplinkybių, kurias jos išdėstė savo rašytiniuose paaiškinimuose, o nurodyti duomenys buvo vertinti bei išsamiai analizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai taikant teisės aktus, nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas objektyviai, išsamiai, laikantis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas akcentavo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog jai nebuvo jokio pagrindo skirti pavedimo organizuoti 2019 m. sausio 30 d., 9 val. teismo posėdį teisėjos I. G.-K. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi tai turėjo padaryti sekretorė I. P.. Pažymėjo, jog teismo Raštinės skyriaus sekretorė I. P. buvo apmokoma nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. vasario 15 d., taigi ginčo laikotarpiu apmokymų procesas buvo tik įpusėjęs ir minėta sekretorė neturėjo pakankamų įgūdžių savarankiškai organizuoti minėto teismo posėdžio teisėjos I. G.-K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas nevertino pareiškėjos skundo teiginių apie spaudoje pateikiamą informaciją bei apie darbo užmokestį bei apie neva pažeistas valstybės tarnautojo teises, nes jie nėra susiję su ginčo dalyku.
Pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas atsiliepime pateikė daug tikrovės neatitinkančios informacijos. Nurodė, kad Raštinės skyriaus atsakinga darbuotoja, kuri privalėjo organizuoti darbą, atliko jį netinkamai ir be jokio pagrindo paskyrė pavadavimą pas teisėją I. G.-K., kai pareiškėja buvo užimta ir dirbo su teisėja J. Š., o tuo pačiu metu dvi sekretorės, t. y. I. P. ir A. A. buvo laisvos ir galėjo atlikti pareigas. Pareiškėja pakartojo vertinimą, išsakytą skunde, kad jai pavadavimas paskirtas tyčia, siekiant paskirti tarnybinę nuobaudą. Nurodė, kad dirbdama ne tik su J. Š., bet ir kitais, jai paskiriamais teisėjais, turėjo daug darbo, privalėdavo dirbti ilgiau, negu nustatyta teisės aktuose, o už papildomą darbą jai atsakovas nemokėdavo.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad teisėja J. Š. pareiškėjai davė nurodymą organizuoti teismo posėdį 8 val. 30 min., išrašyti šaukimus, nedelsiant po posėdžio įkelti garso įrašą, pažymėti įvykį „paskelbta pertrauka“, aptarti nepilnametės apklausą su S. R., 9 val. 40 min. eiti į 016 salę susitikti su informatiku, kad jis įjungtų įrangą ir paaiškintų, kaip ja naudotis. Teisėja nedavė nurodymų nedelsiant tai atlikti. Tokių nurodymų teisėja niekada neduoda, jos supranta viena kitą ir be tokių oficialių nurodymų. Kai R. atėjo pas teisėją, teisėja liepė ateiti ir duoti dokumentus. Garso įrašą kėlė salėje. Nuėjo atspausdinti šaukimų į savo kabinetą. Tada pakvietė teisėja. Taip pat nurodė, kad sekretorė I. P. galėjo dirbti. Ji turėjo mokytoją – kitą darbuotoją A. A. ir P. tuo metu nieko neveikė. Pateikė to įrodymus (pateikė su papildomais įrodymais tvarkaraščius). Pareiškėja turėjo suplanuotus darbus, nesupranta, kodėl ji turėjo keisti savo planus, savo darbus atlikti vėliau. Atsakovė ištyrė pareiškėjos elgesį sekundžių tikslumu, o kitų asmenų neanalizuoja. Po darbo atlikti darbo funkcijas jai nusibodo, už dyką dirbti neprivalo. Pareiškėja nesiruošia toliau eiti pavaduoti kitus sekretorius, iniciatyvos rodyti nesiruošia. Į teismo klausimą, kodėl atsisakė pavaduoti kitame teismo posėdyje, atsakė, kad taip pasielgė, nes visą tą dieną turėjo posėdžius su teisėja Š. ir laiko neturėjo. Į teismo klausimą, iš kokio kompiuterio kėlė garso įrašą, atsakė, kad kėlė iš abiejų. Chronologijos tiksliai neprisimena. Prisimena, kad lakstė ten ir atgal. Prisimena, kad pasakė, kad būtinai reikia šaukimus išrašyti. Teisėja Š. nedavė nurodymo nedelsiant įkelti garso įrašą, nedavė nurodymo nedelsiant suvesti įvykį „paskelbta pertrauka“, teisėja paprašė duoti blankus S. R. nedelsiant. Niekas nieko niekada neliepia, ji pati žino savo pareigas. Teisėja niekada nieko neliepė. Teisėja liepė eiti į salę 016, buvo susitarusios iš anksto, kad 9 val. 40 min. eis į salę. Teisėja liepė susiskambinti su bylininkais, su nepilnamete. Nežinojo, ar gaus 016 salę, sužinojo tą pačią dieną. Pareiškėja jau po 3 dienų nuo darbo pradžios dirbo. Ginčo dieną atliko iš anksto susiplanuotus darbus. Nežinojo, kad psichologei reikės kažką duoti pasirašyti. Tai buvo naujiena, sužinojo, kai pakvietė teisėją. Blanko davimas užtruko gal 5 minutes. Tuo metu skambino bylininkams. Paprastai jei proceso dalyviui reikia šaukimo, tai įteikia iš karto. Šį kartą asmeniui reikėjo ne tik šaukimo į kitą posėdį, bet ir šio karto šaukimo. Teko spausdinti 2 šaukimus. S. R. atėjo dieną prieš ginčo įvykius, norėjo pabendrauti su teisėja, bet jos nebuvo, tai ji atėjo ginčo dieną po posėdžio. Teismas nesidomi kitomis sekretorėmis, tik pareiškėjos laiką užpildo posėdžiais. Ginčas kyla dėl to, kad jai užkraunami kitų sekretorių darbai. Pareiškėja nurodė, kad ji jokių nurodymų pavaduoti neatliks ir ateityje, nes jai nepriklauso.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad sekretorės P. dar buvo mokoma (priimta sausio 16 d., mokoma iki vasario 15 d.), savarankiškai dirbti negalėjo. A. A. turėjo posėdį 8 val. 30 min. ir 9 val. 30 min., o S. 8 val. 30 min. ir 10 val., todėl pas teisėją G.-K. dirbti buvo paskirta pareiškėja, nes jos pertrauka tarp posėdžių buvo ilgesnė. Pareiškėjos posėdis baigėsi 8 val. 50 min., posėdis pas teisėją G.-K. 9 val., kitas 9 val. 40 min., pareiškėja 9 val. 40 min. turėjo su teisėja J. Š. eiti į 016 salę, taigi tikrai būtų spėjusi. Salė 016 užsakoma iš anksto minimalus terminas 2 savaitės, taigi tikrai galėjo iš anksto pasiruošti šiam posėdžiui, išmokti, išsiaiškinti. Teisėjos J. Š., psichologės S. R., padėjėjos I. R. neapklausė, nes nekilo abejonių dėl aplinkybių. Griežta nuobauda skirta, nes pareiškėja turėjo galiojančią drausminę nuobaudą, pareiškėjos veiksmai kelia destrukciją, neprofesionaliai atliekamos valstybės tarnautojo pareigos, reikšmingi padariniai (būtinumas skubiai perduoti kitiems asmenims, kilo grėsmė, kad neįvyks teismo posėdis, buvo papildomų darbų kitiems asmenims (pačiai teisėjai, kitai sekretorei), proceso dalyviai laiku nesulaukė teismo posėdžio).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-527 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. S.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 30 d. tarnybiniu pranešimu (2 t., b. l. 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus vedėja V. D. pranešė, kad 2019 m. sausio 28 d. V. S. buvo paskirtas pavedimas 2019 m. sausio 30 d. organizuoti teisėjos I. G.-K. 9 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 29 d. V. S. pranešė, kad negalės atlikti pavedimo ir 2019 m. sausio 30 d. jo neatliko.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas M. K. 2019 m. vasario 5 d. įsakymu nusprendė sudaryti Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus posėdžių sekretorės V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją, kuriai pavedė atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikti motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. vasario 8 d. V. S. įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. TSDR-207 (2 t., b. l. 15–17).
2019 m. vasario 15 d. V. S. pateikė atsakovui paaiškinimus (2 t., b. l. 18–21).
2019 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus posėdžių sekretorės V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija paprašė Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerės pratęsti V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą iki 2019 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerė 2019 m. vasario 28 d. rezoliucija šį prašymą tenkino.
Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus posėdžių sekretorės V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2019 m. kovo 15 d. pateikė išvadą Nr. TSDR-422 „Dėl V. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (1 t., b. l. 13–27). Išvadoje nurodyta, kad V. S. padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktu, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus, nes be teisėto pagrindo atsisakė vykdyti teismo Raštinės skyriaus vyriausiosios specialistės teisėtą pavedimą organizuoti teisėjos I. G.-K. teisimąjį posėdį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), numatytą 2019 m. sausio 30 d. 9 val. ir tvarkyti byloje procesinius dokumentus, jo neorganizavo ir procesinių dokumentų netvarkė. Pareiškėja taip pat pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus teismo posėdžių sekretoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto 2018 m. gruodžio 18 d. Teismo pirmininko įsakymu Nr. V-499, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.9, 7.11, 7.12 ir 7.13 punktus, Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorių, sekretorių ir tarnautojų-sekretorių darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2018 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio įsakymu Nr. V-225, 14.2 punktą. Išvadoje už šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymą siūloma pagal VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 3 punktą V. S. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerė priėmė skundžiamą įsakymą Nr. P-527 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. S.“, kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, nes be teisėto pagrindo atsisakė atlikti jai pavestas Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių sekretoriaus funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašymo 7.9, 7.11, 7.12 ir 7.13 punktuose, Tvarkos aprašo 14.2 punkte. Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalį administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo turinį, suformuluotą reikalavimą, pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdžio metu, nagrinėjamoje byloje analizuos ir vertins, ar pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra buvo atlikta tinkamai, ar paskirta proporcinga tarnybinė nuobauda. Skunde nurodoma daug teiginių apie nemokamą darbo užmokestį, psichologinį spaudimą, darbo organizavimą, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ribas, teismas šių pareiškėjos teiginių neanalizuos.
Tarnybinių nuobaudų skyrimą ginčo laikotarpiu reglamentavo VTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.). VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas analizuos, ar V. S. padarė tarnybinį nusižengimą.
Atsakovas skundžiamu įsakymu pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, nes be teisėto pagrindo atsisakė atlikti jai pavestas Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių sekretoriaus funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašymo 7.9, 7.11, 7.12 ir 7.13 punktuose, Tvarkos aprašo 14.2 punkte.
VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vieni iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų yra pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus (10 punktas); profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti (12 punktas). VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo: laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas); laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas). Pareigybės aprašymo 7 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamos funkcijos yra tvarkyti duomenis informacinėje sistemoje LITEKO pagal nustatytą teismo pirmininko tvarką (7.9 punktas); prieš teismo posėdį patikrinti, kas iš šauktų asmenų atvyko, nustatyti jų tapatybę ir patikrinti įgaliojimus, rūpintis, kad prieš teismo posėdį ir po posėdžio pertraukos teismo nurodytu laiku visi proceso dalyviai teismo salėje užimtų jiems skirtas vietas, nurodyti vertėjui, kuriems proceso dalyviams bus reikalingos vertėjo paslaugos, apie baigtą pasiruošimą informuoti teisėją (7.11 punktas); rašyti teismo posėdžio protokolą (pažymą apie (parengiamojo) teismo posėdžio eigą darant garso įrašą) ir daryti teismo posėdžio garso įrašą. Posėdžio garso įrašą teismo pirmininko nustatyta tvarka perkelti į duomenų saugyklą/LITEKO. Protokolą pasirašyti ir teisės aktuose nustatytu laiku pateikti pasirašyti teisėjui (7.12 punktas); tvarkyti bylas: įsiūti dokumentus apie teismo šaukimų įteikimą, teismo priimtus dokumentus ir rašytinius įrodymus, posėdžio protokolą (pažymą apie (parengiamojo) teismo posėdžio eigą darant garso įrašą), proceso dalyvių priesaikas, teismo nutartis, sprendimą, nuosprendį ir kitus dokumentus, numeruoti bylos lapus, surašyti į bylą įsiūtų dokumentų apyrašą (7.13 punktas). Tvarkos aprašo 14.2 punktas nustato, kad sekretorius privalo tvarkyti bylas ir procesinius dokumentus teisėjų, su kuriais jis dirba.
Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėja turėjo pareigą vykdyti privalomus Raštinės skyriaus darbuotojos R. P. nurodymus: toks nurodymas buvo teisėtas ir objektyviai įmanomas įvykdyti.
2019 m. sausio 28 d. el. laišku R. P. išsiuntė pareiškėjai rašytinį pavedimą 2019 m. sausio 30 d. organizuoti teisėjos I. G.-K. 9 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šį nurodymą darbdavys davė pareiškėjai pagal Tvarkos aprašo 2 punktą (sekretorių darbą organizuoja Raštinės skyriaus vedėjas arba jo pavedimu Raštinės skyriaus vyriausiasis specialistas) ir 14.2 punktą (sekretorius privalo tvarkyti bylas ir procesinius dokumentus teisėjų, su kuriais jis dirba). Jis yra teisėtas ir pareiškėjai duotas Tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta tvarka (el. paštu).
Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad teismo posėdžių sekretoriai yra priskirti konkretiems teisėjams ir neturi dirbti su kitais teisėjais. Pirma, pareiškėja dirba teismo posėdžių sekretore pagal Pareigybės aprašymą, kuriame nėra nurodyta pareiškėjos pareiga dirbti tik su teisėja J. Š.. Pareiškėjos darbo sutartis sudaryta su Vilniaus miesto apylinkės teismu dėl darbo posėdžių sekretore, o ne dėl darbo teismo posėdžių sekretore pas teisėją J. Š.. Antra, atsakovas yra atsakingas už darbo organizavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl teismo posėdžių sekretorės skiriamos dirbti su įvairiais teisėjais (ir nuolat, ir laikinai), siekiant užtikrinti tinkamą teismo funkcijų vykdymą. Pareiškėja negali rinktis, su kuriuo teisėju dirbti. Todėl gavusi pavedimą el. paštu pareiškėja negalėjo atsisakyti jo vykdyti, nes jai buvo pavesta dirbti ne su teisėja J. Š..
Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad ji negalėjo vykdyti pavedimo, nes nespėjo ir jį įvykdyti buvo objektyviai neįmanoma. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 8 val. 30 min. turėjo posėdį su teisėja J. Š., kuris baigėsi 8 val. 50 min. Teisėjos I. G.-K. teismo posėdis turėjo prasidėti 9 val., užtruko 10 minučių. Kitas teismo posėdis pareiškėjai buvo 10 val. su teisėja J. Š.. Sutiktina, kad ginčo dieną pareiškėjos grafikas buvo intensyvus ir įtemptas, pertrauka tarp posėdžių (8 val. 30 min. ir 9 val.) buvo tik 10 minučių. Tačiau teismas šį laiką laiko objektyviai įmanomu suorganizuoti abu posėdžius, ypač ruošiantis šiems darbams iš anksto (pareiškėja žinojo apie pavedimą prieš dvi dienas) ir planuojant laiką. Pažymėtina, kad toks darbų intensyvumas buvo nulemtas objektyvių priežasčių: darbas Vilniaus miesto apylinkės teisme yra itin intensyvus, ginčo dieną buvo paskirti teismo posėdžiai baudžiamosiose ir administracinėse bylose ir nebuvo laisvos kitos posėdžių sekretorės.
Pareiškėja teigia, kad pavedimo organizuoti teisėjos I. G.-K. 9 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ji nevykdė, nes nespėjo, tuo metu vykdė savo funkcijas su teisėja J. Š.. Teismas atmeta šiuos pareiškėjos teiginius kaip prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams. Pirma, Teisėja J. Š. nedavė nurodymų nevykdyti kitų pavedimų, išskyrus jos. Tą teismo posėdyje patvirtino pati pareiškėja. Pareiškėja pati planavo savo laiką 2019 m. sausio 30 d., atsižvelgiant į tą dieną paskirtus posėdžius. Tai reiškia, kad pareiškėja objektyviai turėdama galimybę įvykdyti jai duotą pavedimą pati sąmoningai jo nevykdė ir pasirinko atlikti kitus darbus tuo metu, kai turėjo organizuoti teisėjos I. G.-K. 9 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikia jokių priežasčių ir argumentų, kodėl ji netvarkė procesinių dokumentų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas jokių pateisinamų priežasčių irgi nenustatė. Antra, pareiškėja 2019 m. sausio 30 d. nuo 8 val. 50 min. (pabaigos jos teismo posėdžiui su teisėja J. Š.) atliko kitus veiksmus – išrašė šaukimus, įkėlė posėdžio garso įrašą, suvedė įvykio rezultatą „Paskelbta pertrauka“, suvedė įvykį „Posėdis“, suvedė įvykį „Įvykis procese“ ir įvykio rezultatą „Išsiųsti šaukimai“. Pareiškėja teigia, kad šiuos veiksmus ji atliko dar teismo posėdžių salėje, tačiau teismas atmeta šiuos pareiškėjos paaiškinimus, nes atsakovas į bylą pateikė 2019 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinės teismų administracijos raštą Nr. 4R-1191-(6.9) ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo Informatikos skyriaus vedėjo el. laišką (3 t., b. l. 80–83), kuriuose nurodyta, kad veiksmai (įkėlė posėdžio garso įrašą, suvedė įvykio rezultatą „Paskelbta pertrauka“, suvedė įvykį „Posėdis“, suvedė įvykį „Įvykis procese“ ir įvykio rezultatą „Išsiųsti šaukimai“) atlikti iš kompiuterio IP adreso, kuris nėra Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių salėje. Taigi pareiškėja minėtus veiksmus atliko grįžusi į savo darbo vietą, jau po šaukimų išrašymo. Minėti veiksmai nebuvo skubūs ir neatidėliotini, pareiškėja, planuodama savo laiką, turėjo galimybę ir atlikti šiuos veiksmus, ir įvykdyti pavedimą organizuoti teisėjos I. G.-K. 9 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėja su teisėja J. Š. į 016 teismo posėdžių salę pasiruošti 10 val. teismo posėdžiui išėjo 9 val. 40 min., taigi pareiškėja turėjo galimybę atlikti ginčo pavedimą.
Pareiškėja teigia, kad ji informavo darbdavį, kad pavedimo nevykdys. Byloje yra 2019 m. sausio 29 d. V. S. laiškas R. P., kad ji negalės pavaduoti, nes su teisėja J. Š. turi bylų (2 t., b. l. 7–10 , 74–75). Taip pat pareiškėja nurodė, kad sekretorės A. A. ir I. P. 2019 m. sausio 30 d. 9 val. buvo laisvos. Teismas atmeta šiuos pareiškėjos argumentus. Pirma, posėdžių sekretorių darbą organizuoja ne V. S., todėl ji pati negali atsisakyti vykdyti pavedimus ir siųsti užduotis atlikti kitus asmenis. Antra, ginčo situacijoje objektyviai nebuvo kitų laisvų sekretorių. Tą patvirtina rašytiniai R. P. paaiškinimai (2 t., b. l. 73) ir atsakovo atstovės paaiškinimai teismo posėdyje (2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas): A. A. neskirta sekretoriauti, nes turėjo trumpesnę pertrauką tarp posėdžių nei V. S. ir atsakovas teisingai ir objektyviai įvertino šią situaciją, paskirdamas V. S.. Dėl I. P. teismas pažymi, kad ji dirbo pas atsakovą ir galėjo eiti sekretorės pareigas (ką ji ir padarė, kai pareiškėja atsisakė dirbti, I. P. sekretoriavo posėdyje). Tačiau, kaip teisingai pažymi atsakovas, I. P. po priėmimo į darbą buvo apmokoma (2 t., b. l. 62), kaip reikia dirbti, todėl atsakovas pagrįstai sekretoriauti paskyrė V. S..
Taigi teismas nustatė, kad pareiškėja atsisakydama vykdyti savo pareigą organizuoti teisėjos I. G.-K. 9 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, Pareigybės aprašymo 7.9, 7.11, 7.12 ir 7.13 punktus, Tvarkos aprašo 14.2 punktą.
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad buvo sukeltas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui, kilo būtinumas skubiai priimti sprendimus dėl darbų atlikimo, pareiškėjai atsisakius, kilo grėsmė tinkamam Vilniaus miesto apylinkės teismo funkcijų vykdymui, posėdis baudžiamojoje byloje vėlavo, kitiems asmenims kilo papildomų darbų (ieškoti, kas sekretoriaus posėdyje, sekretoriauti, tvarkyti dokumentus), teismo posėdyje dėl būtinybės turėjo sekretoriauti asmuo, kuris dar nėra baigęs apmokymų. Taigi teismas nustatė, kad žala atsirado ir ji atsirado dėl to, kad pareiškėja neteisėtai atsisakė organizuoti teisėjos I. G.-K. 9 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir žalos. Taigi pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.
Pareiškėja teigia, kad atsakovas tarnybinį patikrinimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos tarnybinio nusižengimo faktą, kaltę ir ignoravo, netyrė ir nerinko įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, netinkamai taikė teisės aktus. Pareiškėja teigia, kad atsakovas neapklausė teisėjos J. Š., teisėjo padėjėjos I. R., teismo psichologės S. R.. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad šių asmenų neapklausė, nes nekilo abejonių dėl reikšmingų aplinkybių. Pareiškėja teismui pateikė rašytinius teisėjos J. Š. (1 t., b. l. 28–29), teisėjo padėjėjos I. R. (1 t., b. l. 115), teismo psichologės S. R. paaiškinimus (1 t., b. l. 64). Paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės atitinka ginčo situaciją. Teismas susipažino su šiais paaiškinimais ir teismo posėdyje sprendė, ar reikia iškviesti teisėją J. Š. liudyti. Pareiškėja teismui paaiškino, kad teisėja J. Š. nedavė nurodymo nevykdyti pavedimo organizuoti teisėjos I. G.-K. 9 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismui paaiškino, kad teisėja J. Š. nedavė jai nurodymų nedelsiant atlikti tam tikrus veiksmus, nes tokių nurodymų jų darbiniuose santykiuose nereikia, pati pareiškėja žino, ką kada reikia atlikti. Taigi atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus, teismas nusprendė nekviesti teisėjos J. Š. liudyti, nes pareiškėja pati 2019 m. sausio 30 d. organizavo savo darbus ir jų atlikimo laiką.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad atsakovas neapklausė ginčo situacijoje dalyvavusių asmenų. Teoriškai šie asmenys galėjo paaiškinti ginčo situacijai reikšmingas aplinkybes. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad praktiškai neapklausti asmenys nenurodė jokių naujų aplinkybių, pareiškėja taip pat negali nurodyti, ką kita nei nustatyta byloje šie asmenys gali paliudyti, atsižvelgiant į tai, kad teisėja J. Š. nurodymų pareiškėjai nedavė, teismas nustatė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo ištirtos ir nustatytos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės. Taigi nors teoriškai atsakovas turėjo apklausti visus asmenis, galinčius žinoti bylai reikšmingų aplinkybių, jų neapklausė, tačiau praktiškai šių asmenų paaiškinimai tik patvirtino atsakovo nustatytas aplinkybes ir jokių naujų aplinkybių nepaaiškėjo. Taip pat teismas pažymi, kad atsakovas gilinosi į byloje nagrinėjamą situaciją, atliko tyrimą, 2019 m. kovo 15 d. Išvadoje detaliai analizuojamos visos ginčo situacijai reikšmingos aplinkybės. Minėtoje išvadoje nurodomi konkretūs teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, aprašoma tyrimo eiga, detaliai nurodomos įvykio aplinkybės ir pateikiamas nuoseklus visų argumentų vertinimas. Atsakovas minučių tikslumu atkūrė ginčo situaciją, gilinosi, rinko įrodymus ir nustatė visas ginčo situacijai reikšmingas aplinkybes. Tai, kad pareiškėja kitaip vertina nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nedaro tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros neišsamia ar neobjektyvia.
Atsakovas teigia, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižvengimą, reglamentuotą VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 1 punkte. VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pabrėžiama, kad ne kiekvienas teisei bei moralei priešingas valstybės tarnautojo veiksmas lemia pažaidos pripažinimą šiurkščia (LVAT 2009 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-231/2009). Taigi faktas, kad pareiškėja šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms turi būti konstatuotas, atsižvelgiant į pareiškėjos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.
Nagrinėjamoje byloje teismas nesutinka su darbdavio pozicija, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja nevykdė pavedimo organizuoti teisėjos I. G.-K. 9 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu ji vykdė kitas savo posėdžių sekretorės pareigas teisėjos J. Š. bylose. Pareiškėja apie atsisakymą dirbti informavo atsakovą iš anksto (tai nešalina tarnybinio nusižengimo sudėties, tačiau yra aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgia), dėl pareiškėjos atsisakymo dirbti kilo teisinės pasekmės, tačiau žala sąlyginai nedidelė (nors kilo grėsmė tinkamam Vilniaus miesto apylinkės teismo funkcijų vykdymui, tačiau funkcijos įvykdytos tinkamai, teismo posėdis, nors ir pavėluotai, bet įvyko, procesiniai dokumentai sutvarkyti). Analogiškoje situacijoje, kai pareiškėja atsisakė vykdyti darbdavio nurodymus, atsakovas pasekmių mastą vertino kaip nedidelį (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1381-1047/2019, sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas LVAT). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas nevertintinas kaip šiurkštus.
Pagal VTĮ 33 straipsnio 3 dalį už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Pagal VTĮ 33 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.
VTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą; 2) valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą; 3) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms; 4) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia valstybės tarnautoja, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui; 7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai. VTĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. VTĮ 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų; 2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis; 3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas; 4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo; 5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėjai paskirta per griežta ir padarytam pažeidimui neproporcinga tarnybinė nuobauda. Pirma, teismas pripažino, kad tarnybinis nusižengimas nėra šiurkštus. Antra, pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmes (žalą) teismas laiko sąlyginai nedidele. Trečia, ankstesnė pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo palikta galioti, tačiau sprendimo apskundimo terminas dar nebuvo suėjęs. Taigi darbdavys vertindamas pakartotinumą prisiėmė riziką. Pareiškėja apskundė 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, todėl ginčas LVAT dėl ankstesnės tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo tebevyksta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjai yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
Teismas daro išvadą, kad papeikimas pareiškėjai laikytinas proporcinga nuobauda. Pirma, teismas nustatė, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą – tai lemia tarnybinės nuobaudos skyrimą. Antra, teismas skiria antrą pagal griežtumą, o ne pačią švelniausią tarnybinę nuobaudą atsižvelgdamas į pareiškėjos elgesį ir požiūrį į padarytą nusižengimą. Pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė tyčia, sąmoningai suprasdama, kad atsisako vykdyti darbdavio nurodymus. Tą įrodo pareiškėjos el. laiškai (2 t., b. l. 77–79, 169–192), pareiškėjos paaiškinimai, pateikti darbdaviui (2 t., b. l. 18–21), pareiškėjos paaiškinimai 2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje (nurodė, kad jokių nurodymų pavaduoti ji nenori atlikti ir neatliks ir ateityje), Raštinės vedėjos 2019 m. sausio 9 d. raštas (kuriame atsakant į pareiškėjos atsisakymus dirbti nurodoma, kad pareiškėja privalo vykdyti nurodymus, remiantis Pareigybės aprašymo 7.22 punktu ir Tvarkos aprašo 14 punktu ir kt.). Pareiškėjos elgesį taip pat charakterizuoja jos el. laiškų bendradarbiams turinys ir tonas (2 t., b. l. 169; 2 t., b. l. 188), etiketo reikalavimų neatitinkantys pasisakymai 2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio metu. Teismas pabrėžia, kad toks pareiškėjos elgesys rodo jos požiūrį į atliktus neteisėtus veiksmus ir teismas tokį požiūrį vertina neigiamai. Taigi paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keistina į papeikimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nustatė pagrindą keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. P-527 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. S.“, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies: skundžiamas įsakymas keistinas – skundžiamo įsakymo 2 punkto dalis, kuria parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, keistina laikant, kad yra skiriamas papeikimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-527 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. S.“ 2 punkto dalį, kuria parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ir laikyti, kad paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Likusią pareiškėjos V. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.