Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam J. A., nukentėjusiąjai J. O. J., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. A. 2013-11-01 apie 12.50 val. Kaune, Seniavos pl. nuo Veiverių g. link Titnago g., prie Seniavos kapinių, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties sankryža su Jauniaus g. pažeidė Kelių eismo taisyklių, 133 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo, kai reikia dėl susidariusių aplinkybių, t. y. kertamuoju keliu, kuriuo vyko intensyvus pėsčiųjų judėjimas, o transportas praleidžiamas tik išimties tvarka, išėjus pėsčiajai, ją nesunkiai sužalojo, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis kaltu padarius nusikalstamą veiką prisipažino, parodė, kad 2013-11-01d., Visų šventų dieną, apie 12.50 val. Kaune, atvažiavo darbovietės automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie Seniavos kapinių, kartu su žmona I. A., kuri yra 1-os grupės invalidė, nevaldo kojų, juda tik vėžimėlio pagalba, jam privažiavus Seniavos pl. policijos postą, stabtelėjo ir paklausė pareigūnų ar galima automobiliu pravažiuoti iki kapinių, pareigūnai leido važiuoti toliau, jam važiuojant gatve, kur eismas uždraustas, maždaug pėsčiųjų greičiu, dešinėje pusėje pagal automobilio važiavimo kryptį, ėjo nukentėjusioji, kuri automobiliui susilyginus su mašinos priekiu, staiga žengtelėjo link automobilio ir jis ją kliudė automobilio dešine puse, ko pasekoje ji atsirėmė į automobilio priekinį dešinįjį sparną ir lėtai nugriuvo, po to moteris pati atsistojo. Jis išlipo iš automobilio pasižiūrėti, kas nutiko, nukentėjusioji buvo pasipiktinusi, kad jis neatsargiai važiuoja. J. A. paklausė ar ką skauda. Ji pasakė, kad neskauda, bet gali dar skaudėti. Kažkas iš žmonių pakvietė policijos pareigūną, buvo iškviesta greitoji med. pagalba, kuri ją nuvežė į gydymo įstaigą. Atvykus kelių policijos pareigūnams, buvo apžiūrėta vieta, po ko vyko su žmona tolimesniems veiksmams į Kelių policijos valdybą. Kadangi pėsčiajai lūžo eismo įvykio metu kairės kojos padikaulis, tikėtina, kad jis savo vairuojamo automobilio priekiniu dešiniuoju ratu galėjo užvažiuoti jai ant pėdos. Jis gailisi dėl įvykio, supranta, kad jam reikėjo būti atsargesniam. Atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam pretenzijų neturi, jis nori, kad būtų bylą prieš jį nutraukta, nes jis su nukentėjusiąją susitaikė. Jis buvo blaivus, jo automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, automobilis buvo techniškai tvarkingas.(b.l. 91-92)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo nuoširdaus prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta, nukentėjusiosios parodymais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji J. O. J. parodė, kad 2013-11-01 apie 12.50 val. ėjo Kaune, Seniavos pl. į Seniavos kapines dešiniąją eismo puse. Prie kapinių budėjo policijos pareigūnai, kurie neleido automobiliams važiuoti toliau link kapinių. Buvo daug pėsčiųjų, kurie ėjo užimdami beveik visą važiuojamąją dalį Seniavos pl. Ji ėjo vidutinės spartos žingsniu, nešėsi rudą moterišką rankinę, be gėlių, kadangi ketino jas pirkti arčiau kapinių. Staiga pajuto smūgį iš galo į kairę ranką ir buvo pervažiuota jos kairės kojos pėda kaltinamojo vairuojamu automobiliu, ko pasekoje ji parkrito žemėn. Ją kliudęs automobilis sustojo, iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis. Jis atsiprašinėjo, sakė, kad apmokės gydymą, jei tik to jai reikės. Kažkas iš minios ėjusių žmonių padėjo J. O. J. atsistoti. Netrukus atėjo prie jų budėję kapinėse policijos pareigūnai. Jie patikrino vairuotojo dokumentus, iškvietė greitosios med. pagalbos medikus, kurie ją nuvežė į Kauno klinikas. Ji įvykio vietoje priekaištavo vairuotojui dėl nesaugaus vairavimo, nes jo vairuojamas automobilis ją kliudė ir sužalojo, ko pasekoje ji ilgai gydėsi. Jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios dydis 5000 Lt, dėl to ji buvo pareiškusi ieškinį. Jai „Lietuvos draudimas atlygino patirtą žalą, ji piniginių pretenzijų neturi kaltinamajam, sutinka su juo susitaikyti ir kad prieš jį būtų nutraukta ši byla, todėl ji prieš „Lietuvos draudimą“ ir kaltinamąjį civilinį ieškinį atsiima.(b.l. 92)

Liudytojas J. Š. parodė analogiškai kaip ir nukentėjusioji, jis matė autoįvykį, kuris įvyko jam būnant šalia jo.(b.l. 93)

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas nurodė, kad draudikas suderinęs žalas su nukentėjusiąja ,jos pareikštą civilinį ieškinį (b.l. 56) ir 2014-04-30 atlygino jai patirtus draudiminio autoįvykio metu nuostolius: 5000 Lt neturtinę žalą, 202.37 turtinę žalą dėl gydimosi bei 200 Lt žalą dėl rūbų sugadinimo.

Iš Kelių eismo įvykio vietos protokolo, plano, fotonuotraukų matyti, kad yra užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-11-01 apie 12.50 val. Seniavos pl. nuo Veiverių g. link Titnago g., prie Seniavos kapinių, kuriame buvo sužalota J. O. J.. (b.l. 8-11).

Iš Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad užfiksuota automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio. (b.l. 12).

Alkotesterio parodymai duota išvadą, kad J. A. kraujyje po įvykio etilo alkoholio nerasta. (b.l. 27).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G- 251/14(02), matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai J. O. J. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 39).

Remiantis bylos medžiaga, teismas daro išvada, kad kaltinamasis J. A. yra kaltas dėl 2013-11-01 eismo įvykio ir nukentėjusiajai J. O. J., jo metu, padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Išdėstyti byloje ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis J. A. neteistas (b.l. 50), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 51-55), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (b.l. 49), jam 2014-03-05 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 46, 47).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Vadovaujantis BK 38 straipsniu, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios J. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju (jo atstovu) ir jis jam atleido, įsipareigojo atlyginti žalą, jei to nepadarytų draudimas bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes kaltinamasis neteistas ir nėra anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka baustas nebuvo, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, nenustatyta (BK 38 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis J. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis D. J. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 37 punkto reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis J. A. nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius BK 38 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja J. O. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Baudžiamą bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.