Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

-2014-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 6 MGL (225 Eur) dydžio bauda; baudą sumokėjęs 2015-02-01,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2020-05-23 apie 16.25 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu A. Č. į lūpą, po to sugriebęs dešine ranka už kairės rankos, o kaire ranka už kaklo, jį suspaudė bei nukentėjusįjį pastūmė, taip padarydamas nukentėjusiajam A. Č. kraujosruvą ir odos nubrozdinimus apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste ir kraujosruvą kaklo dešinėje, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jam fizinį skausmą. J. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

J. L. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad A. Č. yra jo sesers V. L. sugyventinis. Jis su A. Č. nesutaria jau kokie 2 metai. Buvo atvykęs su žmona ir vaikais pas tėvą (duomenys neskelbtini). Ten padeda atlikti visus darbus, kiekvieną savaitgalį turi padėti tėvui. S. V. L. ten gyvena, o A. Č. ten tik atvažiuoja. Tvarkė aplinką aplink namus. A. Č. buvo kai atvažiavo, bet po pietų gal apie 13 val. jis išvažiavo. Nuėjo nusiprausti, bet buvo atjungtas hidroforas ir vandens nebuvo. Neužilgo A. Č. atvyko, apie 16 val. užėjo namo. A. Č. kartu su (duomenys neskelbtini) valgė pietus virtuvėje. Užėjęs A. Č. pasakė, kad reikia pasikalbėti ir pasakė, kad eitų į lauką, bet pastarasis pasakęs, kad kalbėti čia virtuvėje. Jis dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį ir pataikė A. Č. į lūpą, smūgis neturėjo būti stiprus. Pradėjo stumdytis tarpusavyje, bet tarp jų atsistojo jo sesuo (duomenys neskelbtini). Po to įvykio išėjo į lauką, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo su šeima. Pastumti galėjo tikrai, bet sugriebti už kaklo negalėjo, galėjo ir žaste atsirasti žymių. Prisipažįsta, kad galėjo taip būti, kaip aprašyta kaltinime. Po šio įvykio daugiau nekalbėjo su A. Č.. Nesutinka su tokiu civiliniu ieškiniu, suma per didelė, parašyta, kad dar su dantimis kažkas yra. Gailisi dėl to. Buvo konfliktas prieš tai, bet prieš 2 metus, tik žodinis. Norėjo išsiaiškinti kodėl taip pasielgė išjungęs hidroforą. Įvykis įvyko dėl atjungto vandens. Atsakydamas į klausimus parodė, jog A. Č. jam negrasino, tuo metu pradėjo muštynes jisai. Nelaiko pykčio iš anksčiau, tačiau tuo metu jis buvo supykęs. Papildomai parodė, jog A. Č. agresyviai pasakė, kad šnekėtų vietoje; A. Č. pastūmė ir jis pradėjo mosikuotis rankomis. Vieną kartą sudavė.

Motyvuojamoji dalis

2020-05-23 Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. P. tarnybiniu pranešimu dėl įvykių tarnyboje, kad 2020-05-23 apie 16.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule K. B., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prieš 10 min. sugyventinės brolis sudavė vyrui į veidą ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. nežinomas. Išgąsdino namuose buvusį vaiką. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, jog sugyventinės brolis J. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., konflikto metu trenkė jam kumščiu į veido sritį ir pasišalino nežinoma kryptimi. Taip pat namuose buvo sugyventinė V. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad taip pat namuose buvo jos dukra O. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri konflikto nematė, buvo kitame kambaryje, todėl konflikte nedalyvavo ir jokio triukšmo susijusio su konfliktu negirdėjo. Taip pat ji paaiškino, kad jos sugyventinis pats sukėlė konfliktą, neleisdamas J. L. išsiplauti rankų po atliktų kiemo darbų. Buvo patikrintas A. Č. ir V. L. girtumas, alkotesterio parodymai – 0,00 prom. V. L. pasakė, kad jos sugyventinis nėra registruotas šiuose namuose, bet dėl jai nesuprantamų priežasčių neleido jos broliui J. L. pasinaudoti vandeniu, nors jis yra registruotas šiuo adresu ir turi teisę ten būti. V. L. kategoriškai atsisakė būti apklausiama, pareiškė, kad jokių parodymų neduos ir apklausoje nedalyvaus, tiesiog žodžiu paaiškino įvykio aplinkybes. Įvykis filmuotas Bodycam 1743 (b. l. 29).

2020-06-09 apžiūros protokolu, kad apžiūrimi 4 vaizdo įrašai 2020_0523_170445_001.MP4, kurie užfiksuoti Bodycam. 1-3 vaizdo įrašų užfiksavimo laikas yra 2020-05-23 nuo 17.04 val. iki 17.14 val. bei 4 vaizdo įrašo laikas 18.27, įrašo trukmė 1,24 min. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pirmame vaizdo įraše užfiksuotas moters, pareigūnų ir vyro pokalbis lietuvių ir rusų kalbomis. Vyras pasitinka pareigūnus kieme, pradeda pasakoti, kad jam sudavė sugyventinės brolis. Atvažiavo sugyventinės brolis su vaikais, jie valgė, jis įsiveržė į namą ir sudavė jam (vyras rodo ranka į žandikaulį) bei pasakė išeiti pasikalbėti, jis pasiūlė pasikalbėti vietoje. Pareigūnė paklausė vyro dėl ko jam sudavė. Jis atsakė, kad nežino, sugyventinės brolis nieko nepaaiškino. Mažą vaiką išgąsdino. Pareigūnai su vyru užėjo į namą, name buvo moteris su vaiku. Moteris pradėjo pasakoti, kad buvo atvažiavęs jos brolis, šienavo, norėjo nusiprausti, bet jos sugyventinis atjungė vandenį ir už tai gavo nuo brolio. Brolis pas save namuose šienavo ir negalėjo nusiprausti. Brolis minėtu adresu registruotas. Vyras pasakoja, kad sugyventinės brolis kelia prieš jį ranką nebe pirmą kartą. Vyras minėtu adresu neregistruotas, bet nori parašyti pareiškimą. Vyras bijo, nori apsaugoti savo šeimą. Bijo, kad sugyventinės broliai prisigers, vėl atvažiuos. Vaikas matė visą konfliktą. Vyras rodo, kur būtent sėdėjo, kai į virtuvę atėjo sugyventinės brolis bei paprašė išeiti į lauką pasikalbėti. Vyras pasakė, kad niekur neis, čia pasikalbės. Tuomet sugyventinės brolis sudavė jam į veidą. Vyras net nespėjo atsistoti. Moteris sako, kad viskas įvyko dėl vandens, jis net nenorėjo eiti į namą, bet siurblys sugedo, o vyras jam neleido nusiprausti. Brolis skambino jai ir skundėsi, kad jie atjungė vandenį ir jis negali nusiprausti. Vyras skundėsi, kad sugyventinės brolio vaikai pastoviai skriaudžia jo sugyventinės dukrą. Moteris pasakė, kad vyras šmeižia jos brolį. Pareigūnas paklausė, ar vyras vartojo alkoholį. Vyras atsakė, kad ne, jis visiškai negeria. Antras vaizdo įrašas yra ankstesnio įrašo tęsinys, kuriame iki 1.50 min. reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Nuo 1.51 min. užfiksuota, kaip pareigūnas tikrina vyro blaivumą, alkotesterio parodymai – 0.00 promilių. Pareigūnai paklausė, kur šiuo metu sugyventinės brolis. Moteris bei vyras atsakė, kad nežino, išvažiavo. Pareigūnė paklausė, kur brolis gyvena. Moteris pasakė, kad mieste. Pirmame ir antrame vaizdo įraše matoma, kad vyro apatinė lūpa yra patinusi, ant jos matomas nedidelis sužalojimas (odos nubrozdinimas). Trečiame bei ketvirtame vaizdo įrašuose nėra užfiksuota ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos (b. l. 31-33).

2020-06-05 BPC garso įrašo apžiūros protokolu, kad apžiūrimas garso įrašas “2020_05_25_16-32-06_37061045883-1.mp3”. Garso įrašo data 2020-05-25. Garso įrašo trukmė: 2 minutės 20 sekundžių. Garso įraše girdima, kaip vyras, prisistatęs A. Č., skambina į Bendrąjį pagalbos centrą ir prašo pagalbos. Pokalbis vyksta lietuvių bei rusų kalbomis. Vyras praneša, kad jį adresu (duomenys neskelbtini) užpuolė į veidą sužadėtinės brolis (b. l. 26-28).

Dėl veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. L., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. Č. ir padarė jam sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp J. L. ir A. Č. kilo konfliktas dėl išjungto vandens. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam būnant sugyventinės (duomenys neskelbtini) (kartu ir kaltinamojo) namuose, užėjo kaltinamasis, pakviesdamas jį pokalbiui, tačiau jam pasiūlius kalbėtis namuose, kaltinamasis trenkė jam kumščiu į veidą. Parodė, kad smūgis buvo stiprus, paskui gindamasis ėmė stumti kaltinamąjį nuo savęs, kaltinamasis neilgai buvo suėmęs jam už kaklo ir rankos; juos bandė išskirti (duomenys neskelbtini). A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, jog A. Č. pranešė, kad sugyventinės brolis sudavė jam į veidą ir pasišalino; minėtas aplinkybes patvirtino atvykus policijos pareigūnams. Be to aplinkybę, jog kaltinamasis pradėjo muštynes su nukentėjusiuoju, patvirtino pats kaltinamasis, nurodydamas, kad buvo tuo metu supykęs.

J. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino nurodydamas, kad tarp jo ir nukentėjusiojo, kaltinamojo sesers (duomenys neskelbtini) namuose, įvyko konfliktas, kurio metu jis galėjo atlikti veiksmus, kaip nurodyta kaltinime. Taigi nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp J. L. ir A. Č. kilo konfliktas, kaltinamasis savo veiksmais naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. J. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad A. Č. specialiai išjungė vandenį, tačiau tokie nukentėjusiojo veiksmai nelaikytini provokuojančiais, juolab, kad nukentėjusysis tą padarė ne be priežasties, o dėl taisytino jungiklio. Be to, kaltinamojo naudoti smurtiniai veiksmai ir nukentėjusiajam sukelti sužalojimai nėra adekvatūs minėtiems nukentėjusiojo veiksmams – vandens išjungimui. Kaltinamasis neišreiškė noro atsiprašyti nukentėjusiojo už jam sukeltą fizinį skausmą, taip pat nesutiko su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu.

Kaltinime nurodytus J. L. smurtinius veiksmus ir padarytus sužalojimus patvirtina 2020-06-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1388/2020(01), kuria nustatyti sužalojimai (kraujosruva ir odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kaklo dešinėje pusėje; sužalojimai padaryti paveikiant sužeistas sritis kietais bukais daiktais; kraujosruva ir odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje galėjo būti padaryti suduodant kumščiu, kraujosruvos kairiame žaste ir kaklo dešinėje pusėje galėjo atsirasti nuo rankų suspaudimo; sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą), taip pat 2020-06-09 apžiūros protokolu užfiksuotos aplinkybės (kad nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė kumščiu į veidą (apatinė lūpa patinusi) dėl vandens, nes sugedo siurblys; kaltinamasis su nukentėjusiuoju konfliktuoja nebe pirmą kartą).

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio nusiprausus pastebėjo, jog jam juda dantis ir dėl to 2020-05-28 kreipėsi pas odontologą (buvo uždėta plokštelė, kad dantis nejudėtų). Taip pat teigė, kad nagrinėjamo įvykio dienos pabaigoje pastebėjęs ir klausos sutrikimą. Iš byloje esančios specialisto išvados ir tarnybinio pranešimo dėl specialisto išvados patikslinimo matyti, kad buvo paaiškinta dėl A. Č. apatinio žandikaulio kairės pusės I-o danties nežymaus judėjimo, kad danties klibėjimas atsirado nebūtinai dėl traumos, konkrečiu atveju nebuvo objektyvių požymių galinčių patvirtinti, kad danties klibėjimas atsirado dėl traumos, t. y. 2020-05-23 suduoto smūgio, todėl išvadoje tai nenurodyta. Pažymėtina, kad minėtą išvadą ekspertas J. R. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Be to, ekspertas paaiškino ir dėl A. Č. reiškiamo prikurtimo, kuris jam buvo konstatuotas rugpjūčio mėnesį: ekspertas pažymėjęs, kad yra reikalingas duomenų palyginimas, t. y. duomenų prieš įvykį ir po įvykio, be to, klausos sutrikimas galėjo būti iki įvykio ir kas nereiškia, kad pasekmė būtent po įvykio.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymus, specialisto išvadą, rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju nekyla abejonių, jog J. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš A. Č., taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Esminių prieštaravimų tarp minėtų įrodymų nenustatyta. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kairės pusės I-o danties nežymus judėjimas ir prikurtimas atsirado bylai reikšmingu laiku.

Taigi byloje įrodyta, kad J. L. 2020-05-23 apie 16.25 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu A. Č. į lūpą, po to sugriebęs dešine ranka už kairės rankos, o kaire ranka už kaklo, jį suspaudė bei nukentėjusįjį pastūmė, taip padarydamas nukentėjusiajam A. Č. kraujosruvą ir odos nubrozdinimus apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste ir kraujosruvą kaklo dešinėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad J. L. suvokė, kad naudoja fizinį smurtą prieš A. Č., sukelia jam fizinį skausmą ir trikdo jo sveikatą, bei norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai J. L. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. L. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto konflikto su nukentėjusiuoju metu. A. Č. buvo sukeltas tiek fizinis skausmas, tiek padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

J. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau kartą teistas (baudą sumokėjęs), baustas administracine tvarka (baudas sumokėjęs). Kaltinamasis turi šeimą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai; neįrašytas į priklausomybių ligų įskaitą, negydytas psichiatrinėse ligoninėse.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. L. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę 1 metams 3 mėnesiams (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti darbą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti darbą.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Šioje byloje nukentėjusysis A. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis grindė tuo, jog nes šiuo metu yra plokštelė, jog gali tekti protezuoti dantį, tačiau turtinės žalos neturėjo, kol kas nesudarytas planas danties protezavimui.

Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Paaiškino, kad įvykio dieną nusiprausęs pajuto, kad ėmė klibėti dantis. 2020-05-28 kreipėsi į odontologą, kuris uždėjo plokštelę; gydymo planas nesudarytas, turtinės žalos neturėjęs. Parodė, kad ateityje galimai teks taisyti dantį, tai kainuotų nuo 300 iki 500 Eur. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad įvykio dienos pabaigoje pajuto ir prikurtimą dešine ausimi, dėl ko į gydytojus kreipėsi 2020-08-21, išrašyti vaistai. Byloje esančiais duomenimis matyti, kad nukentėjusysis į gydymo įstaigą kreipėsi ir 2020-09-24, kuomet jam nustatytas nežymus abipusis neurosensorinis prikurtimas, išrašyti vaistai. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad jis vartoja Neprozolį (vaistą).

Grindžiant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 500 Eur sumoje atlyginimo, į bylą nebuvo pateikti nei patirtų piniginių nuostolių skaičiavimas, nei rašytiniai įrodymai apie įsigytus gydymui paskirtus vaistus (pavyzdžiui, receptai, kvitai), todėl nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti pinigų suma turtinei žalai atlyginti atmestina kaip nepagrįsta.

Nukentėjusiojo pareikštame civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti nukentėjusiajam 500 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis nurodęs, kad dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą, jam buvo praskelta lūpa, kliba dantis. Be to, jam buvo skaudu, kad viską matė mažametis vaikas. Kaltinamasis po minėto įvykio pas nukentėjusįjį atėjęs nebuvo, jo net neatsiprašė

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstama veika nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis tyčia sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į lūpą, po to sugriebęs dešine ranka už kairės rankos, o kaire ranka už kaklo, jį suspaudė bei nukentėjusįjį pastūmė, taip padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą ir odos nubrozdinimus apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste ir kraujosruvą kaklo dešinėje. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškinęs, kad pablogėjus tarpusavio santykiams tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, pastarasis stengėsi tylėti, neatsakyti tuo pačiu (kaltinamajam). Nebejotina, jog nukentėjusiojo neigiamus išgyvenimus sustiprino ir išvaizdos pokyčiai, nes jam buvo praskelta ir patinusi lūpa. Taigi šiuo atveju nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Šie patirti išgyvenimai ir nepatogumai vertintini kaip nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala.

Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 463,39 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014 ir 2013 m. gruodžio 3 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2013 nustatyta, kad nukentėjusiems priteista 579,24 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273/2011 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 115,85 Eur neturtinė žala.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką bei įvertinus kaltinamojo nukentėjusiajam sukeltas pasekmes ir jų ilgalaikiškumą, tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Jam iš J. L. priteistinas 300 Eur neturtinės žalos dydis.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. Č. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jam dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 500 Eur neturtinę žalą, kuri gerokai viršija teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius už tokio masto sveikatos sutrikdymą.

J. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (kompaktinis diskas, 1 vnt.), saugomas prie bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus saugotinas byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. L. (J. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir J. L. skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti darbą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo A. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. L. priteisti A. Č. naudai 300 Eur neturtinės žalos. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Bendrojo pagalbos centro garso įrašą (kompaktinį diską, 1 vnt.), saugomą prie bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.