Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Aidai Pogojienei, kaltinamajai L. V., jos gynėjai advokatei Jutai Kareivei, nukentėjusiajam K. V. L.,

viešame teisiamajame posėdyje (mišriu būdu – daliai proceso dalyvių dalyvaujant tiesiogiai teismo posėdžių salėje, daliai vaizdo konferencijos būdu per Zoom platformą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teista 11 kartų, paskutinį kartą teista: 1) 2022-05-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis, paskiriant subendrintą bausmę – 90 parų areštą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažintus vienu trečdaliu, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto; 2) 2022-05-24 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022-12-01, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2020-12-10 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, jai skirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo; 2023-01-03 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-05-24 nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2022-05-25 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto 60 parų bausme, L. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, šiuo metu atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. 2022-11-16, apie 10.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, dujų balionėliu papurkšdama ašarinių dujų į akis K. V. L. ir taip atimdama galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, iš sekcijoje buvusio moteriško juodos spalvos rankinuko pagrobė K. V. L. Lietuvos Respublikos piliečio pase buvusią 100 eurų kupiūrą, iš sekcijoje buvusios juodos odinės piniginės pagrobė 100 eurų kupiūrą ir iš sekcijos pagrobė 25 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Doro 1360“ su jame esančia ,,Ežys“ SIM kortele Nr. L., taip padarydama K. V. L. 225 eurų turtinę žalą.

Taip pat ji neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, o būtent: 2022-11-16, apie 10.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, dujų balionėliu papurkšdama ašarinių dujų į akis K. V. L. ir taip atimdama galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, iš sekcijoje buvusio moteriško juodos spalvos rankinuko pagrobė K. V. L. Lietuvos Respublikos piliečio pase buvusią K. V. L. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, taip juos neteisėtai įgydama, ir šią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kartu su savimi neteisėtai laikė iki 2022-11-18, 07.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei įrodymų vertinimo

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius jos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Siekiant išsiaiškinti, ar L. V. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo, norėdama pastarąjį apiplėšti ir pasisavinti jo turtą, būtina įvertinti tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo parodymus viso proceso metu ir jų reikšmę.

Dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Taigi baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Šiuo aspektu svarbu tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operaciją), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankinė kortelė buvo pagrobta apiplėšiant K. V. L.. Nustatyta, kad elektroninė mokėjimo priemonė, priklausiusi K. V. L. buvo įgyta neteisėtai – be elektroninės mokėjimo kortelės savininko sutikimo. Tai patvirtina jau aukščiau analizuoti nukentėjusiojo parodymai, kad jis savo bankinės kortelės L. V. gera valia nedavė, tai reiškia nebuvo išreiškęs leidimo ir sutikimo kaltinamajai ja naudotis. Šioje situacijoje nėra svarbu, ar elektroninę mokėjimo priemonę panaudojo, išėmė pinigus, buvusius kortelėje ar ne, kaltinamoji neabejotinai suprato, kad tai kito asmens bankinė kortelė, o, nesant elektroninės mokėjimo priemonės savininko leidimo įgyti, elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas laikomas neteisėtu. Byloje neginčijamai nustatyta, jog L. V. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas skiria bausmę pagal to BK specialiosios dalies straipsnio, kuris numato atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų

Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis nurodė, jog iki nusikalstamų veikų padarymo kaltinamoji vartojo alkoholį, tinkamai nenustačius, kad apsvaigimas nuo alkoholio buvo lemiamas veiksnys L. V. padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo aplinkybės dėl alkoholio vartojimo pripažinti jos atsakomybę sunkinančia.

Skirdamas kaltinamajai L. V. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė du apysunkius nusikaltimus, nusikalto veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos, būdama teista 11 kartų už nusikaltimus nuosavybei, finansų sistemai, taip pat ir už analogiškas arba panašias nusikalstamas veikas, be to nusikalstamos veikos buvo padarytos, kai 2022-05-25 jai buvo paskirta 60 parų arešto bausmę už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei 2022-05-24 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022-12-01, jį buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, neišnykus teistumui, bausta administracine tvarka (b. l. 93-103). L. V. buvo registruota Užimtumo tarnyboje, UAB ,,Mažeikių psichinės sveikatos centras“ gydyta dėl psichikos ir elgesio sutrikimu dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, priklausomybės ligų įskaitoje (b. l. 123).

Įvertinęs aptartas L. V. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. V. už atskirus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius. Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje yra padarytos idealiąja sutaptimi, todėl paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Skirti švelnesnes bausmes nėra pagrindo, nes L. V. išvadų dėl savo elgesio nepadarė, pakartotinai darė nusikalstamas veikas, todėl tokia bausme nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Dėl proceso išlaidų

Kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, teismo nutartimi kaltinamajai paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Juta Kareivė. Teisme 2023 m. vasario 24 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-03453, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajai L. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 120 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pateikta teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo (teismo posėdis vyko 2023 m. sausio 23 d.), šis klausimas teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, nes proceso dalyviai neturėjo galimybės su minėta pažyma susipažinti, sprendžiama, kad išieškoti iš kaltinamosios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo, todėl šios išlaidos neišieškotinos.

Kaltinamajai L. V. nepaskirta kardomoji priemonė, nes ji atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 1 l talpos alaus butelis, keraminis puodelis ir dujų balionėlis, perduoti saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą (kvitas Nr. 0005887) (1 t., b. l. 84-86), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; 2. Mobiliojo ryšio telefonas ,,Doro 1360“ su SIM kortele ,,Ežys“, AB SEB banko Debit kortelė ir SEB banko kortelės popierinis PIN kodo vokas, 2022-11-18 pakvitavimu grąžinti K. V. L. (1 t., b. l. 82-83), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini K. V. L..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303, 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir ją nubausti :

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta 2023-01-03 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti L. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo suėmimo vykdant 2022-05-25 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamąjį įsakymą dienos, t. y. nuo 2022-11-21.

Į bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmę, atliktą pagal 2020-12-10 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 1 litro talpos alaus butelį, keraminį puodelį ir dujų balionėlį, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti;

2) mobiliojo ryšio telefoną „Doro 136“ su SIM kortele „Ežys“, AB SEB banko Debit kortelę ir SEB banko kortelės popierinį PIN kodo voką, kurie 2022-11-18 pakvitavimu grąžinti K. V. L., palikti grąžintus pastarajam.

Nepriteisti iš kaltinamosios L. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajai kaltinamajai per 20 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.