Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovui A.B., jo atstovei advokatei M.S., atsakovui V.R., jo bei atsakovų A.G., A.B., R.G. ir trečiojo asmens A.R. atstovui advokatui L.S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A.B. ieškinį atsakovams A.B., R.G., V.R., A.G., tretiesiems asmenims Klaipėdos rajono pirmojo notaro biuro notarei G.P., S.B., A.R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia iš dalies, turto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A.B. 2021-02-02 pateiktu ir 2021-02-11 priimtu ieškiniu atsakovams A.B., R.G., V.R., A.G., tretiesiems asmenims Klaipėdos rajono pirmojo notaro biuro notarei G.P., S.B., A.R. prašo:

1. Nustatyti juridinę reikšmę paveldėjimui turintį faktą, kad ieškovui A.B. jo tėvo A.B. mirties dieną, tai yra (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.

2. Pailginti ieškovui A.B. praleistą dėl svarbių priežasčių terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo A.B. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

3. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono notaro biuro notarės G.P. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. GP-3499.

4. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono biuro notarės G.P. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. GP-3500.

5. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarės G.P. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. NGP-7932.

6. Pripažinti iš dalies (dalimi dėl ieškovui priklausančios privalomosios palikimo dalies) negaliojančia Klaipėdos rajono notaro biuro notarės G.P. patvirtintą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. NGP-2730.

7. Pripažinti iš dalies negaliojančia Klaipėdos rajono notaro biuro notarės G.P. patvirtintą (duomenys neskelbtini) tarp atsakovų V.R. ir A.B. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NGP-6769.

8. Pripažinti iš dalies negaliojančia Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarės G.P. patvirtintą (duomenys neskelbtini) tarp atsakovų A.B. ir A.G. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NGP-5833.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A.B. Prieš mirtį, (duomenys neskelbtini), tėvas A.B. sudarė testamentą Nr. 3978. Tėvo mirties dieną jo nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties 7/12 gyvenamojo namo su priklausiniais atiteko ieškovo motinai ir mirusiojo sutuoktinei E.B., 5/36 šio turto atiteko seseriai atsakovei A.B., 5/36 šio turto atiteko sūnėnui (sesers A.R. sūnui) atsakovui V.R., 5/36 šio turto atiteko dukterėčiai (sesers A.B. dukrai) R.G. (R.). Be to, atsakovė A.B. pagal testamentą ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo 0,8334 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,1064 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0,3500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti mirusiojo vardu pagal (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymą NR. 13.6-3115 ir sprendimą Nr. 55/12175. Ieškovui nebuvo žinoma apie tai, kad tėvas surašė testamentą. Jis yra visiškai neįgalus – invalidas nuo vaikystės (dėl persirgto poliomielito), neturėjo galimybių pats kreiptis ir ginti savo teises, todėl visų dokumentų tvarkymą patikėjo savo motinai E.B. Tėvo mirties dieną jam, kaip invalidui ir nedarbingam asmeniui, buvo reikalingas išlaikymas, todėl jis pagal 1964 m. LR CK 576 str. turėjo teisę į privalomąją tėvo palikimo dalį – ne mažiau kaip 2/3 tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Tėvas turėjo sutuoktinę ir 4 vaikus: S.B., A.B. (ieškovą), A.B., A.R. (B.). Todėl pagal įstatymą turėjo paveldėti 1/5 dalį tėvo palikimo, o esant testamentui – ne mažiau kaip dvi trečiąsias 1/5 tėvo palikimo dalies. Po tėvo mirties dėl įstatymų nežinojimo, emocinio streso, sveikatos būklės laiku nesikreipė nei į notarą, nei į teismą dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) mirė motina E.B. Ieškovas tik (duomenys neskelbtini) vasarą iš brolio S.B. sužinojo, kad mama padovanojo jai priklausantį turtą – 7/12 gyvenamojo namo su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei A.B. pasiliekant sau teisę iki gyvai esant gyventi šiuose pastatuose bei naudotis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalimi. Ieškovas iki (duomenys neskelbtini) vasaros nežinojo, kad neturi jokių teisių į tėvo palikimą, nes mama žadėjo sutvarkyti dokumentus palikimui priimti ir ieškovo vardu. Iš VĮ Registro centro išrašų sužinojo, kad atsakovas V.R. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NGP-6769 pardavė atsakovei A.B. jam atitekusį tėvo palikimą – 5/36 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais. Atsakovė A.B. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NGP- 5833 pardavė jai kaip tėvo palikimą atitekusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atsakovui A.G.

Ieškovas A.B. ir jo atstovė ieškinį palaiko ieškinyje išdėstytais motyvais ir argumentais.

Trečiasis asmuo S.B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Trečiasis asmuo notarė G.P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Liudytoja O.B. parodė, kad yra ieškovo A.B. sutuoktinė, santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Jis ją vedė su trimis vaikais. Jie kartu su ieškovo tėvais niekada negyveno. Ji su vyru ir vaikais gyveno netoli uošvių, tačiau gyvenamąsias vietas vis keitė. Neatsimena ir negali paaiškinti, kuriuo laikotarpiu ir kurioje vietoje tiksliai gyveno. Jai joks nekilnojamasis turtas nepriklausė, pirmąjį nekilnojamąjį turtą gavo iš valstybės, pati nusipirkti negalėjo, nes neturėjo pinigų. Ji niekada nesudarinėjo pirkimo–pardavimo sutarčių, tačiau vieną butą keitėsi į kitą. Ieškovo tėvas prisidėjo prie jų šeimos išlaikymo – atnešdavo maisto produktų (grietinės, pieno, bulvių ir t. t.), buvo atvejų, kai duodavo pinigų. Vyras gavo nedidelį darbo užmokestį, o ji pati nedirbo, nes reikėjo prižiūrėti vaikus, arba dirbo tik trumpais laikotarpiais (po kelis mėnesius iki vaikai pradėdavo sirgti), todėl gyveno labai varginai. Abu pagal galimybes dirbo atsitiktinius darbus. Po ieškovo tėvo mirties praėjus keturiems mėnesiams, jie kreipėsi į notarę, kuri paaiškino, kad ieškovui palikimas nepriklauso. Tada jam tapo žinoma, kad jis nieko negaus. Kad gautų socialinį būstą, buvo išsiskyrę, vėliau vėl susituokė. Vyro sesuo A. yra sakiusi, kad vyras gali gyventi name tik be jos (sutuoktinės). Atsakovai turėtų jos vyrui nupirkti butelį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Faktinės aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas A.B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A.B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir E.B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Ieškovas A.B. ir atsakovė A.B. bei tretieji asmenys A.R. (B) ir S.B. yra broliai ir seserys, A.B. ir E.B. vaikai.

Ieškovo A.B. (ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų) tėvas A.B. mirė (duomenys neskelbtini). A.B. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą Nr. 3978, kurį patvirtino Klaipėdos rajono biuro notarė G.P. ir kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukrai A.B. bei vaikaičiams R.R. (G.) ir V.R. A.B. mirties dieną jo vardu buvo registruotas jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini). (pagal (duomenys neskelbtini) nustatytus kadastro duomenis)) su priklausiniais – garažu, tvartu, dviem malkinėm, dviem sandėliais ir kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu, stogine, tvora), adresu (duomenys neskelbtini).

7/12 (arba 21/36) dalys mirusiojo sutuoktinei (ieškovo, atsakovės ir trečiųjų asmenų mamai) E.B. pagal (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą Nr. GP-3498 (1/2 turto) ir pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. GP-3499 (1/6 turto); vėliau ši dalis padovanota atsakovei A.B. pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. NGP-2729, pasiliekant sau teisę iki mirties gyventi ir naudotis turtu;

5/36 dalys mirusiojo dukrai (ieškovo sesei) A.B. pagal (duomenys neskelbtini) pavedėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. GP-3500;

5/36 dalys mirusiojo anūkui (dukros A.R. sūnui, ieškovo sūnėnui) V.R. pagal (duomenys neskelbtini) pavedėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. GP-3500 ; ši dalis perleista atsakovei A.B. pagal 1999-08-12 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NGP-6769;

5/36 dalys mirusiojo anūkei (dukros A.B. dukrai, ieškovo dukterėčiai) R.G. (R.) pagal (duomenys neskelbtini) pavedėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. GP-3500.

(duomenys neskelbtini) duomenimis namas priklauso 31/36 dalys atsakovei A.B. ir 5/36 dalys jos dukrai atsakovei R.G.

Pagal (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-3115 ir sprendimą Nr. 55/12175 įregistruotos mirusiojo A.B. teisės į 3 žemės sklypus: turtinė teisė į 0,8334 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl kurio (duomenys neskelbtini) sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis; nuosavybės teisės į 0,1064 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0,3500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šį turtą paveldėjo atsakovė A.B. pagal (duomenys neskelbtini) testamentą ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. NGP-7932.

A.B. 0,3500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį pardavė savo dukros vyrui atsakovui A.G. už 5 000 Lt (1 448,10 Eur). Žemės sklype (duomenys neskelbtini) pradėtas ir (duomenys neskelbtini). baigtas statyti gyvenamasis namas, kurio vidutinė rinkos vertė 65 800 Eur (nustatyta (duomenys neskelbtini) masinio vertinimo būdu). Žemės sklypas ir gyvenamasis namas nuo (duomenys neskelbtini) apsunkintas hipoteka.

Ieškovas A.B. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo gydomas (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neterminuotai pripažintas 2-os grupės invalidu, invalidumo priežastis – vaikystės invalidas, pažymėjime nurodyta darbinė rekomendacija – nedarbingas. A.B. nuo (duomenys neskelbtini) buvo skaičiuojama ir mokama invalidumo pensija. (duomenys neskelbtini) rugpjūčio–spalio mėnesiais buvo mokama 168,78 Lt invalidumo / netekto darbingumo pensija. Byloje nėra duomenų invalidumo (neįgalumo) ir / ar nedarbingumo lygį palikimo atsiradimo metu (t. y. tėvo mirties dieną).

Ieškovas A.B. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo įvairius darbus įvairiose įstaigose: (duomenys neskelbtini).

Ieškovas A.B. (duomenys neskelbtini) susituokė su O.B. (tikslių duomenų byloje nėra). Jiems santuokoje gimė (duomenys neskelbtini). Santuoka vėliau (po (duomenys neskelbtini) tikslių duomenų byloje nėra) buvo nutraukta, siekiant įgyti teisę į socialinį būstą, ir vėl sudaryta (duomenys neskelbtini). Ieškovas su šeima (sutuoktine ir 4 vaikais ir sutuoktinės iki jų santuokos gimusiais 3 vaikais) 1987 m. gyveno (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini).

Ieškovas A.B. tėvo palikimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą nepaveldėjo. Palikimą sudariusiu turtu nei iki tėvo mirties, nei po tėvo mirties nesinaudojo.

Ieškovas A.B. (su sutuoktine O.B.) nuosavybės teisėmis buvo įgiję būstus, kuriuose gyveno ir deklaravo gyvenamąsias vietas:

- pagal (duomenys neskelbtini) turto pardavimo be varžytinių aktą Nr. 169 įgijo ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kuriuos pardavė pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį.

- pagal (duomenys neskelbtini) mero potvarkį bei (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NGP-6901 po ½ dalį gyvenamojo namo, šiltnamio ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos (duomenys neskelbtini) pardavė;

- pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AR-3541 po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) pardavė;

- pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1MS-1517 butą (duomenys neskelbtini), kurį pagal (duomenys neskelbtini) mainų sutartį Nr. K1ES-9752 išmainė į butą (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) pardavė;

- pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-18594 butą (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) pardavė;

- pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. R5-5146 butą (duomenys neskelbtini), kurį(duomenys neskelbtini) pardavė;

- pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, Nr. 1-1593 butą (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) pardavė.

Ieškovas A.B. nuo (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Ieškovui A.B. nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis; nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; (duomenys neskelbtini) diagnozuotas antinksčio gerybinis navikas, antinksčių funkcijos sutrikimas.

Ieškovas A.B. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena ir gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini) priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, nuo (duomenys neskelbtini) sudaryta neterminuota šio buto nuomos sutartis.

Ieškovo A.B. sutuoktinė O.B. nuo (duomenys neskelbtini) gavo maitintojo netekimo pensiją; nuo 2019 m. gauna šalpos kompensaciją.

Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 str., LR CK 5.3 str. 1 d.). Nepilnamečiai arba nedarbingi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), taip pat nedarbingi mirusiojo sutuoktinis, tėvai (įtėviai) ir išlaikytiniai paveldi, nepriklausomai nuo testamento turinio, ne mažiau kaip dvi trečiąsias tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų, paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis) (1964 m. CK 576 str.). Šioje normoje nustatyta tik viena palikėjo pilnamečių vaikų teisės į privalomąją palikimo dalį atsiradimo sąlyga – nedarbingumas. Nebuvo reikalaujama, kad palikėjo nedarbingas vaikas būtų buvęs palikėjo išlaikomas. Kasacinio teismo praktika buvo formuojama nuosekliai laikantis nuostatos, kad asmuo buvo laikomas nedarbingu dėl sveikatos būklės (pavyzdžiui, invalidumo) arba amžiaus (senatvės pensininkai) (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/1999, Nr. 3K-3-39/2002, Nr. 3K-3-559/2003, Nr. 3K-3-410/2009). Nedarbingumo samprata pagal nurodytas nuostatas buvo taip pat aiškinama ir kitos kategorijos bylose (pavyzdžiui, dėl teisės į išlaikymą pagal Santuokos ir šeimos kodekso normas) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2001). Atitinkamai 2001 m. LR CK jau numatyta, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (LR CK 5.20 str. 1 d.). Taigi Paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą. Teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-173/2009, Nr. 3K-3-501/2010 ir kt.).

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-191/2012; Nr. 3K-3-154-378/2017).

Bendras ieškinio senaties terminas treji metai. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 84 str., 86 str.).

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (LR CK 1.125 str. 1 d.). Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (LR CPK 5.8 str.).

Dėl ieškinio

Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam jo tėvo mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas, ir pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui priimti. Nurodo, kad jam kaip neįgaliam ir nedarbingam asmeniui, tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, todėl jis turėjo teisę į privalomąją tėvo palikimo dalį.

Nagrinėjamu atveju taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK normos.

Šiuo atveju ieškovui dėl persirgtos infekcinės ligos nuo (duomenys neskelbtini) buvo neterminuotai nustatytas 2-os grupės invalidumas (neįgalumas). Ieškovas, nepaisant nustatyto nedarbingumo, nuo (duomenys neskelbtini) dirbo įvairius darbus, kai kuriais laikotarpiais dirbo keliose darbovietėse, gavo su darbu susijusias pajamas. Liudytoja apklaustos sutuoktinės parodymais, vėliau abu dirbo atsitiktinus darbus. Išlaikymo ar paramos iš, kaip pats nurodė, vargingai gyvenusių tėvų, negavo. Augino ir išlaikė 4 savo vaikus bei 3 sutuoktinės vaikus, gimusius iki jų santuokos. Tėvo mirties dieną nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, iki tėvo mirties ir vėliau sudarinėjo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, mainų sandorius. Po tėvo mirties likusiu turtu nesinaudojo ir palikimo (privalomosios dalies), į kurį kaip nedarbingas mirusiojo vaikas galimai galėjo pretenduoti, nepriėmė. Jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad tėvo mirties dieną neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepateikė.

Be to, byloje nėra duomenų apie ieškovo invalidumo (neįgalumo) ir / ar nedarbingumo lygį palikimo atsiradimo metu (t. y. tėvo mirties dieną), kokį invalidumo lygį (duomenys neskelbtini) nustatytas neįgalumas atitiko po 30 metų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas tėvo mirties metu buvo visiškai nedarbingas. Liudytoja apklausta sutuoktinė parodė, kad ieškovas po tėvo mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo, tačiau jam buvo nurodyta, kad jam niekas nepriklauso. Tai sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas nebuvo visiškai nedarbingas ir kelia pagrįstų abejonių dėl jo teisės į privalomąją palikimo dalį egzistavimo. O prašomo nustatyti fakto, kad buvo reikalingas išlaikymo, ieškovas iš esmės neįrodė. Beje, tai, kad ieškovas po tėvo mirties palikimo nepriėmė faktiniu valdymu, leidžia pagrįstai manyti, kad jis turėjo pakankamai išteklių (turto ir / ar pajamų) būtinoms gyvenimo reikmėms.

Ieškovas apie tėvo mirtį žinojo. Liudytoja apklaustos ieškovo sutuoktinės parodymais, jie maždaug po 4 mėnesių po tėvo mirties kreipėsi į notarę, kuri paaiškino, kad ieškovui palikimas nepriklauso ir jis nieko negaus. Taigi ieškovas (duomenys neskelbtini) labai tikėtina, iki termino palikimui priimti pabaigos (duomenys neskelbtini) apie testamentą žinojo. Tai taip pat patvirtina, kad ieškovas žinojo palikimo priėmimo tvarką ir terminus. Palikimo priėmimas pagal testamentą ir jo pagrindu išduotus paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus viešame registre išviešintas atitinkamai (duomenys neskelbtini) Ieškovas iki tėvo mirties ir po tėvo mirties sudarė daug nekilnojamojo turto sandorių. Paties paaiškinimais, buvo fiktyviai nutraukęs santuoką, kad įgytų teisę į socialinį būstą, o ją įgijęs vėl susituokė su ta pačia moterimi. Šios aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad neįgalumas negalėjo sudaryti ir objektyviai nesudarė jokių kliūčių ieškovui gauti duomenis iš Registrų centro, reikalingus savo teisėms realizuoti ir ginti.

Visas abejones traktuojant ieškovo naudai ir darant prielaidą, kad jis pagal palikimo atsiradimo metu galiojančias teisės normas turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį, tai ieškovas jos per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nerealizavo. Ieškovo ieškinyje išdėstyta pozicija, kad buvo įgaliojęs mamą tvarkyti palikimo priėmimo klausimus, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovo negalia yra fizinė. Veiksnumas jam niekada nebuvo apribotas. Duomenų, kad būtų išdavęs įgaliojimą mamai tvarkyti jo vardu dokumentus, byloje nėra. Ieškovo mama mirė (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų, kad jis būtų mamai reiškęs pretenzijas dėl netinkamo pavedimo vykdymo, nėra. Taip pat jokių duomenų, kad jis būtų pareiškęs pretenzijas į po tėvo mirties likusį ir / ar vėliau ((duomenys neskelbtini)) įregistruotą turtą nėra. Nenustatyta jokių svarbių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių. Nėra pagrindo atnaujinti ir pratęsti beveik 23 m. praleistą terminą palikimui priimti. Priešingu atveju neabejotinai būtų pažeista ieškovo ir palikimą priėmusių įpėdinių (atsakovų) interesų pusiausvyra.

Reikalavimai dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo bei vėliau sudarytų sandorių (jų dalių) nuginčijimo yra išvestiniai iš pirmesnių reikalavimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo bei pratęsimo.

Po ieškovo tėvo mirties palikimą priėmė įstatyminė ir testamentiniai įpėdiniai, jiems buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Ieškovo mama E.B. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo ir po sutuoktinio mirties paveldėtą turtą dukrai A.B. V.R. (duomenys neskelbtini) paveldėtą turtą pardavė A.B. A.B. (duomenys neskelbtini) pardavė A.G. žemės sklypą. Šie veiksmai buvo atlikti praėjus 3 ir daugiau metų po paveldėjimo teisės liudijimų pagal testamentą išdavimo, buvo teisėti ir nepažeidė įstatymų reikalavimų ar kitų asmenų teisių. Ieškovas nei vienam paveldėtojui jokių pretenzijų dėl paveldėto turto iki ieškinio pateikimo (duomenys neskelbtini) nebuvo pareiškęs. Palikimo atsiradimo metu, ginčijamų sandorių sudarymo metu ir šiuo metu turto vertės neabejotinai ženkliai skiriasi. Dalis turto (gyvenamasis namas) buvo iš esmės pagerintas. Paties ieškovo ir jo pusės liudytojos paaiškinimais, tėvai gyveno vargingai, po tėvo mirties likęs turtas – gyvenamais namas – buvo prastos būklės, o dabar yra atstatytas ir puikiai sutvarkytas. Ieškovas mirusiojo nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimu nesirūpino, sudarant valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį dėl vieno iš sklypų, nedalyvavo. Atsakovo A.G. iš atsakovės A.B. įsigytame žemės sklype yra pasistatytas namas. T. y. ieškovas ieškiniu prašydamas panaikinti dalis paveldėjimo teisės liudijimų ir vėliau paveldėtojų sudarytų nekilnojamojo turto sandorių, iš esmės pretenduoja į turtą, kurio tėvo mirties dieną nebuvo ir kuris buvo sukurtas ir / ar įgytas vėliau atsakovų lėšomis. Pripažinus ieškinyje nurodytus paveldėjimo teisės liudijimus ir sandorius negaliojančiais ar iš dalies negaliojančiais neproporcingai būtų pažeistos atsakovų kaip teisėtų paveldėtojų ir turto savininkų teisės.

Esant tokioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, tenkinti jo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas.

Be to, ieškinys pareikštas (2020-02-02) ženkliai praleidus tiek specialųjį sutrumpintą 1 m. ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisės liudijimams (LR CK 5. 8 str.), tiek bendruosius ieškinio senaties terminus – 3 m. pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d. bei 10 m. pagal LR CK 1.125 str. 1 d. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Aplinkybių sudarančių pagrindą atnaujinti praleistus ieškinio senaties terminus nenustatyta. Ieškinio senaties praleidimas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovui teikiama 100 procentų apmokama valstybinė teisinė pagalba, jis nuo žyminio mokesčio ir kitų valstybės patiriamų bylinėjimosi išlaidų atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškovui suteiktos antrinės teisinė pagalbos išlaidos sudaro 1 336,28 Eur.

Atsakovai (atsakovė A.B.) patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus ieškinį, atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Pašto išlaidos sudaro 10 Eur. Atmetus ieškinį ieškovui suteiktos teisinės pagalbos išlaidos ir pašto išlaidos valstybei neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A.B. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei A.B.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.