Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-382/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-06-21Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-31Kauno apygardos teismas
  3. T-69-957/2020Nutartis · 2020-01-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-21
Bylos Nr.
1A-382/2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01851-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Kęstutis Jucys, Rūta Mickevičienė (pran.)
Nuteistasis
V. S.
Advokatai
Bogdanas Chranovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-382/2011Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01851-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.3 (N) (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teisėjų: Kęstučio Jucio ir Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui,nuteistajam V. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimt) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 98,20 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t.y. 44,569 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį, apie 7 val. pamatęs atvykusius jį sulaikyti policijos pareigūnus, pro minėto buto balkoną išmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendį dalyje dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi sumažinti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nurodo, jog reali žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams nebuvo padaryta, nes byloje nustatyta, kad įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ją ikiteisminiam tyrimui padėjo išaiškinti, nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės rodo mažesnį padaryto nusikaltimo, lyginant su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.

Be to, nuteistasis iki suėmimo materialiai rėmė seserį ir tėvą, pastarasis serga ir yra neįgalus. Remiantis byloje esančiais duomenimis, akivaizdu, jog nuteistojo materialinė parama buvo sisteminga, V. S. nesudaręs darbo sutarties dirbo statybose, gerai uždirbdavo, todėl nuteistojo sesuo ir tėvas turi būti priskirti prie asmenų, kuriuos nuteistasis išlaikė.

Nuteistojo gynėjas mano, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties. Todėl, gynėjo nuomone, skiriant nuteistajam bausmę tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Tai bendroji taisyklė, nustatanti, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs V. S. baudžiamąją bylą, pripažino pastarąjį kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis nuteistajam paskyrė minimalią laisvės atėmimo, bausmę numatytą įstatyme už jo padarytą veiką. Teismas nerado pagrindo nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Teismų praktikoje susiformavo nuostata, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 p.). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį teismas turi nustatyti aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe, kurios liudytų, kad net ir švelniausios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų neteisinga bausmė. Nagrinėjamos bylos aplinkybės neduoda pagrindo tokiai išvadai. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti duomenys leidžia teigti, kad nuteistajam V. S. yra paskirta teisinga ir tinkama bausmė, ir ji nėra aiškiai per griežta.

Skundžiamu nuosprendžiu V. S. yra nuteistas už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 11 str. 6 d.). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Apelianto padarytas nusikaltimas yra labai sunkus ir pavojingas visuomenei, nes kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp nepilnamečių. Nuteistasis neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino. Rasto ir paimto heroino kiekis (44,569 g) daugiau nei 4 kartus viršija nustatytą rekomendacinį tokios narkotinės medžiagos labai didelį kiekį (pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintas rekomendacijas heroino kiekis laikomas labai dideliu, kai jis didesnis kaip 10 g). Nors byloje nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau šios aplinkybės nėra išimtinės ir negali nusverti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kurį rodo nusikalstamos veikos priskyrimas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jos baigtumas, tyčinė kaltės forma. Nuteistojo gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl jo nusikalstamos veikos nebuvo padaryta reali žala žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat negali būti vertinama kaip išimtinė ir nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio ir paskirtos nuteistajam bausmės dydžio matyti, kad skirdamas bausmę teismas pakankamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir išsamiai išdėstė bausmės skyrimo motyvus. Teismas nuteistajam V. S. už jo padarytą labai sunkų nusikaltimą paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra minimali įstatymo sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei (baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų), laikyti tokią bausmę neteisinga ir aiškiai per griežta nėra pagrindo.

Byloje esantys duomenys patvirtina nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginį, kad jo tėvas yra neįgalus (2 t., b.l. 35, 36), tačiau duomenų, kad V. S. išlaikė tėvą nėra. Priešingai, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo statybose, gerai uždirbdavo ir sistemingai materialiai rėmė šeimos narius, rodo, kad nuteistasis turėjo galimybę pastaraisiais pasirūpinti teisėtai dirbdamas, tačiau pasirinko neteisėtą pragyvenimo šaltinį. Taigi vien tai, kad V. S. tėvas yra neįgalus nėra ta minėtame straipsnyje reikalaujama išimtinė aplinkybė, kuriai esant, teismas galėtų paskirti švelnesnę bausmę. Šios išvados nepaneigia ir kita apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad V. S. materialiai rėmė ir savo seserį.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistajam V. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta, pagrindo taikyti apeliantui BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra.

Todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai Kęstutis JucysAloyzas Kruopys