- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- A6.-2714-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02091-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Pareiškėjas
- V. S.
nagrinėdama A. M., a. k. (duomenys neskelbtini,) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, būdamas atsakingas už eilinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau - ABĮ) nustatyta tvarka ir laiku nesušaukė eilinio akcininkų susirinkimo, t. y. jo nesušaukė per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, nors toks susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2018 m. gegužės 1 d., ir taip nesilaikė ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, be to, neparengė akcininkams eilinio visuotinio susirinkimo darbotvarkės, tokiu būdu nesilaikydamas ABĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatų. Šiais savo veiksmais A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. kaltu neprisipažino. Jo įsitikinimu, prieš jį pradėtas procesas yra viso labo eilinis bandymas pakenkti, daryti psichologinį spaudimą. Jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius, žino apie savo, kaip direktoriaus, pareigą surengti visuotinį akcininkų susirinkimą, parengti darbotvarkę. Esmė ta, kad tokia pareiga turi būti vykdoma tik tuomet, jeigu yra akcininkai. Šiuo atveju abiem įmonės akcininkams, t. y. tiek V. S., tiek E. M. yra apribotos turtinės bei neturtinės teisės, kas aiškiai buvo nurodyta Registrų centro duomenyse, kuriais jis ir vadovavosi. Būtent dėl šios priežasties nebuvo kam rengti susirinkimą. Nustatyti susirinkimo datos taip pat negalėjo, kadangi tokiu atveju jam būtų tekę supažindinti su visais dokumentais, o to padaryti negalėjo dėl akcininkų teisės apribojimo (priešingu atveju, prieš jį automatiškai būtų pradėta kita byla). Kaip ir 2017 m., taip ir 2018 m. jis laukė iniciatyvos iš pačių akcininkų. Kuomet toks prašymas buvo gautas (2018-05-10 V. S. atstovė advokatė Z. V. pateikė prašymą), jis nustatė visuotinio akcininkų susirinkimo datą, parengė darbotvarkę, išsiuntė atitinkamus pranešimus. Teismą tiek susirinkimo data, tiek darbotvarkė tenkino, teismo sprendimu akcininkei buvo suteikta teisė balsuoti. Lygiai taip pat viskas vyko 2017 m., t. y. tik po to, kai akcininkės pateikdavo prašymus, jis nustatydavo datą, po ko sekdavo teismo sprendimas tvirtinti susirinkimo datą ir leisti akcininkėms balsuoti (b. l. 58-64).
Žemesnės instancijos teismas
2018-11-05 posėdžio metu A. M. parodė, jog tai, kad ne V. S., o V. S. yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, jis sužinojo tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-23 nutarties (iki to laikė akcininke esant V. S.). Atsižvelgiant į tai, kad akcininku buvo visgi V. S., iš dalies pripažįsta, kad formaliai pažeidimas buvo padarytas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įsitikinimu, toks pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių V. S.. Įmonė (duomenys neskelbtini) daugiau nei 5 metus nevykdo veiklos, Registrų centro duomenimis, visos akcijos buvo areštuotos, dėl ko nustatytu terminu net ir sušaukus susirinkimą, tai dar nereiškia, kad jis būtų įvykęs. Yra įsitikinęs, jog V. S. neturėjo intereso sušaukti akcininkų susirinkimą, kadangi, net ir pasibaigus 4 mėnesių terminui, neteikė prašymo ar paklausimo, kada bus rengiamas minėtas susirinkimas. Teismui pripažinus, kad pažeidimas vis dėlto buvo padarytas, prašo neskirti administracinės nuobaudos arba skirti tik simbolinę baudą. Taip pat prašo kaip nepagrįstą atmesti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo arba bent jau nustatyti mažesnį jų dydį. A. M. vertinimu, šioje byloje nebuvo nagrinėjami sudėtingi teisės ar fakto klausimai, paduotas pareiškimas yra nedidelės apimties, atstovė Z. V. jau eilę metų atstovauja tiek V. S., tiek jo dukrai V. S. visose bylose, todėl pastarajai gerai žinomos ir šios bylos aplinkybės, į kurias atstovei nereikėjo laiko įsigilinti (b. l. 68-73).
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas pareiškimą padavęs V. S. (V. S.) parodė, kad po to, kai įsiteisėjo Apygardos teismo 2017-09-15 sprendimas, jis vėl tapo UAB (duomenys neskelbtini) akcininku. Visgi iškart, neturint atstovo (teisininko), jam nebuvo aišku, kad nepaisant to, jog minėtas sprendimas buvo apskųstas, jo dalis įsiteisėjo, kas savo ruožtu reiškia, kad jis atgavo bendrovės akcininko statusą. Iki Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-23 nutarties nei jis, nei jo dukra V. S. nesuprato, kad ne V. S., o jis (V. S.), įsiteisėjus 2017-09-15 sprendimui dalyje, tapo UAB (duomenys neskelbtini) akcininku (juo labiau, matant, kad akcininkų sąrašuose nebuvo padaryti jokie pakeitimai). Kaip tik dėl tos priežasties būtent V. S. buvo pateikusi pareiškimą dėl bylos iškėlimo A. M.. Toks sprendimas buvo priimtas, kadangi pastarasis 2018 m. laiku nesiėmė veiksmų visuotiniam akcininkų susirinkimui sušaukti. Pareiškėjo teigimu, toks elgesys iš A. M. pusės yra ne pirmą kartą, pastarasis nuolat ignoruoja pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, parengti darbotvarkę. Nepaisant to, kad pareiškėjas ir nurodė nesupratęs, jog akcininko teises atgavo po Vilniaus apygardos teismo 2017-09-15 sprendimo įsiteisėjimo dalyje ir savęs bendrovės akcininku iki pat 2018-08-23 išaiškinimo nelaikė, jo teisės visgi buvo pažeistos nuo to momento, kai įsiteisėjo teismo sprendimo dalis, grąžinusi jam akcininko statusą. Bendrovės direktorius privalo žinoti, kas yra akcininkai, turi vykdyti savo pareigą nustatytu terminu surengti visuotinį akcininkų susirinkimą, išsiųsti atitinkamus pranešimus. Už visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą iki 2018-05-01 buvo atsakingas būtent A. M., jis (V. S.) neprivalėjo prašyti pastarojo ar priminti šiam apie pareigą dėl susirinkimo rengimo. Taip pat pareiškėjas pabrėžė, kad pateikta darbotvarkė yra neaiški, nesuprantamas reikalavimas pateikti sprendimą dėl akcininkų neturtinių teisių atstatymo, be to, nebuvo nesupažindintas su visais dokumentais, dėl ko negali pateikti savo projekto. Dėl nurodytų priežasčių prašo pripažinti A. M. kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir, atsižvelgiant į tai, kad pastarojo neteisėti veiksmai yra jau ne pirmą kartą, skirti jam maksimalią nuobaudą (b. l. 58-64).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo V. S. atstovė advokatė Z. V. prašė pripažinti A. M. kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam baudą (ne minimalią). Sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, parengti darbotvarkę (tuo pačiu sudaryti akcininkams galimybę paruoši naują nutarimo projektą) yra imperatyvi bendrovės vadovo pareiga, kurią A. M. turėjo vykdyti besąlygiškai, nepriklausomai nuo to, kas buvo bendrovės akcininkai ir kokios jų teisės. Anot atstovės, A. M. buvo žinomas Apygardos teismo 2017-09-15 sprendimas, pastarasis turėjo teisininką, galintį paaiškinti sprendimo įsiteisėjimą, be to, ne kažkas kitas, o būtent pats vadovas A. M. yra atsakingas už juridinio asmens akcininkų sąrašo pasikeitimų sutvarkymą. Atkreipė dėmesį, kad A. M. už analogiško pažeidimo padarymo yra baustas jau kelis kartus, todėl gerai žino savo pareigas, tačiau, nepaisant to, toliau piktybiškai jų nevykdo (b. l. 68-763).
VĮ Registrų centras išrašo duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2002-04-01 yra A. M. (b. l. 17-22).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašų matyti, kad vienas iš įmonės akcininkų yra V. S. (b. l. 3, 4).
Žemesnės instancijos teismas
2018-05-10 V. S. atstovaujanti advokatė Z. V. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. M. paklausimą, kuriame atkreipė dėmesį, kad iki 2018-05-01 vadovas privalėjo surengti visuotinį akcininkų susirinkimą, kas nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į minimą aplinkybę, paprašyta pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių nebuvo sušauktas susirinkimas (b. l. 50).
2018-07-16 pranešime apie šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus sprendimu 2018-09-17 bus šaukiamas bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (susirinkimo pradžia 15.30 val.). Susirinkimo darbotvarkė: 1. bendrovės veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga; 2. bendrovės 2017 m. balanso ir kitų finansinių ataskaitų pristatymas. Pranešime taip pat nurodyta, jog akcininkams, turintiems teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose, sudaroma galimybė nuo 2018-09-01 iki 2018-09-10 susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, bei dokumentais, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Galimybė susipažinti su nurodytais dokumentais UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tik pateikus teismo sprendimą dėl akcininkų neturtinių teisių atstatymo bei įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Susirinkimui neįvykus, pakartotinis eilinis akcininkų susirinkimas šaukiamas 2018-09-24, 15.30 val., tuo pačiu adresu (b. l. 51). Pranešime esantys AB Lietuvos paštas spaudai patvirtina, jog dokumentas buvo išsiųstas V. S., advokatei Z. V. bei E. M. (b. l. 51).
2018-09-25 pranešime dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo nurodyta, jog po Lietuvos apeliacinio teismo pateikto išaiškinimo UAB (duomenys neskelbtini) akcininku laikytinas V. S., o ne V. S., bei įmonei neturint duomenų, ar anksčiau V. S. siųstas pranešimas apie eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą buvo perduotas V. S., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus iniciatyva ir sprendimu 2018-10-29, 15.30 val., šaukiamas bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė: 1. bendrovės veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga; 2. bendrovės 2017 m. balanso ir kitų finansinių ataskaitų pristatymas ir tvirtinimas. Pranešime taip pat nurodyta informacija, iki kada ir kur akcininkai turi teisę susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, taip pat kitais visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti privalomais dokumentais, ką padaryti galima tik pateikus teismo sprendimą dėl akcininkų neturtinių teisių atstatymo bei įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Susirinkimui neįvykus, pakartotinis eilinis akcininkų susirinkimas šaukiamas 2018-11-09, 15.30 val. (b. l. 52). Pranešime esantis AB Lietuvos paštas spaudas rodo, jog dokumentas buvo išsiųstas V. S. korespondencijai siųsti skirtu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius).
ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, t. y. pradžia – sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d. (b. l. 19). Vadinasi, UAB (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti per pirmus keturis 2018 m. mėnesius, o būtent to padaryta ir nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neigdamas savo kaltę, tikina jokiu būdu nevengęs jam žinomos pareigos sušaukti minimą susirinkimą, tačiau to padaryti paprasčiausiai neturėjo galimybės. Iš naujo neatkartojant A. M. parodymų, kurie jau yra išdėstyti ankstesnėje nutarimo dalyje (1-2 lapuose), pažymėtina, kad tokia asmens pozicija yra grindžiama tuo, jog jis iki Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-23 nutarties net nežinojo, kad įmonės akcininkas yra V. S.. Iki minėtoje nutartyje pateikto išaiškinimo laikė, kad įmonės akcininkės yra V. S. ir E. M., kurioms abiem buvo apribotos tiek turtinės, tiek ir neturtinės teisės. Tai reiškia, jog nė viena iš jų neturėjo teisės dalyvauti susirinkime, balsuoti, susipažinti su dokumentais, vadinasi, nebuvo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo subjektų, dėl ko toks įmonės valdymo organas prarado savo įgaliojimus bei nebuvo pagrindo šaukti susirinkimą. Pats nustatyti susirinkimo datos taip pat negalėjo, kadangi tokiu atveju jam būtų tekę supažindinti su visais dokumentais, o to padaryti negalėjo dėl akcininkų teisės apribojimo. Kaip ir 2017 m., taip ir 2018 m. jis laukė iniciatyvos iš pačių akcininkų. Kuomet toks prašymas buvo gautas, nustatė visuotinio akcininkų susirinkimo datą, parengė darbotvarkę, išsiuntė atitinkamus pranešimus (b. l. 58-64). 2018-11-05 posėdžio metu A. M. savo poziciją kiek pakeitė, pripažino, kad esant faktui, jog įmonės akcininku buvo V. S., tai rodo, kad jis (A. M.) nusižengimą visgi padarė, tačiau toks nusižengimas yra formalus, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių minimam asmeniui, dėl ko jis neturėtų būti baudžiamas arba bauda turėtų būti skirta nebent simbolinė (b. l. 67, 68-73).
Vertinant tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, galima sutikti nebent su tuo, jog pastarasis išties galėjo klysti dėl to, jog V. S. tam tikru laikotarpiu nebuvo įmonės akcininkas. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1191-467/2017, 2017-09-15 priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, 2016-10-21 akcijų dovanojimo sutartis, sudaryta tarp V. S. ir V. S., buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyta restitucija ir V. S. grąžinta 50 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų. Nors dėl šio Vilniaus apygardos teismo sprendimo buvo paduoti apeliaciniai skundai ir byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, sprendimo dalis dėl 2016-10-21 akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia skundžiama nebuvo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 1 dalimi, laikytina įsiteisėjusia. Visgi tai, kad sprendimas minimoje dalyje įsiteisėjo, matyt, ne iš karto buvo įvertintas tinkamai, greičiau, suprantamas klaidingai, ką rodo V. S. prašymas, pateiktas jau po 2017-09-15 sprendimo dalies įsiteisėjimo, prašant pakeisti jai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leidžiant jai, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei, dalyvauti ir balsuoti 2018-09-24 šaukiamame, taip pat ir pakartotiniame bendrovės akcininkų susirinkimuose (b. l. 35-38). V. S. netgi iniciavo administracinio nusižengimo bylos iškėlimą A. M. pagal ANK 119 straipsnio dalį (teismų informacinėje sistemoje LITEKO administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1944-932/2018). Matyti, kad ir A. M. būtent V. S. laikė akcininke, pastarosios atstovei pareiškus pretenziją dėl laiku nesušaukto susirinkimo, 2018-07-16 išsiuntė pranešimą dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Analogiškos nuomonės buvo ir V. S., kuris apklausiamas teisme parodė, kad iki kol Lietuvos apeliacinis teismas neišaiškino, kad įsiteisėjus sprendimui dalyje jis vėl tapo UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, buvo įsitikinęs, kad akcininke yra jo dukra V. S..
Tokiu būdu teismas turi pagrindą tikėti, kad iki Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-23 nutarties A. M. išties galėjo manyti, kad V. S., o ne V. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini) akcininkė. Vis dėlto ši aplinkybė nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Šioje vietoje pažymėtina, kad pareiga nustatytu laiku sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442-2664/2008, Nr. N62-2470/2010). Teismas kaip nepagrįstus atmeta A. M. teiginius neva jis neturėjo pagrindo skelbti susirinkimo datos dėl akcininkių (kaip tuo metu laikė, V. S. ir E. M.) apribotų turtinių ir neturtinių teisių; jis esą laukė iniciatyvos iš pastarųjų, kuomet jau teismui leidžiant būtų rengiamas susirinkimas, nes būtent taip susirinkimo sušaukimo procesas buvo vykdomas 2017 m. Pasisakant dėl tokio argumento, pažymėtina, kad netgi jei A. M. laikė, kad akcininkė, be kita ko, yra V. S., kurios, o taip pat ir E. M. teisėms (turtinėms ir neturtinėms) yra taikomi apribojimai, tai neatleido bendrovės vadovo nuo pareigos nustatyti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo datą. Būtent jis, o ne bendrovės akcininkai privalėjo inicijuoti susirinkimo sušaukimo procedūrą. Atitinkamai akcininkai, gavę pranešimą esant nustatytą susirinkimo datą, turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl taikomų laikinų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. prašyti leisti dalyvauti susirinkime, balsuoti ir pan. Matyt, jeigu A. M. susirinkimo datą būtų nustatęs, laikydamasis įstatyme numatyto termino, ženkliai anksčiau būtų paaiškėję tai, jog V. S. nebėra įmonės akcininkė, o tokį statusą vėl atgavo V. S.. Žinoma, tai nereiškia, kad A. M. turėjo išaiškinti pastariesiems teismo sprendimą, tačiau jis neabejotinai privalėjo atlikti įstatymo pavestus veiksmus, būtinus eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui sušaukti.
Niekaip negalima sutikti ir su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiu esą nustatyti susirinkimo datos jis negalėjo, kadangi tokiu atveju būtų priverstas supažindinti akcininkus su bendrovės dokumentais, o to padaryti negalėjo, kadangi šie, esant apribotoms turtinėms ir neturtinėms teisėms, susipažinti su dokumentais neturėjo teisės. Akivaizdu, kad šioje vietoje A. M. yra neteisus ir išsakytais argumentais, greičiausiai, siekia pateisinti savo veiksmus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepagrįstai sutapatina du skirtingus veiksmus – susirinkimo datos nustatymą ir supažindinimą su dokumentais. Priešingai nei tikina A. M., ABĮ 26 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta akcininko teisė susipažinti su numatytais dokumentais niekaip nesukliudė jam nustatyti šaukiamo susirinkimo datą, pranešant apie tai akcininkams. Pastarųjų teisę susipažinti su dokumentais A. M. galėjo spręsti atitinkamu laiku, akcininkui išreiškus norą susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, ir sprendimą dėl susipažinimo su dokumentais priimti, įvertinus turimus duomenis dėl apribotų neturtinių teisių.
Tokiu būdu teismas laiko, jog A. M. nevykdė ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos ir, praėjus 4 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo bei neparengė akcininkams visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės (ABĮ 25 straipsnio 1 dalis). Pastarasis, kaip bendrovės vadovas, žinojo tokias savo pareigas, tačiau laiku nesiėmė veiksmų joms įvykdyti. A. M. veiksmai baigti, kvalifikuotini pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama A. M. asmenybė – aukštojo išsilavinimo, vedęs, šiuo metu jau sulaukęs pensinio amžiaus, tačiau dirbantis, administracine tvarka baustas, taip pat 2 kartus ir dėl analogiškų pažeidimų (pastaroji aplinkybė rodo jį privalėjus būti, juo labiau, atidų ir apdairų) (b. l. 8-11). Spręsdamas administracinės nuobaudos klausimą, teismas negali nevertinti to, kad A. M. veiksmams įtakos turėjo klaidingai suprastas Vilniaus apygardos teismo 2017-09-25 sprendimo įsiteisėjimo klausimas. Ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau ir pats V. S. nelaikė savęs akcininku. Jeigu būtų buvę aišku, kad 2017-09-15 sprendimo dalis dėl tarp V. S. ir V. S. dovanojimo sutarties, kuri pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, yra įsiteisėjusi ir V. S. nėra jokių draudimų dalyvauti ir balsuoti UAB (duomenys neskelbtini) visuotiniame akcininkų susirinkime, tokiu atveju A. M. nebūtų turėjęs galimybės teisintis, jog susirinkimo nerengė, manydamas nesant jame dalyvauti galinčių subjektų (dėl taikomų apribojimų turtinėms ir neturtinėms teisėms). Taip pat pažymėtina, kad nors A. M. padarytas nusižengimas pagal savo pobūdį materialių pasekmių kilimo nereikalauja, tačiau visgi, įvertinus V. S. paaiškinimus, kad iki Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-23 nutarties netgi jis pats nelaikė savęs akcininku, laikytina, kad anksčiau aptartais ANK 119 straipsnio 1 dalies veiksmais realiai ir iš esmės jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininko, teisės nebuvo pažeistos ir nesukėlė teisiškai reikšmingų padarinių. Tokios aplinkybės neprilyginamos išskirtinėms, jų nepakanka išvadai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Vis dėlto minėtų aplinkybių pagrindu yra galimybė skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią nuobaudą, nepaisant to, kad nenustatyta nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas V. S. pateikė prašymą priteisti 200 Eur dydžio atstovavimo išlaidas (b. l. 55, 56).
ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103-106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. ANK 578 straipsnyje yra numatyta nukentėjusiojo samprata. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju < … > teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju V. S. neprašė būti pripažintas nukentėjusiuoju, teismas dėl pastarojo tokio sprendimo taip pat nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, atstovavimo išlaidų priteisimas minėtu pagrindu negalimas.
Sprendžiant nurodytą klausimą, tikslinga vadovautis BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, jas apmoka iš savo lėšų arba gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos procesą iniciavo pareiškėjas V. S., tuo tikslu surašė pareiškimą, teikė dokumentus, išnagrinėjus bylą, pareiškime nurodyti duomenys pasitvirtino, buvo konstatuota esant padarytą administracinį nusižengimą. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad V. S. naudojosi teisininko paslaugomis, kurias sudarė konsultacijos, procesinių dokumentų paruošimas bei atstovavimas teisme. Įvardintos paslaugos įkainuotos 200 Eur, kuriuos V. S. sumokėjo advokatei Z. V.. Tokia suma laikytina protingo dydžio, o tai, jog, kaip pabrėžė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, advokatė V. S. atstovauja ir kitose bylose, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju pastaroji paslaugas privalėjo suteikti nemokamai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 480 (keturių šimtų aštuoniasdešimties) eurų dydžio baudą.
Priteisti iš A. M. 200 (du šimtus) eurų pareiškėjui V. S. (V. S.) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-2714-932/2018 (ROIK numeris nesuteiktas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.