Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-43-245/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-06-21Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-31Kauno apygardos teismas
  3. T-69-957/2020Nutartis · 2020-01-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
1S-43-245/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01851-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-43-245/2019Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01851-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. S. (toliau – V. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo V. S..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. S. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 206 straipsnį (1961 m. BK redakcija) (3 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme.

1.1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bei 9 dalimi, subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė bausmė nustatyta 10 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. gruodžio 17 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 6 d.

2. 2018 m. lapkričio 12 d. d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį ir patenkinti jo skundą bei patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartis nemotyvuota, deklaratyvi ir nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra išdėstytos Komisijos nutarime. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė atliktos ir neatliktos bausmės daliai, nusikalstamų veikų pobūdžiui, sunkumui ir kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpį, iš esmės nenurodė aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuteistasis koreguoja savo elgesį teigiama linkme, vykdo pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba, ne kartą skatintas (8 kartus), tačiau visai nekonstatavo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pažangos (nors ji ir sumažėjo nuo 53 iki 14 balų), o tai yra viena iš pagrindinių sąlygų nuteistajam taikant lygtinį paleidimą. Pasak V. S., teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, visai nepasisakė šiuo klausimu, aiškiai nukrypdamas į abstraktų jo asmenybės vertinimą, kuris šuo aspektu jau yra įvertintas tiek pataisos įstaigos kompetetingų darbuotojų, tiek nuteistajam skiriant laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio ir BK 41 straipsnio nuostatomis.

3.2. V. S. nurodo, kad atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą privalomą bausmės dalį, todėl teismui, vadovaujantis didele neatliktos bausmės dalimi, akivaizdžiai pažeidžiamos įstatymu įtvirtintos nuostatos. Nuteistasis pažymi, kad teismo teigimu, jis turi atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi skiriant bausmę buvo įvertinta, jog tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui. Tačiau V. S. nurodo, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo likusios bausmės dalies. Pasak nuteistojo, pritaikius lygtinį paleidimą, kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos, nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dieną, o nuteistasis, pažeidęs jam teismo nustatytas sąlygas, gali būti grąžinimas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. V. S. nurodo, kad nuteistasis, įkalintas ilgiems nelaisvės metams, neturintis paskatos koreguoti savo elgesį teigiama linkme, socialiai reabilituotis, patiria ne tik suvaržymus, tačiau ir neigiamus įkalinimo veiksnius, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu paskyrus bausmę, BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, ne visada pasiekiami net atlikus visą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje.

3.3. Skunde teigiama, šios bylos kontekste, teismo vertinimas taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, prieštarauja galiojančiai teismų praktikai, įstatymams, o taip pat siūlomų BVK pataisų esmei ir tikslams. Šiuo atveju teisingumo principas jau yra pasiektas, bausmė paskirta ir ji yra atliekama. Pasak nuteistojo, teismas nutartyje vertino ne galutines socialinio tyrimo, psichologinės tarnybos ir Komisijos išvadas, bet iš bylos išskirtas tam tikras aplinkybes, joms suteikė prioritetą prieš galutines išvadas ir jų nemotyvuodamas priėmė abstraktų sprendimą. V. S. nurodo, kad jį teigiamai apibūdinančių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog savo elgesį jis pakeitė. Šiuo metu lygtinai paleistus jį iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų įtvirtinta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

3.4. Nuteistasis skundu pažymi, kad nors bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jo elgesys yra nepriekaištingas, per 8 metus drausmine tvarka nebuvo baustas nė karto, skatintas 8 kartus, paskatinimo tvarka buvo perkeltas iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. V. S. nurodo, kad dirba, darbe yra apibūdinamas tik teigiamai, palaiko labai gerus socialinius ryšius su artimaisiais, periodiškai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema – 14 balų ir matoma akivaizdi pažanga vertinant minėtą faktorių. Paleistas lygtinai nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, nereiškia diskriminacinių nuostatų.

3.5. Skunde nurodoma, kad teismas formaliai ir deklaratyviai vertina jo nusikalstamą riziką, vadovaudamasis paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu bei nusikalstamų veikų pavojingumu, ankstesniais teistumais ir pan. V. S. nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo – nuo 53 balų iki 14 balų iš 168 galimų. Teismas akcentuoja, kad įvertinus pakartotino nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 4 dinaminiai svertiniai balai, tačiau vien formalus požiūris į balų skaičiaus mažėjimą, neatspindi tikrosios nusikalstamo elgesio rizikos padėties. Nors dabartinis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pakitęs tik 2 balais nuo paskutinio vertinimo, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, leidžia nuteistojo elgesį vertinti kaip koreguojantį pažangos aspektu ir šiuo pagrindu galima tvirtai teigti, jog pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nekelia abejonių. Skunde teigiama, kad nuteistojo atveju, teismui netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai ir esant akivaizdžiai pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kyla pagrįstos abejonės dėl teismo sprendimo teisėtumo. Teismas, nagrinėjęs bylą, nukrypo nuo įstatymų normų taikumo ir teismų praktikos, vertindamas nuteistąjį, neatsižvelgė į jo teisingą bausmės paskirties suvokimą.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas tenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo V. S. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Sutiktina su skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuteistasis koreguoja savo elgesį teigiama linkme, vykdo pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba, ne kartą skatintas (8 kartus), tačiau visai nekonstatavo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pažangos (nors ji ir sumažėjo nuo 53 iki 14 balų), o tai yra viena iš pagrindinių sąlygų nuteistajam taikant lygtinį paleidimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, ankstesnius teistumus, aplinkybę, jog pakartotino elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, tačiau, kaip teisingai pažymima skundu, visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių V. S. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

6. Konstatuojant šia išvadą pažymėtina, kad V. S. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, kad 2018 m. spalio 12 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pakartotinį V. S. nusikalstamą elgesį galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys išskirtas tik vienas – ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis. Tačiau nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių yra daugiau – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, ryšių palaikymas su artimaisiais, kuriamų planų realumas. Minėtų veiksnių egzistavimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog savo tikslų būdamas laisvėje V. S. sugebės siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būdais. Šios išvados nepaneigia ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nustatytos aplinkybės.

7. Kaip nustatyta iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, V. S. praeityje teistas nebuvo, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, skatintas 8 kartus, iki įkalinimo įgijęs 12 klasių išsilavinimą, staliaus-baldžiaus specialybę, VšĮ (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, įsidarbino VĮ „M. A.“ Pravieniškių filialo Medienos ir baldų cecho darbininko pareigose. Nuteistasis tęsia darbinę veiklą UAB „Š.“, po paleidimo iš pataisos įstaigos žada kreiptis į darbo biržą. Nuteistajam priteistas civilinis ieškinys, tačiau jo vardu pataisos įstaiga vykdomųjų dokumentų gavusi nėra.

8. Išvadą, jog išėjęs į laisvę V. S. laikysis įstatymų, sustiprina ir jo mąstymas. 2018 m. spalio 12 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis prieš imdamasis veiklos, stengiasi apgalvoti savo elgesį bei galimas veiksmų pasekmes. Apie ateities tikslus kalba konkrečiai, turi realistinius ilgalaikius tikslus ir nemažai trumpalaikių tikslų, atrodo atidus, dėmesingas, stengiasi priimti naujas idėjas, praplėsti savo požiūrį. Nėra duomenų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, įrodymų dėl diskriminacinių nuostatų pareigūnų ar nuteistųjų atžvilgiu nėra. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, suvokia laisvės apribojimo prasmę ir pasekmes, linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, sugeba tinkamai bendrauti su kitais asmenimis, turi draugų ir pažįstamų, yra patenkintas savo asmenybe, sugeba įvardinti tas savo savybes, kurios jam nepatinka. Turi seserį, su kuria socialiniai ryšiai išlikę šilti. Bendrauja su teta ir jos šeima, kuri žada priimti pastoviai gyventi po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Bausmės atlikimo metu yra lankomas pasimatymuose, daug bendrauja mobilaus ryšio priemonėmis.

9. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai V. S. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, taikydama nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

10. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo V. S. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2018 m. lapkričio 12 d. Komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Nustatyti V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė