Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. N. (V. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, šiuo metu laikomas suimtas kitoje baudžiamojoje byloje ir yra patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, iki suėmimo nurodė dirbęs pagal patentą (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį - 29 parų arešto bausme;

2. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 d., subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, skirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto bausme (bausmę atliko 2018 m. gegužės 3 d.),

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. vasario 13 d., nuo 14.20 val. iki 15.30 val., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai I. R. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion“, 750 eurų vertės, ir televizorių „Sharp“, 200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. R. 950 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi V. N. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė pilnai pripažįstantis savo kaltę bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o prokurorė ir gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. N. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Parodė buvęs bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyveno 4 merginos. Jie visi išgėrinėjo, tame bute jis praleido apie 4 dienas. Minėtame bute gyveno I., K., su kuriomis draugavo, taip pat M. bei dar viena mergina, kurios visos kartu nuomojosi butą. Įvykio dieną bute buvo tik jis, I. su K. bei M. mažametis vaikas. Kai I. su K. išėjo į polikliniką, jis, I. prašymu, liko bute prižiūrėti M. vaiką. Kadangi buvo išgėręs šiek tiek alkoholio ir raminančių vaistų, kas jį galimai paveikė, paėmė bute buvusius daiktus - televizorių nuo stalo bei kompiuterį iš sekcijos, t. y. pavogė šiuos daiktus. Suprato, kad nurodytus daiktus jis vagia, norėjo juos parduoti ir gauti pinigų. Iš buto pasišalino, iki grįžtant merginoms (nenorėjo jų sutikti). Palikęs vaiką vieną, ėjo link stotelės, kompiuterį nešė įdėjęs į kuprinę, televizorių rankose. Praeinant piceriją, jį užkalbino lauke rūkę asmenys (kaip suprato, picerijos darbuotojai), kurie paklausė, ar jis neparduoda minėtų daiktų, ir jis atsakė, kad taip. Televizorių ir kompiuterį jis pardavė už 60 eurų, gautus pinigus išleido alkoholiui. Vėliau I. jam skambino (tuo metu buvo jis savo namuose), jis pastarajai iš karto prisipažino pavogęs daiktus, žadėjo juos grąžinti arba atiduoti pinigus (su nukentėjusiąja taip pat ir susirašinėjo), tačiau daiktų atgauti jam nebepavyko. Vėliau dar buvo dar susitikęs su I. bute, kalbėjo dėl pinigų grąžinimo už tuos daiktus, bet turėjo sunkumų su pinigais. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies - su televizoriaus verte sutinka, tačiau mano, jog kompiuteris įkainuotas per didele suma. Neginčija, kad kompiuterio įsigijimo kaina galėjo būti 750 eurų, tačiau juo buvo naudotasi ir šiuo metu jis tiek nekainuoja. Sutinka atlyginti žalą už bendrą 600 eurų sumą. Pilnai prisipažįsta įvykdęs televizoriaus bei kompiuterio vagystę, dėl savo poelgio gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. N. taip pat prisipažino kaltu, parodė turintis draugę K. (pavardės nežino), su kuria susipažino 2018 m., prieš porą savaičių, tiksliai negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) esančiame bute lankėsi kelis kartus, 2018-02-13 į butą atvažiavo dienos metu (tikslaus laiko negali pasakyti). Jam bebūnant jo draugė K. kartu su I. išėjo į polikliniką, o jam paliko prižiūrėti mažametį M. vaiką. Likęs vienas nusprendė pavogti daiktus; televizorius ir nešiojamasis kompiuteris buvo M. (pavardės nežino) kambaryje. Televizorius stovėjo ant lentynos (įstatytas į sekciją), o kompiuteris - ant stalo. Nežinojo, kieno tai yra daiktai. Nuo merginų išėjimo praėjus maždaug 20 min., jis pavogė televizorių ir kompiuterį. Kompiuterį su pakrovėju, kuris buvo įkištas į kompiuterį, įsidėjo į savo kuprinę, o televizorių nešė rankose. Išėjęs iš buto nuėjo aplink namą, nenorėdamas sutikti K. ir I. bei nuėjo prie picerijos, esančios netoli stotelės (duomenys neskelbtini) (Antakalnio žiedo krypties link). Einant pro piceriją, prie picerijos stovėjo vaikinas, kurio paprašė užsirūkyti. Vaikinas pasiteiravo, ar jis parduoda televizorių, į ką jis (V. N.) atsakė teigiamai. Vaikinas, kuris prisistatė „F.“, nupirko televizorių už 30 eurų, kitas vaikinas, kurio vardo nežino, nupirko kompiuterį, taip pat už 30 eurų. Abu vaikinai vilkėjo picerijos darbuotojų aprangą. „F.“ davė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), pasakydamas skambinti, jeigu jis turės dar kokių daiktų. Taip pat V. N. nurodė, jog prieš pirkdamas daiktus „F.“ pasiteiravo, ar šie daiktai vogti, į ką jis (V. N.) atsakė, kad daiktai nevogti, nurodė, kad jie priklauso am. Pinigus išleido alkoholiui. Prieš keturias dienas skambino „F.“, tačiau šis nekėlė telefono (skambino norėdamas pranešti, kad grąžintų daiktus, jeigu atvažiuos policija) ( b. l. 37, 45-46).

Nukentėjusioji I. R. 2018-02-15 el. paštu pateikė 2018-02-13 vykusio susirašinėjimo su V. N. SMS žinutes, iš kurių turinio matyti, kad pokalbis vyksta apie pavogtų daiktų grąžinimą, kuriuos, kaip V. N. nurodė, pridavęs į piceriją. Pateiktos SMS žinučių išklotinės pridėtos prie bylos (b. l. 15-18).

Nukentėjusioji I. R. pateikė civilinį ieškinį dėl 950 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 21). Teismui pateikta A. R. ir UAB „General Financing“ pasirašytos vartojimo kredito sutarties kopija, iš kurios matyti, jog televizorius „Sharp LC32LE244“ kainavo 1 099 Lt (atitinkamai – 318,29 eurų) (b. l. 25-30).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad V. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta. BK 178 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą. Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta paties jo paties, nukentėjusiosios I. R. pareiškimu bei parodymais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad V. N. 2018-02-13, nuo 14.20 val. iki 15.30 val., iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai I. R. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion“, 750 eurų vertės, ir televizorių „Sharp“, 200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. R. 950 eurų turtinę žalą. Kaltinamojo V. N. nusikalstama veika baigta, nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. N. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (dėl nurodytos aplinkybės kaltinamasis teismo posėdžio metu įspėtas).

Teismas, skirdamas V. N. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. N. įvykdė nesunkų nusikaltimą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstama veika tyčinė, baigta, kaltinamasis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: V. N. teistas (b. l. 52-55), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 56-60), nedirba (b. l. 62), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 61), VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje paskutinį kartą gydytas nuo 2018-03-05 iki 2018-03-12 (diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, psichozinis sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė, ūminė intoksikacija, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, impulsyvusis tipas (b. l. 67), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė, 2001-01-22 konsultuotas dėl narkotikų vartojimo, nuo 2007-01-22 iki 2007-02-15 gydėsi RPLC stacionare (diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė. 2017-01-22 pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicininės apžiūros kabinetą; išvada – neapsvaigęs, vartojęs etilo alkoholio (b. l. 68), Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 66).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. N. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos trukmę nustatant ženkliai mažesnę už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skirti švelnesnę bausmės rūšį nėra pagrindo, kadangi akivaizdu, jog tokiu būdu bausmės tikslai nebus pasiekti. Kaltinamasis praeityje teistas, nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui (konstatuotinas nusikaltimų recidyvas), ankstesni teistumai daugiausia už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į svetimą nuosavybę, kas rodo, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, kritiškų išvadų nedaro, nagrinėjamoje byloje padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Kaltinamasis oficialiai niekur nedirbantis, beje, nesiregistruoja ir darbo biržoje, kas rodo, jog nededa pastangų įsidarbinti ir legaliai užsidirbti pragyvenimui. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra tinkamiausia bausmės paskirčiai pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir pastarajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamu atveju byloje pareikštas nukentėjusiosios I. R. civilinis ieškinys 950 eurų sumai (b. l. 22). Nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės prašomą priteisti žalą sudaro kaltinamojo pagrobtų daiktų, kurie nukentėjusiajai nebuvo nei grąžinti, nei už juos apmokėta, vertė. Nukentėjusioji nurodė televizorių „Sharp“ įsigijusi 2012 m. už didesnę pinigų sumą, tačiau šiuo metu jį įvertina 200 eurų. Taip pat byloje pateikti duomenys apie 2016-01-07 išsimokėtinai įsigytą nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion“ (b. l. 24). Nukentėjusioji nurodė, kad nešiojamojo kompiuterio vertė sutartyje nurodyta 750 eurų, už įsigytą kompiuterį iki šiol mokama, mėnesinės įmokos sudaro 24 eurus (b. l. 19). Kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino pagrobęs nukentėjusiajai priklausančius daiktus, t. y. televizorių ir kompiuterį, sutiko su nurodyta televizoriaus verte, tačiau teigė, jog kompiuteris įkainuotas per didele suma. Nustatydamas priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kompiuteris buvo įgytas dar 2016 m., nuo įsigijimo iki nusikalstamos veikos minėtu daiktu buvo naudojamasis kiek daugiau nei 2 metus. Akivaizdu, jog per tokį laikotarpį daiktas nusidėvėjo, prarado dalį savo vertės, taip pat tikslinga įvertinti ir tai, kad į nukentėjusiosios nurodytas kasmėnesines įmokas įskaičiuojama ne tik įrangos kaina, bet ir Telia teikiamos televizijos paslaugos (internetas, televizija ir kt.). Tuo tarpu prašoma atlyginti televizoriaus vertė laikytina pagrįsta ir tinkamo dydžio. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog televizorius buvo įsigytas už ženkliai didesnę kainą (b. l. 25-30), todėl nukentėjusiosios nurodyta 200 suma, net ir įvertinus pakankamai ilgą naudojimusi daiktu laikotarpį, nėra per didelė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai 750 eurų turtinei žalai atlyginti (550 eurų už nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion“ ir 200 eurų už televizorių „Sharp“).

Ikiteisminio tyrimo metu V. N. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nebuvo.

V. N. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina paskelbus nuosprendį ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. N. (V. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. N. (V. N.) paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 23 d.

V. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, paskelbus nuosprendį (nuo 2018 m. spalio 23 d.).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. R. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. N. civilinei ieškovei I. R. 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.