- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- eI3-1197-596/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02204-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
- Advokatai
- Elena Venckienė
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA arba atsakovė) 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. BR6-9328 „Dėl pagalbos neskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas1); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) 2023 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 3IN-57 (8.1 E) „Dėl skundo“ (toliau – ir Sprendimas2) (toliau kartu – ir Sprendimai); 3) įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 6 d. paraišką iš dalies tenkinti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens ar fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, įsiskolinimą žemės ūkio veiklos subjektams (toliau – ir Paraiška); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad NMA 2022 m. gruodžio 28 d. priėmė Sprendimą1, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo Paraišką. Pareiškėjas 2023 m. sausio 23 d. su skundu dėl Sprendimo1 kreipėsi į ŽŪM, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Sprendimu2 skundo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad pareiškėjas yra ūkininkas, kuris užaugintą žemės ūkio produkciją pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), kuri už parduotą produkciją su juo neatsiskaitė. Panevėžio apygardos teismo (toliau – ir PAT) 2021 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-172-739/2021 Bendrovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 12 d. PAT 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-172-739/2021 patvirtino Bendrovės kreditorių reikalavimus. Pažymi, kad tarp kitų kreditorių buvo patvirtintas ir pareiškėjo 85 943,68 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-75-739/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 16 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į NMA su Paraiška pagal Likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų ar fizinių asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, įsiskolinimo žemės ūkio veiklos subjektams tenkinimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 504 (toliau – ir Aprašas), kad valstybės biudžeto lėšomis būtų padengta dalis jo 85 943,68 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo likviduojamai dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“. NMA sprendimu atsisakė skirti paramą pareiškėjui, kadangi, NMA vertinimu, praleistas Apraše nustatytas 15 darbo dienų terminas, skaičiuojamas nuo bankroto bylą nagrinėjančio teismo priimtos nutarties pripažinti bendrovę likviduojamą dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Sprendime nurodyta, kad parama pareiškėjui negali būti skirta, kadangi PAT 2022 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-75-739/2022 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo dėl bankroto įsiteisėjo 2022 m. kovo 16 d. (toliau – ir Nutartis), o pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo Nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2022 m. balandžio 6 d., nepateikė Paraiškos (Paraiška pateikta 2022 m. gruodžio 6 d.). Nurodyta, kad po nustatyto termino pareiškėjas neturi teisės į pagal Aprašą teikiamą pagalbą. Pareiškėjas pažymi, kad pateikė NMA argumentus, kurie sudaro pagrindą administruoti Paraišką ir skirti pagalbą, tačiau šių argumentų NMA nelaikė nenugalima jėga (force majeure) ir Paraiškos neadministravo.
Teigia, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra neteisėti, kadangi, visų pirma, buvo taikomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo metu dar negaliojusios teisės aktų, t. y. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 95 straipsnio 4 dalies ir Aprašo, redakcijos. Antra, neatsižvelgta į Paraiškos pateikimo aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti Paraiškos pateikimo terminą arba šias aplinkybes pripažinti nenugalimos jėgos aplinkybėmis. JANĮ 95 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai tenkinami žemės ūkio veiklos subjekto prašymu 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (su visais pakeitimais) ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Iki 2021 m. liepos 15 d. įsigaliojusio JANĮ pakeitimo šios straipsnio dalies formuluotė buvo kitokia: „Žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai tenkinami 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (OL 2013 L 352, p. 9) ir Vyriausybės nustatyta tvarka“. Lyginant buvusią ir nuo 2021 m. liepos 15 d. įsigaliojusią redakciją akivaizdu, kad iki įsigaliojant pakeitimui žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai buvo tenkinami be žemės ūkio veiklos subjekto prašymo. Paraiškos pildymas tapo kiekvieno nuo žemės ūkio produkcijos supirkėjo bankroto nukentėjusio žemės ūkio veiklos subjekto pareiga, tačiau naujoje Aprašo redakcijoje išliko ir nemokumo administratoriaus pareiga NMA pateikti informaciją: įsiteisėjusią teismo nutartį ar kreditorių susirinkimo sprendimą likviduoti dėl bankroto juridinį asmenį ir teismo nutartį arba kreditorių susirinkimo sprendimą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo. Pagal nuo 2021 m. spalio 2 d. galiojančios redakcijos Aprašo 4 punktą paraiška turi būti pateikta per 15 darbo dienų nuo teismo nutarties arba kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinti juridinį asmenį likviduojamu dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, o Aprašo 7.11 papunktyje įtvirtinta, kad pavėluotai pateikus paraišką ir dokumentus, t. y. po nustatyto termino, paraiška ir dokumentai neadministruojami ir pagalba neskiriama, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių atvejus.
Nurodo, kad bankroto byla Bendrovei iškelta 2021 m. kovo 12 d., t. y. tuomet, kai pagal galiojančias JANĮ 95 straipsnio 4 punkto ir Aprašo redakcijas parama buvo skiriama nemokumo administratoriaus teikiamos paraiškos pagrindu. JANĮ įtvirtintas esminis principas, kad bankroto byloje kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami pagal bankroto bylos iškėlimo metu galiojusią įstatymo redakciją. Todėl 2021 m. liepos 15 d. priėmus kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką numatančio JANĮ 95 straipsnio 4 dalies pakeitimą, Bendrovės bankroto byloje kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, taigi ir žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimų tenkinimo tvarka, neturėjo keistis, nes Bendrovei bankroto byla iškelta 2021 m. kovo 12 d., todėl Bendrovės kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami pagal 2021 m. kovo 12 d. galiojusią JANĮ 95 straipsnio redakciją. Be to, Aprašo nuostatos įsigaliojo dar vėliau nei JANĮ 95 straipsnio pakeitimas – 2021 m. spalio 2 d., todėl jo nuostatos taip pat neturi būti taikomos sprendžiant dėl žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimų tenkinimo bankroto byloje, pradėtoje dar 2021 m. kovo 12 d.
Pažymi, kad Paraiška NMA pateikta 2022 m. gruodžio 6 d., nes įsiteisėjusi nutartis, kuria Bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto, iš Bendrovės nemokumo administratoriaus gauta pavėluotai. NMA, nenustačiusi nenugalimos jėgos aplinkybių, t. y. nevertinusi aplinkybės, kad kreditoriui nebuvo žinoma apie įsiteisėjusią nutartį, priėmė Sprendimą1 ir paramos pareiškėjui neskyrė. Akcentuoja, kad galimybė įgyvendinti savo teisę iš esmės priklauso nuo to, ar savo pareigas tinkamai vykdys nemokumo administratorius. Jei nemokumo administratorius pareigos nevykdo ir įsiteisėjusios nutarties arba kreditorių susirinkimo sprendimo nepateikia laiku, žemės ūkio veiklos subjektas praranda galimybę gauti paramą, t. y. ne pareiškėjo veiksmai, o Bendrovės nemokumo administratoriaus neveikimas lėmė, kad pareiškėjas Apraše nurodytu laiku negalėjo pateikti Paraiškos.
Teigia, kad terminas pateikti paraišką, praleidus jį dėl svarbių priežasčių, nėra atnaujinamas, nors daugelis su įstatymais suteiktų teisių įgyvendinimu susijusių terminų yra atnaujinami dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo nuomone, NMA turėjo įvertinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, situaciją vertinti ne formaliai ir tai, kad pareiškėjui laiku nebuvo pateikta įsiteisėjusi nutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto bei tai, kad pareiškėjui nebuvo pateikta informacija apie jo įstatyme įtvirtintą teisę pasinaudoti valstybės parama ir valstybės institucijų pozicija šiuo klausimu buvo klaidinanti (buvo skelbta, kad pakeista Aprašo redakcija bus taikoma tik naujai prasidėjusioms bankroto procedūroms), laikyti nenugalimos jėgos aplinkybėmis.
Tvirtina, kad Sprendimas1 priimtas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintu gero administravimo principu ir netinkamai vertinant visas su Paraiškos pateikimu susijusias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė NMA atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė NMA paraišką iš dalies tenkinti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens ar fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, įsiskolinimą žemės ūkio veiklos subjektams. 2022 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas pateikė NMA prašymą, kuriame nurodė, kad gavęs iš NMA žodinį pranešimą dėl galimai pavėluotai pateiktos paraiškos kreipėsi į Bendrovės nemokumo administratorių M. B. dėl paaiškinimo pateikimo, dėl kokių priežasčių pareiškėjui, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui, nebuvo pateikta neįsiteisėjusi ir įsiteisėjusi teismo nutartis dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo dėl bankroto. Nemokumo administratoriaus paaiškinimu, dėl techninės siuntimo klaidos pareiškėjas nebuvo įtrauktas į siuntėjų sąrašą, todėl negavo susipažinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutarties.
Pažymi, kad Aprašas nenustato jokių išimčių dėl savo retrospektyvaus taikymo, o retrospektyvus jo taikymas pažeistų lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą. Be to, Apraše nėra aprašytos galimybės atnaujinti paraiškos pateikimo terminą ir vertinimo procedūrą. Atkreipia dėmesį, kad 2021 m. iš valstybės biudžeto lėšų skirta suma tenkinti ūkio veiklos subjektų reikalavimus jau buvo panaudota ir jos perskirstymas ne tik pažeistų kitų asmenų teisę į teisėtai gautą Vyriausybės pagalbą, bet ir pažeistų lygiateisiškumo principą – šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Vertinant aplinkybių priskyrimą prie nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių (force majeure), vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalimi. Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2004 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004, taip pat LAT 2003 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003.
Pažymi, kad skunde nurodyta pareiškėjo aplinkybė, jog jam laiku nebuvo pateikta įsiteisėjusi nutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, nėra priskirtina prie aukščiau įvardytų nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, kurių negalima numatyti ir kontroliuoti. Taip pat NMA pažymi, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procese nedalyvauja, šį procesą administruoja nemokumo administratorius. Pagal teismo nutartį nemokumo administratorius buvo įpareigotas su minėta nutartimi supažindinti kreditorius, o pagal teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo dėl bankroto – supažindinti per 3 darbo dienas nuo nutarties įteikimo dienos, įskaitant ir pareiškėją. Tuo atveju, jeigu nemokumo administratorius neatliko jam pavesto darbo, dėl ko galimai pažeistos pareiškėjo teisės, pareiškėjas turi teisę šią aplinkybę ginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka.
Teigia, kad Sprendimas1 priimtas vadovaujantis Aprašo 4 punktu, 5.1–5.5 papunkčiais. Pareiškėjui 2022 m. gruodžio 28 d. nurodytu informacijos pateikimo būdu, t. y. el. paštu romaryto@gmail.com, buvo pateiktas Sprendimas1, tą pačią dieną šis sprendimas paskelbtas NMA informaciniame portale. Sprendimas1 pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, jame nurodyti konkretūs teisės aktų punktai, kuriais vadovaujantis sprendimas priimtas. Be to, Sprendime1 nurodytas asmens, priėmusio sprendimą, vardas, pavardė, pareigos, sprendimo data ir numeris bei teisinis ir faktinis pagrindai, nurodyta apskundimo tvarka. Mano, kad Sprendimas1 visiškai atitinka administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus.
Pažymi, jog patys pareiškėjai visų pirma turi būti sąžiningi ir pateikti dokumentus nurodytais terminais. CK 1.5 straipsnyje nurodomas protingumo principas yra bendrasis teisės principas. Visų pirma, protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Taigi, pareiškėjas, teikdamas Paraišką, kad nebūtų praleistas terminas, turėjo patikrinti, ar nėra priimto teismo sprendimo dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo dėl bankroto arba susisiekti su bankroto administratoriumi ir pareikalauti informacijos apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso stadiją.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su patikslintu skundu nesutiko ir palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪM atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad PAT 2021 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-172-739/2021 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 12 d. PAT 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-172-739/2021 patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimus, įskaitant ir pareiškėjo 85 943,68 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-75-739/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 16 d. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į NMA su Paraiška pagal Aprašą, jog valstybės biudžeto lėšomis būtų padengta dalis jo 85 943,68 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo likviduojamai dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“. NMA Sprendimu1 atsisakė skirti paramą pareiškėjui, kadangi praleistas Apraše nustatytas 15 darbo dienų terminas, skaičiuojamas nuo bankroto bylą nagrinėjančio teismo priimtos nutarties pripažinti bendrovę likviduojamą dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Sprendime1 nurodyta, kad parama pareiškėjui negali būti skirta, kadangi PAT 2022 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-75-739/2020 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo dėl bankroto įsiteisėjo 2022 m. kovo 16 d., o pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo Nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2022 m. balandžio 6 d., nepateikė Paraiškos (Paraiška pateikta 2022 m. gruodžio 6 d.), po nustatyto termino neturi teisės į pagal Aprašą teikiamą pagalbą.
Vadovaudamasi JANĮ 95 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 10 dalimi ir 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje su visais pakeitimais, Vyriausybė 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų ar fizinių asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, įsiskolinimo žemės ūkio veiklos subjektams tenkinimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašo patvirtinimo“ nutarė patvirtinti Aprašą, kuris nustato paraiškų, pagal kurias iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų iš dalies tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus, teikimo sąlygas, jų vertinimo ir lėšų išmokėjimo tvarką. Vadovaudamasi šio Aprašo nuostatomis, NMA vertino Paraišką ir priėmė Sprendimą1.
Pažymi, kad Aprašas nenustato jokių išimčių dėl savo retrospektyvaus taikymo. Aprašo redakcijoje, galiojančioje nuo 2021 m. spalio 2 d., nebuvo numatyta jokių pereinamųjų nuostatų, todėl turėtų būti vadovaujamasi aktualia teisės akto redakcija. Retrospektyvus šio teisės akto taikymas, ŽŪM nuomone, pažeistų lex retro non agit principą. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų tik iš dalies tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai (pagal Aprašą iš valstybės biudžeto lėšų tenkinama iki 40 proc. žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimų), kurie už 2021 m. jau yra įgyvendinti ir konkreti iš valstybės biudžeto skirta suma jau yra panaudota, todėl retrospektyviai pritaikius teisės aktą, galimai būtų pakenkta kitiems teisinių santykių subjektams, t. y. asmenims, gavusiems išmokas už 2021 m. Be to, galimai atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai santykio šaliai, bet nepalankūs kitai. Atkreipia dėmesį, kad Aprašas nenustato galimybės ministerijai atnaujinti terminą paraiškai pateikti ir jos vertinimo procedūrai pradėti. Nei ministerija, nei NMA likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procese nedalyvauja. Likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą administruoja nemokumo administratorius. PAT 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nemokumo administratorius buvo įpareigotas teismo su minėta nutartimi supažindinti kreditorius, įskaitant ir pareiškėją. Jeigu tai nebuvo atlikta ir tai lėmė ūkininko R. N. teisių pažeidimus, šis faktas galėjo būti ginčijamas teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su patikslintu skundu nesutiko ir palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NMA 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. BR6-9328 „Dėl pagalbos neskyrimo“ ir ŽŪM 2023 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 3IN-57 (8.1 E) „Dėl skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos rašytinių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas yra ūkininkas, kuris užaugintą žemės ūkio produkciją pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Bendrovė už parduotą produkciją su juo neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-172-739/2021 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 12 d. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-172-739/2021 patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimus, įskaitant ir pareiškėjo 85 943,68 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-75-739/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 16 d.
Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į NMA su Paraiška pagal Aprašą, kad valstybės biudžeto lėšomis būtų padengta dalis jo 85 943,68 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo likviduojamai dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“.
NMA priėmė Sprendimą1, kuriuo informavo, jog pagalba negali būti skiriama, kadangi nebuvo įvykdytas Aprašo 4 punkte nustatytas reikalavimas. Aprašo 4 punkte nustatyta, jog NMA paraiška pateikiama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo teismo nutarties likviduoti dėl bankroto juridinį asmenį įsiteisėjimo. Nurodyta, kad Apraše įtvirtinta, jog NMA gali pradėti vertinimo procedūrą tuomet, kai paraiškos ir atitinkami dokumentai pateikiami laiku. PAT 2022 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-75-739/2020 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo dėl bankroto įsiteisėjo 2022 m. kovo 16 d., tačiau pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo Nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2022 m. balandžio 6 d., nepateikė Paraiškos (Paraiška pateikta 2022 m. gruodžio 6 d.). Pareiškėjui išaiškinta, kad po nustatyto termino jis neturi teisės į pagal Aprašą teikiamą pagalbą. Taip pat pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2022 m. gruodžio 9 d. prašymą „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“, kad nemokumo administratoriaus nepateikta teismo nutartis nustatytu laiku dėl galimai techninės siuntimo klaidos nėra pateisinanti priežastis ir kitoks paraiškų pateikimo ar atnaujinimo terminas Apraše nenumatytas, o NMA nėra suteikta neribota paraiškų priėmimo teisė. Aprašo IV skyriuje „Atsakomybės“ yra nustatytos pagalbos gavėjų ir NMA atsakomybės. Pagal šio skyriaus 11 ir 12 punktų nuostatas NMA atsako už skiriamos pagalbos lėšų sumos apskaičiavimą ir išmokėjimą, o pagalbos gavėjai, vadovaujantis 10 punktu, – už NMA pateiktų dokumentų teisingumą (ir pateikimą nustatytu laiku). Sprendime1 pažymėta, kad NMA likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)s“ nemokumo procese nedalyvauja ir atitinkamus teismų sprendimus gauna iš nemokumo administratoriaus. Kadangi visus nemokumo procesus administruoja nemokumo administratorius, jis ir turėtų teikti visą aktualią informaciją kreditoriams. Sprendimas dėl pagalbos neskyrimo priimtas vadovaujantis Aprašo 4 punktu ir 5.1 papunkčiu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu1, 2023 m. sausio 23 d. pateikė skundą ŽŪM, kuriame prašė panaikinti Sprendimą1 ir įpareigoti NMA iš naujo vertinti Paraišką.
ŽŪM priėmė Sprendimą2, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą, konstatavusi, kad Sprendimas1 yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu1 ir Sprendimu2, kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti.
Pagal Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. spalio 2 d.) 2.2 papunktį paraiška iš dalies tenkinti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens ar fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, įsiskolinimą žemės ūkio veiklos subjektams – žemės ūkio veiklos subjekto pildomas dokumentas, pagal kurį skiriama lėšų nereikšmingai (de minimis) pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje teikti, iš dalies tenkinant likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens ar fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, įsiskolinimą žemės ūkio veiklos subjektams. Aprašo 4 punkte įtvirtinta, kad žemės ūkio veiklos subjektas pateikia NMA paraišką, kurios forma pateikta Aprašo priede, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Aprašo 5.1–5.5 papunkčiuose nurodytų teismo dokumentų įsiteisėjimo ar kreditorių susirinkimų sprendimų priėmimo dienos.
Byloje nėra ginčo, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-75-739/2020 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo dėl bankroto įsiteisėjo 2022 m. kovo 16 d., tačiau pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo Nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2022 m. balandžio 6 d., nepateikė Paraiškos. Nagrinėjamu atveju Paraiška pateikta tik 2022 m. gruodžio 6 d.
Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju nemokumo administratorius jam neišsiuntė įsiteisėjusios nutarties, todėl laikosi pozicijos, jog tai yra ne nuo jo priklausanti aplinkybė, t. y. force majeure, ir dėl šios priežasties NMA turėtų atnaujinti terminą paraiškai pateikti bei ją vertinti.
Pagal Aprašo 7.11 papunktį pavėluotai pateikus paraišką ir dokumentus t. y. po nustatyto termino, paraiška ir dokumentai neadministruojami ir pagalba neskiriama, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių atvejus.
Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010).
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi teiginiai, kad jis nežinojo, kada įsiteisėjo nutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo dėl bankroto, vertinami kaip jo gynybinė pozicija, kadangi vien aplinkybė, jog pareiškėjas laiku negavo iš nemokumo administratoriaus įsiteisėjusios nutarties dėl Bendrovės likvidavimo, neatleidžia paties kreditoriaus, t. y. pareiškėjo, nuo pareigos domėtis proceso eiga. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pats bendradarbiavo su nemokumo administratoriumi, bandė su juo susisiekti, domėjosi procesu, Bendrovės likvidavimu ir savo kreditoriniais reikalavimais. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-172-739/2021 buvo patvirtinti pareiškėjo, kaip antros eilės kreditoriaus, reikalavimai, ir byloje nėra ginčo, kad apie šią nutartį jis žinojo. Pažymėtina, kad to neginčija ir pareiškėjas. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo suvokti, kad nutartis, kuria Bendrovė likviduota, įsiteisės ir jis galės kreiptis į NMA dėl pagalbos skyrimo, tačiau pareiškėjas į NMA kreipėsi tik po beveik 10 mėnesių, t. y. praėjus ilgam laiko tarpui.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, kad pareiškėjas pats nebuvo pakankamai sąžiningas ir rūpestingas, todėl dėl savo paties veiksmų praleido terminą paraiškai pateikti. Teisėjų kolegija pritaria NMA argumentams, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog jo kreipimuisi laiku dėl pagalbos skyrimo galėjo sutrukdyti force majeure ar kitos išimtinės aplinkybės. Pareiškėjas nei atsakovei, nei teismui nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti atnaujintas terminas paraiškai pateikti, kadangi šiuo atveju nutarties įsiteisėjimo ir sužinojimo apie tai aplinkybė galėjo būti kontroliuojama, t. y. nėra nulemta nekontroliuojamų veiksnių, o tik paties pareiškėjo neatidumo. Be to, pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-47/2020 konstatavo, kad „keliamas klausimas dėl termino, nors ir skirto kreiptis į viešojo administravimo instituciją, atnaujinimo nagrinėtinas CPK XXXVIII skyriuje „Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo“ nustatyta tvarka, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis)“, taigi pareiškėjas turi teisę dėl termino Paraiškai paduoti atnaujinimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šia savo teise pasinaudojo. Taip pat teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas dėl nemokumo administratoriaus netinkamų veiksmų ar neveikimo gali kreiptis į teismą bendra tvarka ir ginčyti jo veiksmus (neveikimą). Apibendrinant darytina išvada, kad NMA ir ŽŪM pagrįstai pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertino kaip išskirtinių, kurios galėjo sutrukdyti pareiškėjui laiku pateikti Paraišką, todėl vertintina, kad visos aplinkybės priklausė nuo pareiškėjo, jas visas buvo galima kontroliuoti, tad šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad Sprendimai yra neteisėti, kadangi juos priimant taikytos Bendrovės bankroto bylos iškėlimo metu dar negaliojusios teisės aktų, t. y. JANĮ 95 straipsnio 4 dalies ir Aprašo, redakcijos.
JANĮ 95 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai tenkinami žemės ūkio veiklos subjekto prašymu 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (su visais pakeitimais) ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodo, jog iki 2021 m. liepos 15 d. įsigaliojusio JANĮ pakeitimo šios straipsnio dalies formuluotė buvo kitokia: „Žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai tenkinami 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (OL 2013 L 352, p. 9) ir Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pareiškėjo nuomone, iki įsigaliojant pakeitimui, žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai buvo tenkinami be žemės ūkio veiklos subjekto prašymo, o naujoje Aprašo redakcijoje išliko ir nemokumo administratoriaus pareiga NMA pateikti informaciją, pavyzdžiui, įsiteisėjusią teismo nutartį ar kreditorių susirinkimo sprendimą likviduoti dėl bankroto juridinį asmenį ir teismo nutartį arba kreditorių susirinkimo sprendimą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo. Pareiškėjas nurodo, kad bankroto byla Bendrovei iškelta 2021 m. kovo 12 d., t. y. tuomet, kai pagal galiojančias JANĮ 95 straipsnio 4 punkto ir Aprašo redakcijas parama buvo skiriama nemokumo administratoriaus teikiamos paraiškos pagrindu, todėl mano, jog Bendrovės kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami pagal 2021 m. kovo 12 d. galiojusią JANĮ 95 straipsnio redakciją. Be to, Aprašo nuostatos įsigaliojo dar vėliau nei JANĮ 95 straipsnio pakeitimas – 2021 m. spalio 2 d., todėl jo nuostatos taip pat neturi būti taikomos sprendžiant dėl žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimų tenkinimo bankroto byloje, pradėtoje dar 2021 m. kovo 12 d.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kadangi pareiškėjas Paraišką pateikė tik 2022 m. gruodžio mėn., todėl NMA ir ŽŪM teisėtai priėmė Sprendimus, vadovaudamosi tuo metu (Paraiškos pateikimo metu) galiojusiais teisės aktais, t. y. galiojančiomis JANĮ ir Aprašo redakcijomis. Byloje nenustatyta aplinkybė, kad NMA ir ŽŪM turėjo pareigą taikyti senosios redakcijos teisės aktus, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).
VAĮ 3 straipsnio 10 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimus, konstatuoja, jog NMA ir ŽŪM ginčijamuose Sprendimuose tinkamai įvertino objektyvius ir subjektyvius elementus, o šiuo atveju pareiškėjo skundo argumentai, jog NMA neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, formaliai vertino susidariusią situaciją, pripažįstami nepagrįstais, nes, kaip matyti iš Sprendimų, priešingai nei įrodinėja pareiškėjas, juose išdėstyti visi ginčui reikšmingi motyvai, leidžiantys suprasti viešojo administravimo subjekto valią ir padarytą išvadą ginčo klausimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad Sprendimai turi esminių trūkumų, dėl ko galėtų būti pripažinti neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Apibendrinant skundžiami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti, o pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalis). Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti NMA įpareigoti iš naujo vertinti Paraišką.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. N. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.