Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-10-17 · Civilinė byla Nr. e2S-2081-653/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-17
Bylos Nr.
e2S-2081-653/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12327-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Atsakovas
D. K.
Ieškovas
Compensa TU S
Civilinė byla Nr. e2S-2081-653/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12327-2015-2
Procesinio dokumento kategorija: 3.3.2.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiančio per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui D. K. dėl draudiminės išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. K. 1 185,16 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių ieškinį patenkino ir iš atsakovo D. K. ieškovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiančio per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, naudai priteisė 1 185,16 Eur draudiminės išmokos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 185,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-663-808/2016 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad draudimo sutarties šalimi yra S. K., todėl jis į bylą turėjo būti patrauktas atsakovu arba trečiuoju asmeniu. Teigė, kad jo gyvenamoji ir darbo vietos buvo žinomos ir buvo galimybė paskirti kuratorių, todėl teismas neturėjo pagrindo įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu ir tuo pagrindu daryti išvadą, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Pažymėjo, kad apie 2013 m. spalio 16 d. Vilniaus mieste įvykusį eismo įvykį jis pranešė draudikui polise nurodytu telefonu. Ieškovas atsiliepimu nesutiko su atsakovo teiginiais, nes atsakovas nenurodė, kokią įtaką teismo sprendimas už akių gali turėti S. K.. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog telefonu pranešė draudikui apie įvykusį eismo įvykį, be to jis turėjo pareigą apie eismo įvykį raštu pranešti jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi netenkino atsakovo D. K. prašymo dėl 2016-04-11 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas pažymėjo, jog procesiniai dokumentai atsakovui D. K. buvo siunčiami ieškovo ieškinyje nurodytu ir Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su nuoroda „neatsiėmė pašte“. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir į atsakovo darbovietę, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su nuoroda „neatsiėmė pašte“. Kadangi nebuvo galimybės procesinių dokumentų atsakovui įteikti ieškovo nurodytu gyvenamosios vietos ir teismo nustatytu darbovietės adresu, o atsakovo kita tiksli buvimo vieta nebuvo žinoma, ieškovas atsisakė skirti kuratorių, teismas konstatavo, jog yra pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas konstatavo, jog svarbių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių nenustatyta, todėl byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.Taip pat teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių turėti esminės įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 16-19), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas į bylą atsakovu ar trečiuoju asmeniu neįtraukė S. K., kuris yra draudimo sutarties šalis. Prieš nagrinėjant bylą teisme iš esmės, turėjo būti tinkamai pranešta draudimo sutarties šaliai S. K. ir tik po to teismas turėjo teisę nagrinėti bylą ir priimti sprendimą byloje.Teismas neturėjo pagrindo atsakovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu ir tuo pagrindu daryti išvadą, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, kadangi draudimo sutartyje ir polise atsakovo gyvenamoji vieta buvo nurodyta, o ieškovas galimai tyčia teismui nenurodė žinomo atsakovo adreso. Taip pat byloje buvo galimybė paskirti kuratorių.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė turėjo įrodyti, kad jai nebuvo pranešta apie 2013-10-16 įvykusį eismo įvykį, o ne atsakovas įrodyti, jog jis apie įvykį pranešė.Teismas skundžiamoje nutartyje, kaip ir sprendime už akių, nepasisakė, kokių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, reikalaudama grąžinti dalį išmokėtos sumos, ir kad ši pretenzija atsakovui buvo įteikta. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepasisakė dėl šio pareiškimo argumento, taigi faktiškai neatliko nešališko pareiškimo dėl teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo funkcijos.Taip pat teismas nepasisakė, kodėl nevertino tos aplinkybės, kad draudimo sutarties šaliai kartu su draudimo sutartimi ir polisu nebuvo įteiktos ieškovės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, kurių pagrindu laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jo pareigas, kaip jis turėtų elgtis įvykus įvykiui ir kaip jam bendradarbiauti su ieškove.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo atstovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsakovas atskiruoju skundu teikia analogiškus argumentus, kaip ir prašyme peržiūrėti sprendimą už akių, kuriuos teismas jau įvertino ir dėl jų pasisakė.Su byla susijusioje draudimo sutartyje yra nurodytas deklaruotas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, kuris taip pat nurodomas Ieškovo reiškiamame ieškinyje ir šiuo adresu teismas siuntė procesinius dokumentus, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas taip pat neneigia, kad teismas tinkamai nustatė atsakovo darbovietę ir tinkamu adresu išsiuntė procesinius dokumentus.Atsakovas, prašydamas į bylą įtraukti draudėją S. K., nenurodė kokią konkrečią įtaką draudėjo teisėms ir pareigoms turės priimtas teismo sprendimas.Atsakovas turėjo įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė pareigą ir pranešė draudikui apie eismo įvykį, o ne ieškovas, kad draudėjas neatliko tam tikro veiksmo, kurį atlikti jam reikėjo pagal tenkančią pareigą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo D. K. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.Kaip matyti iš pateikto atskirojo skundo, apeliantas D. K. vadovaujasi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apelianto argumentas, jog į bylą atsakovu ar trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas S. K., kuris yra draudimo sutarties šalis, jau buvo pripažintas pirmosios instancijos teismo nepagrįstu. Apeliantas nenurodė argumentų, paneigiančių šių teismo išvadų pagrįstumą, todėl apelianto teiginys apie trečiojo asmens įtraukimo į bylą būtinybę atmestinas. Vertinant apelianto argumentą, jog byloje galėjo būti paskirtas kuratorius, pažymėtina, jog teismas gali paskirti kuratorių, kai to prašo priešinga šalis, siekianti atlikti procesinius veiksmus (CPK 39 str. 1 d.) (šiuo atveju ieškovas). Byloje nėra duomenų, jog ieškovas prašė skirti atsakovo interesus atstovaujantį kuratorių, todėl jis ir nebuvo paskirtas.Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsakovui įteikti procesinių dokumentų viešo paskelbimo būdu, nes atsakovo gyvenamoji vieta buvo nurodyta draudimo sutartyje ir polise, o ieškovas suklaidino pirmosios instancijos teismą, nenurodydamas šio adreso, ir teismas šiuo adresu nesiuntė procesinių dokumentų, yra nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog teismas siuntė procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini) (el. civ. b. Nr. e2-663-808/2016 lapas 41-44), ir šis adresas buvo nurodytas tiek bylai aktualiuose Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime (b.l. 9) ir Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje (civ. b. Nr. e2-663-808/2016 ieškinio priedas), tiek ir ieškinyje. Taip pat Gyventojų registro tarnybos išraše šis adresas nurodomas kaip paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta.Apelianto teiginys, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas nepranešė apie įvykusį eisimo įvykį, taip pat yra nepagrįstas. Sprendimas už akių priimtas byloje nesant įrodymų, jog atsakovas tinkamai pranešė apie eismo įvykį, už kurį jis buvo atsakingas. Atsakovas, būdamas suinteresuotas įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė savo pareigas (pvz., pranešti apie įvykusį eismo įvykį), pats turėjo pateikti su tuo susijusius įrodymus (CPK 178 str.). Vertinant apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neatliko nešališko pareiškimo dėl teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo funkcijos, nepasisakė, kokių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, reikalaudama grąžinti dalį išmokėtos sumos ir, kad ši pretenzija atsakovui buvo įteikta, pažymėtina, jog išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d. 1 p.). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė argumentų, kokią įtaką jo pareigai grąžinti dalį draudiminės išmokos turėtų pretenzijos jam įteikimas ar neįteikimas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas prie ieškinio pridėjo 2014-04-01 Pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka Nr. 2028 bei pretenzijos išsiuntimo voko kopiją. Šie dokumentai leidžia daryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad apelianto minima pretenzija buvo jam išsiųsta, nei kad nebuvo.Apelianto argumentas, jog draudimo sutarties šaliai kartu su draudimo sutartimi ir polisu nebuvo įteiktos ieškovo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, šioje byloje neturi reikšmės, kadangi draudimo sutarties šalys yra ieškovas ir asmuo, kuris į bylą nėra įtrauktas (S. K.). Apie savo pareigas, kaip elgtis įvykus įvykiui ir kaip bendrauti su ieškovu, atsakovas turėtų konsultuotis su asmeniu, kuris sudarė draudimo sutartį su draudimo bendrove ir leido atsakovui naudotis apdrausta transporto priemone.Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus šalių įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, išaiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taigi, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina