Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir nubausta :

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2023 m. sausio 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta L. V. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo suėmimo vykdant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 25 d. baudžiamąjį įsakymą dienos, t. y. nuo 2022-11-21.

Į bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmę, atliktą pagal 2020 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistosios L. V. apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistoji L. V. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jai inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje, prašo ją išteisinti, nurodydama, kad banko kortelę ir voką ant kurio buvo užrašytas PIN kodas ji paėmė netyčia, jog šia banko kortele ji nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, bei byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose.

6. Nuteistoji L. V. teigia, kad ji buvo neblaivi, todėl paimdama 100 Eur ji netyčia paėmė ir nukentėjusiojo banko kortelę, jog finansinės operacijos nebuvo vykdomos ir nebuvo bandymų ja pasinaudoti. Taigi apeliantė nors tiesiogiai skunde ir nenurodo, tačiau iš esmės teigia, kad jos veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

7. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių. Taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – neteisėtą įgijimą (pirkimą, radimą ir pan.) ar (ir) laikymą – ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti taip veikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2011, 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014).

8. Kaip nurodė nuteistoji L. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu, jog K. banko kortelę ji paėmė tuo pačiu momentu, kai 100 eurų paėmė. Banko kortelę ji pasiėmė netyčia, jos nenaudojo, ji buvo jos namuose. Kortelės iš karto K. nepaliko, nes skubėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), buvo autobusas, norėjo nuvežti pinigus savo sugyventiniui. Apklaustas teisme nukentėjusysis K. V. L. parodė, kad jam nedavus L. V. pinigų, ji pasiėmė dujų balionėlį, kuris buvo padėtas ant lentynos sekcijoje, ir jam papurškė į veidą ašarinėmis dujomis, dėl ko jis nukrito kambaryje ant lovos. L. V. tuo metu iš moteriškoje rankinėje, kuri buvo padėta ant sekcijos lentynos, pasiėmė jo asmens dokumentus, (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, kuri buvo įsukta į (duomenys neskelbtini) banko išduotą PIN kodo voką, bei pase buvusius 200 eurų, mobiliojo ryšio telefoną.

9. Teisėjų kolegija, apibendrindama konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje tinkamai ir nešališkai ištirtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, išsamiai aptarti įrodymai (nukentėjusiojo K. V. L., pačios nuteistosios L. V. parodymai, informaciniame pranešime ROIK nurodyta informacija, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai t.t.) gauti BPK nustatyta tvarka, jie abejonių nekelia ir jų visiškai pakanka daryti išvadą, kad L. V. suprato, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą – K. V. L. vardu išduotą – banko mokėjimo kortelę, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.

10. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios L. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalį, L. V. išteisinti, nėra jokio pagrindo.

11. Dėl nuteistosios apeliacinio skundo argumentų, kad banko mokėjimo kortele, priklausančia K. V. L., finansinės operacijos nebuvo vykdomos ir nebuvo bandymų ja pasinaudoti, pažymima, jog šios aplinkybės nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimui reikšmės neturi. Inkriminuojant asmeniui minėtą nusikalstamą veiką, pakanka nustatyti, kad asmuo neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o kaip nustatyta šiuo atveju, L. V. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą – K. V. L. vardu išduotą – banko mokėjimo kortelę.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistosios L. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

14. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi nuteistajai L. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Irma Bekerė. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. gegužės 3 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš L. V. valstybės naudai priteisti 105,00 Eur už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios L. V. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėja nuteistajai L. V. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

16. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajai L. V. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistosios turtinei padėčiai. Nors bylos duomenimis nuteistoji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau nėra pateikta duomenų apie jos sunkią materialinę padėtį, o be to, ji yra darbingo amžiaus ir turi galimybę dirbti. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistosios L. V. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios L. V. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistosios L. V. 105,00 Eur (vieną šimtą penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.