Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. P-930 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorei V. S.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 1 d. tarnybiniu pranešimu (I t., b. l. 22) Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja J. D.-R. pranešė, kad 2018 m. spalio 1 d. ryte pareiškėja atnešė į kabinetą dvi bylas (baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2714-932/2018) ir nurodė, kad šios bylos neparengtos posėdžiui ir pareiškėja to nedarys, nes jai nebepriklauso. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas M. K. 2018 m. spalio 2 d. rezoliucija nusprendė klausimą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo perduoti spręsti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui – teismo kanclerei D. U., kuri tos pačios dienos rezoliucija nurodė D. R. pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Kanclerio tarnybos vyriausioji specialistė D. R. 2018 m. spalio 26 d. pateikė išvadą Nr. TSDR-1318 „Dėl V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (I t., b. l. 10–19). Išvadoje nurodyta, kad V. S. padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė VTĮ

b. l. 164–166; II t., b. l. 57–59) (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.1–7.2, 7.9, 7.13,

7.22 punktuose, Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorių, sekretorių ir tarnautojų-sekretorių, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2018 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. V-225

29 straipsnio 3 dalies 1 punktą V. S. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą ginčo laikotarpiu reglamentavo VTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.). VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas nagrinėjamoje byloje analizuos ir vertins, ar terminas skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo pažeistas, ar pareiškėjos veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra buvo atlikta tinkamai ir paskirta proporcinga tarnybinė nuobauda.

VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos.

Atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktą tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos išaiškinimą, teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl termino tarnybinės nuobaudos skyrimui praleidimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išvada „Dėl V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ buvo surašyta 2018 m. spalio 26 d., o tarnybinė nuobauda skirta 2018 m. lapkričio 7 d. kanclerio įsakymu, todėl vieno mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas yra nepraleistas. Taigi šiuo aspektu 2018 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio įsakymo Nr. P-930 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorei V. S.“ naikinti nėra teisinio pagrindo.

VTĮ 28 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – ir pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1062-556/2018, LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–1958/2008, LVAT 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje A4–678/2004).

Taigi nagrinėjamoje byloje teismas analizuos, ar V. S. elgesyje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėja teigia, kad nebuvo neteisėtų veiksmų, kaltės ir žalos.

VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punktas nurodo, kad vienas iš svarbiausių valstybės tarnautojų veiklos etikos principų yra pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas. VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas) ir laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas). Pareigybės aprašymo 7 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamos funkcijos yra išrašyti teismo šaukimus ir pranešimus proceso dalyviams, liudytojams, specialistams, ekspertams, parengti paklausimus, įpareigojimus ir kitus raštus, susijusius su nagrinėjama byla, savo kompetencijos ribose. Elektroninius dokumentus pagal nustatytą tvarką išsiųsti adresatams per elektroninių paslaugų portalą (7.1 punktas); laiku išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais nedalyvaujantiems byloje asmenims neįsiteisėjusių procesinių dokumentų patvirtintas kopijas (nuorašus), taip pat šalių pateiktų procesinių dokumentų kopijas (nuorašus) ir kitus dokumentus. Esant galimybei pasirašytinai įteikti procesinius dokumentus teisme (7.2 punktas);tvarkyti duomenis informacinėje sistemoje LITEKO pagal nustatyta teismo pirmininko tvarką (7.9 punktas); tvarkyti bylas: įsiūti dokumentus apie teismo šaukimų įteikimą, teismo priimtus dokumentus ir rašytinius įrodymus, posėdžio protokolą (pažymą apie (parengiamojo) teismo posėdžio eigą darant garso įrašą), proceso dalyvių priesaikas, teismo nutartis, sprendimą, nuosprendį ir kitus dokumentus, numeruoti bylos lapus, surašyti į bylą įsiūtų dokumentų apyrašą (7.13 punktas); vykdyti nenuolatinio pobūdžio su teismo veikla susijusius pavedimus, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai (7.22 punktas). Tvarkos aprašo 14. 2 punktas numato, kad sekretorius privalo tvarkyti bylas ir procesinius dokumentus teisėjų, su kuriais jis dirba.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pareiškėja atliko neteisėtą veiką, atsisakydama sutvarkyti baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2714-932/2018. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėja atsisakė sutvarkyti minėtas bylas. Byloje ginčas kyla, ar šis atsisakymas buvo teisėtas. Vadovaujantis išvardintomis teisės normomis nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėja ginčo laikotarpiu turėjo pareigą dirbti su teisėja J. D.-R. ir kada duoti teisėjos nurodymai sutvarkyti ginčo bylas.

Teismas nustatė, kad byloje yra raštinių įrodymų (I t., b. l. 71–72, 153, 154), kurie patvirtina, jog pareiškėja turėjo dirbti su teisėja J. D.-R. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (imtinai), ir įrodymų (I t., b. l. 96, 159, 196), kurie patvirtina, kad pareiškėja turėjo dirbti su teisėja J. D.-R. iki 2018 m. spalio 1 d. (imtinai). Atsakovas taip pat teigia, kad žodžiu pareiškėjai buvo duoti nurodymai 2018 m. spalio 1 d. dirbti su teisėja J. D.-R.. Ištyręs šiuos prieštaringą informaciją patvirtinančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja turėjo pareigą dirbti su teisėja J. D.-R. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (imtinai). Pirma, teismas nustatė, kad nurodymai sekretorėms dirbti su konkrečiu teisėju yra duodami ir raštu (siunčiant el. paštu), ir žodžiu. Nepaisant to, kokie buvo žodiniai nurodymai, duoti 2018 m. rugsėjo II savaitę, byloje pateiktas rašytinis įrodymas, t. y. 2018 m. rugsėjo 28 d. N. K. el. laiškas (I t., b. l. 71–72), kuriame nurodyta, kad Ž. K. 2018 m. spalio 1 d. turi organizuoti teismo posėdžius ir tvarkyti procesinius dokumentus teisėjos J. D.-R. bylose. Teismas nustatė, kad ankstesni rašytiniai nurodymai buvo kitokie (el. laiškas, rašytas 2018 m. rugsėjo 26 d.), tačiau atsižvelgiant į pareiškėjos pageidavimus, šie nurodymai buvo pakeisti. Todėl teismas vadovaujasi vėliausiais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina pareiškėjos versiją. Be to, 2018 m. spalio 2 d. vykęs pokalbis tarp V. S. ir Raštinės skyriaus vedėjos (I t., b. l. 153) negali būti laikomas žodiniais nurodymais V. S. dirbti su teisėja J. D.-R. 2018 m. spalio 1 d. Antra, pareiga tinkamai organizuoti darbą (įskaitant ir aiškių, neklaidinančių nurodymų raštu ir žodžiu davimą) ir pareigą įrodyti tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tenka atsakovui, todėl teismas šią aplinkybę (dėl darbo su teisėja J. D.-R. pabaigos datos) traktuoja pareiškėjos naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja su teisėja J. D.-R. turėjo dirbti iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (imtinai), pareiškėja pagal teisės aktus turėjo tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios jai atsirado iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (imtinai). Byloje kilo ginčas, kada teisėja J. D.-R. davė nurodymus pareiškėjai sutvarkyti baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2714-932/2018. Teismas sprendžia, kad nurodymai sutvarkyti baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2714-932/2018 pareiškėjai buvo duoti iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (imtinai). Pirma, pati pareiškėja savo 2018 m. spalio 11 d. paaiškinimui atsakovui (I t., b. l. 102–105) nurodo, kad organizuoti posėdžius dar dviejose bylose neturėjo jėgų, sirgo, norėjo važiuoti namo. Tai rodo, kad pareiškėja nurodymus sutvarkyti baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2714-932/2018 buvo gavusi iki 2018 m. rugsėjo 28 d. darbo dienos pabaigos. Kitokiais pareiškėjos paaiškinimais (kad ji nė nematė tų dviejų bylų) teismas nesivadovauja, nes vertina juos kaip pareiškėjos gynybinę versiją. Antra, procesiniai veiksmai minėtose baudžiamojoje ir administracinio nusižengimo byloje buvo atlikti 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 28 d. – tai patvirtina, kad pareiga sutvarkyti šias bylas pareiškėjai kilo iki darbo su teisėja J. D.-R. pabaigos.

Taigi teismas nustatė, kad pareiškėja atsisakydama vykdyti savo pareigą sutvarkyti baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2714-932/2018, kuri kilo iki darbo su teisėja J. D.-R. pabaigos, atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1–7.2, 7.9, 7.13, 7.22, punktus, Tvarkos aprašo 14.2 punktą.

Pareiškėja teigia, kad dėl jos neteisėtų veiksmų nekilo jokia žala. Teismas šiuos pareiškėjos teiginius atmeta. Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3035/2012 ir kt.). Taip pat pagal LVAT praktiką dėl tarnybinių nusižengimų gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės (LVAT 2011 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2489/2011, LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-279/2013). Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad buvo sukeltas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui, kilo būtinumas skubiai priimti sprendimus dėl darbų perdavimo ir jų atlikimo: pareiškėjai atsisakius, kilo grėsmė tinkamam Vilniaus miesto apylinkės teismo funkcijų vykdymui, kitiems asmenims kilo papildomų darbų: teisėja rašė tarnybinį pranešimą, administracijai teko papildomi darbai, su pareiškėja bendravo Raštinės skyriaus darbuotojai, Ž. K. sutvarkė bylas. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbus, kuriuos neteisėtai atsisakė atlikti pareiškėja, atliko kita sekretorė Ž. K., kuriai buvo sumokėta. Teismas pažymi, kad Ž. K. pagal N. K. 2018 m. rugsėjo 28 d. el. laišką (I t., b. l. 71–72) 2018 m. spalio 1 d. turėjo pavaduoti pas teisėją J. D.-R., todėl jai pagrįstai pagal teisės aktus sumokėtas darbo užmokestis už pavadavimą. Taigi teismas nustatė, kad žala atsirado ir ji atsirado dėl to, kad pareiškėja neteisėtai atsisakė sutvarkyti baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2714-932/2018. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir žalos.

LVAT praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-63-1836/2008 ir kt.). Pareiškėja teigia, kad jos kaltės ginčo situacijoje nėra. Atsakovo 2018 m. spalio 26 d. Išvadoje (I t., b. l. 7–8 lapai) pareiškėjos tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė yra išanalizuota ir nurodyta, kad pareiškėja nevykdė teisėjos nurodymo sąmoningai, todėl pareiškėjos kaltė – tyčia. Teismas, vertindamas pareiškėjos kaltės ne/buvimą analizuos pareiškėjos nurodytas priežastis dėl teisėjos nurodymų nevykdymo: pareiškėja teigia, kad nespėjo, niekada nesutiko dirbti su teisėja J. D.-R., blogai jautėsi, jos kompiuteris yra lėtas ir netinkamas, pareiškėjai nebuvo atliktas neeilinis vertinimas ir nebuvo suteikta aukštesnė kvalifikacinė klasė.

Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad ji nevykdė teisėjos J. D.-R. nurodymų, nes nespėjo. Pirma, pareiškėja nesikreipė į atsakovą šiuo konkrečiu atveju paaiškindama situaciją ir prašydama ją spręsti. Atvirkščiai – pareiškėja, dirbdama su teisėja J. D.-R., pasiprašė pavadavimų pas teisėją J. Š.. Teismas daro išvadą, kad tokiu elgesiu pareiškėja patvirtino, kad ji spėja ir gali tinkamai atlikti darbo funkcijas. Antra, sutiktina su pareiškėja, kad darbas Vilniaus miesto apylinkės teisme yra intensyvus, darbo daug, tačiau tai neatleidžia pareiškėjos nuo tinkamo visų savo pareigų (nagrinėjamoje byloje dirbant tiek su teisėja J. D.-R., tiek su teisėja J. Š.) vykdymo. Kilusias problemas pareiškėja turi spręsti teisėtais būdais, atsižvelgdama į teisės aktų reikalavimus. Trečia, pareiškėja nurodė, kai jai nebuvo suteiktas pereinamasis 2-3 dienų laikotarpis dėl teisėjų, su kuriais dirba, pasikeitimo. Tačiau teismas nenustatė, kad tokią pareiškėjos teisę numato teisės aktai. Pažymėtina, kad ir pati pareiškėja nenurodė konkretaus teisės akto, kuris numato tokią teisę. Atsakovas nurodo, kad teisės aktuose toks atvejis nereglamentuotas, o individualiai spręsti nebuvo poreikio, nes pareiškėja nebuvo kreipusis su tokiu prašymu. Teismas pripažįsta šią atsakovo poziciją teisėta ir atitinkančia teisės aktų reikalavimus. Ketvirta, pareiškėja teigia, kad dėl seno kompiuterio ji negalėjo laiku ir tinkamai atlikti savo darbo funkcijų. Atsakovas pateikė teismui įrodymus (I t., b. l. 198), kad pareiškėja darbe naudojo „Komparsa IS61“ modelio kompiuterį, kurių teisme yra iš viso 88 vienetai. Su jais dirba teisėjų padėjėjai ir sekretorės, skundų gaunama labai retai. Pareiškėja dėl netinkamo kompiuterio į darbdavį nesikreipė. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja buvo tinkamai aprūpinta kompiuterine įranga, o kompiuterio techninės charakteristikos yra įprastos, naudojamos teismo darbe. Pažymėtina, kad valstybės institucijų galimybes įsigyti modernesnius kompiuterius riboja finansiniai ištekliai, o atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad kompiuteris buvo tinkamas pareiškėjos darbo funkcijoms atlikti.

Pareiškėja neigia savo neteisėtus veiksmus nurodydama, kad ji nesutiko dirbti su teisėja J. D.-R.. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos ne/sutikimas neturi reikšmės sprendžiant dėl tinkamo darbo funkcijų atlikimo. Pareiškėjai teisės aktai nesuteikia teisės rinktis, su kuriuo teisėju ji dirbs Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pirma, pareiškėja dirba teismo posėdžių sekretore pagal Pareigybės aprašymą. Teismo posėdyje pareiškėja taip pat patvirtino, kad ji įdarbinta ne kaip konkretaus teisėjo sekretorė, o kaip Vilniaus miesto apylinkės teismo sekretorė. Antra, byloje nustatyta, kad pareiškėja išreiškė pageidavimą dirbti su konkrečia teisėja, į kurį atsakovas, nors ir neprivalėjo, atsižvelgė (nurodė kol kas dirbti, o paskui paskyrė dirbti pagal pageidavimą). Pažymėtina, kad atsakovas yra atsakingas už darbo organizavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atsižvelgiant į dydį, darbuotojų skaičių, atliekamų funkcijų svarbą ir reikšmę, teismas daro išvadą, kad atsakovas pareiškėjos prašymą dirbti su konkrečia teisėja išsprendė laikydamas visų teisės aktų reikalavimų ir pagal situaciją individualiai motyvuotai ir racionaliai.

Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad paskutinę darbo su teisėja J. D.-R. savaitę ji blogai jautėsi, tačiau neėmė nedarbingumo, kad galėtų pabaigti visus darbus. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nebuvo kreipusis dėl ligos ir informavusi apie savo prastą būklę. Teismas pabrėžia, kad galimybė tinkamai atlikti darbo funkcijas buvo įvertinta pačios pareiškėjos ir ji pati priėmė sprendimą nesinaudoti teisės aktų nustatyta galimybe imti nedarbingumą. Taigi nusprendusi tęsti dirbą pareiškėja privalo jį atlikti tinkamai. Pajutusi, jog negali atlikti darbo funkcijų, pareiškėja privalo informuoti darbdavį ir situaciją spręsti teisės aktų nustatytais būdais (imti nedarbingumą ir t.t.).

Skunde teismui ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad ji nepatenkinta, jog jai nebuvo atliktas neeilinis vertinimas ir nebuvo suteikta aukštesnė kvalifikacinė klasė. Dėl to ji atsisakė dirbti visus darbus teisme. Teismas sprendžia, kad tai tikrieji pareiškėjos motyvai, tačiau jie ne paneigia pareiškėjos kaltės, o ją patvirtina. Tinkamas darbo funkcijų atlikimas nėra ir negali būti priklausomas nuo asmeninių nuoskaudų, neigiamo požiūrio ar nepasitenkinimo atsakovo priimtais sprendimais. Pareiškėja skunde teismui mini psichologinį smurtą darbe. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad psichologiniu spaudimu laiko tai, kad neeilinis vertinimas jai nebuvo atliktas. Teismas šių argumentų neanalizuoja, nes jie niekaip nesusiję su ginčo reikalavimu – panaikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Taigi atsakovo ir teismo nustatyti pareiškėjos motyvai patvirtina pareiškėjos kaltę – kad ji sąmoningai tyčia atsisakė vykdyti jai teisės aktų nustatytas darbo funkcijas.

Taigi nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad egzistuoja pareiškėjos neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir žalos. Šiuo aspektu naikinti skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja teigia, kad atsakovas tarnybinio patikrinimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos tarnybinio nusižengimo faktą, kaltę ir ignoravo, netyrė ir nerinko įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę. Teismo posėdžio metu pareiškėja šiuo aspektu nurodė, kad atsakovas neapklausė teisėjos J. Š.. Teismas nagrinėjamoje byloje nemato priežasties apklausti teisėją J. Š. – ji ginčo situacijoje nedalyvavo, jokių bylai reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų galima nustatyti tiesiogiai įvykiuose dalyvavusių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nėra.

Pažymėtina, kad teismas nustatė, kad atsakovas neteisingai konstatavo, kad pareiškėja turėjo pareigą dirbti su teisėja J. D.-R. iki 2018 m. spalio 1 d., tačiau ši klaida neturėjo įtakos teisingo sprendimo priėmimui, nes pareiga sutvarkyti baudžiamąją bylą Nr. 1-3167-932/2018 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2714-932/2018 pareiškėjai kilo iki 2018 m. rugsėjo 28 d. darbo dienos pabaigos.

Taip pat teismas pažymi, kad atsakovas gilinosi į byloje nagrinėjamą situaciją, atliko tyrimą, 2018 m. spalio 26 d. išvadoje detaliai analizuojamos visos ginčo situacijai reikšmingos aplinkybės. Minėtoje išvadoje nurodomi konkretūs teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, aprašoma tyrimo eiga, detaliai nurodomos įvykio aplinkybės ir pateikiamas nuoseklus visų argumentų vertinimas. 2018 m. spalio 26 d. išvadoje nurodomi pareiškėjos neteisėti veiksmai, kaltė, kilusi žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Tai, kad pareiškėja kitaip vertina nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nedaro tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros neišsamia ar neobjektyvia.

Pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalį už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Teismas išanalizavęs 2018 m. spalio 26 d. išvadą, pripažįsta, kad atsakovas motyvavo, kodėl pareiškėjai skiriama tarnybinė nuobauda – pastaba. Atsižvelgiant į sukeltas pasekmes, į nedidelį pasekmių mastą, kaltės formą pareiškėjai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas tokiam vertinimui pritaria. LVAT yra išaiškinęs, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-360/2013). Tarnybinio nusižengimo sudėties buvimas, kaltės forma lėmė, kad pareiškėjai pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda, o nedidelis pasekmių mastas lėmė švelniausios tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. P-930 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorei V. S.“ panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.