Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-04-21 · Administracinė byla Nr. eI2-856-541/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-21
Bylos Nr.
eI2-856-541/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02919-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. N., T. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-856-541/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02919-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. N. (V. N.) ir T. S. (T. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjai V. N. ir T. S. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinę iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), prašo priteisti: 1) T. S. 90,75 Eur turtinę žalą, už faktiškai atliktus darbus dėl naujų kadastrinių darbų atlikimo; 2) pareiškėjams solidariai turtinę žalą, atsiradusią dėl negautų pajamų už žemės sklypo pardavimą, kurios dydis – 115 200 Eur; 3) V. N. 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusį dėl negautų pajamų už sodo pastato pardavimą; 4) V. N. 15 000 Eur neturtinės žalos; 5) T. S. 15 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjai paaiškina, kad jiems priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas). Pareiškėjui V. N. nuosavybės teise priklauso Sodo pastatas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Sklype. 2011 m. gruodžio 28 d. NŽT Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtinti patikslinti Sklypo kadastro duomenys, 2011 m. gegužės 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat parengė žemės sklypo planą. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 31 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios išvados ir Įsakymo pagrindu VĮ Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Vilniaus filialas 2012 m. vasario 3 d. atliko žemės sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi netenkino prašymo panaikinti Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. vasario 3 d. atliktą Sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Tačiau Įsakymas buvo panaikintas 2012 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kuris LVAT 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad savo veiksmais atsakovas viršijo Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatytas jo kompetencijos ribas.

Žemesnės instancijos teismas

Kadastro tvarkytojas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu panaikino Sklypo ribų pažymėjimą, kadangi buvo panaikintas Įsakymas. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, kuriuo pastarasis įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2012 m. spalio 22 d. sprendimo pagrindu pakeitė Sklypo kadastro duomenis.

2019 m. spalio 28 d. pareiškėja Registrų centrui pateikė prašymą atlikti Sklypo kadastrinius matavimus. Registrų centro 2020 m. vasario 18 d. raštu pareiškėja buvo informuota, kad jos prašymas atidėtas iki 2020 m. kovo 16 d. bei prašoma pateikti sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ galiojantį generalinį planą, kuriame būtų nurodytos aiškios ribos ir visi žemės sklypo ribų linijų ilgiai, arba kitą teisinį pagrindą turintį dokumentą, kuriame būtų nurodytas linijos ilgis, kuris nėra nurodytas SB ,,(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane prie greta besiribojančio žemės sklypo. Vykdydama šį įpareigojimą, pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl prašomų dokumentų pateikimo. NŽT 2020 m. kovo 31 d. raštu pateikė Sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano ištraukos kopiją ir žemės sklypų privatizacijos schemų kopijas. 2020 m. liepos 1 d. pareiškėja gavo Registrų centro pranešimą, kuriame nurodyta, jog jos prašymas buvo atmestas, kadangi ji nepateikė generalinio plano.

Pareiškėja 2020 m. gegužės 26 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su VĮ „Žemės fondas“ (toliau – ir Žemės fondas) dėl Sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Žemės fondas 2020 m. liepos 13 d. raštu informavo, kad vykdytojas 2020 m. birželio 30 d. atvyko į vietą ir atliko Sklypo ženklinimo darbus. Vykdytojas paaiškino, kad gali atlikti kadastrinius matavimus tik remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, o tuo atveju, jei užsakovas nepageidauja, kad vykdytojas atliktų kadastrinius matavimus remdamasis minėtame sprendime nustatytomis aplinkybėmis, siūloma sutartį nutraukti ir apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Atsižvelgdama į Žemės fondo 2020 m. liepos 13 d. raštą, pareiškėja nutraukė paslaugų teikimo sutarti bei apmokėjo už faktiškai atliktus darbus.

3. Pareiškėjai pabrėžia, kad kadangi buvo panaikintas Įsakymas, kuriuo buvo patvirtinti patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys ir yra atkurtas buvęs žemės sklypo teisinis statusas iki Įsakymo priėmimo, pareiškėjams yra būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus, nes jiems priklausantis Sklypas yra suformuotas tik atliekant preliminarius matavimus, pareiškėjai negali juo laisvai disponuoti. Nurodo, jog buvo atsiradęs pirkėjas, norėjęs pirkti Sklypą. Apie tai jis pranešė trumpąja SMS žinute. Tačiau dėl minėtų aplinkybių sandoris negalėjo būti įvykdytas. Šiuo atveju žalos atlyginimui pakanka konstatuoti, jog pareiškėjai dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) turėjo aiškiai apibrėžtų išlaidų, susijusių su Sklypo kadastrinių matavimų atlikimu. Pareiškėjų įsitikinimu, žala atsirado 2019 m. rugsėjo 30 d., kai kadastro tvarkytojas panaikino Sklypo pažymėjimą kadastro žemėlapyje tuo pagrindu, kad buvo panaikintas Įsakymas, t. y. buvo atkurtas buvęs Sklypo teisinis statusas iki Įsakymo priėmimo.

4. Neturtinę žalą pareiškėjai sieja su tuo, jog jie prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis, patyrė sunkius emocinius išgyvenimus, nerimą, atsirado nemiga, teko pirkti vaistus.

II

1. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2. NŽT prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi pareiškėjai sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą 2013 m. Nuo tada pareiškėjai galėjo teikti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Tačiau šiuo atveju terminas tokiam reikalavimui reikšti yra praleistas ir pareiškėjai neprašo aptariamo termino atnaujinti. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai anksčiau ėmėsi veiksmų, siekdami gauti žalos atlyginimą. Atitinkamai šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjų skundą atmesti.

3. Nors, NŽT įsitikinimu, šioje byloje yra būtina taikyti ieškinio senatį, tačiau atsiliepime atsakovės atstovė pateikia argumentus, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas. NŽT pabrėžia, jog trumpoji SMS žinutė negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjų patirtos turtinės žalos dydį, kadangi tai nėra dokumentas. Be to, VAAT 2012 m. spalio 22 d. sprendime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame Sklypo plane buvo neteisingai nustatytos sodininkų bendrijos plane pažymėtos Sklypo ribotas. Todėl minėtas planas negali būti naudojamas pagrįsti aplinkybei, kad Sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto Sklypo ribų. Ir nors nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekantys juridiniai asmenys privalo laikytis įstatymų bei atsako už atliktų darbų kokybę, tačiau pareiškėjai žalą prašo priteisti tik iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT. Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiškėjai neįrodė turėtos žalos ir ją sudarančių elementų, taip pat neįrodė jos dydžio.

Dėl neturtinės žalos – patirtos žalos padarymo faktas ir dydis grindžiami bendro ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Negalima daryti išvados, kad NŽT veiksmai lėmė pareiškėjų dvasinius išgyvenimus, kadangi nėra nurodytus patyrimus patvirtinančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

III

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gegužės 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame nurodyta, kad Sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m., Sklypo ribos paženklintos 4 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Riboženklių įtvirtinimo vietos buvo pažymėtos vadovaujantis sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano ištrauka, Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planu, Nekilnojamojo turto registrų centro pažymėjimais.

2. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad Sklypo planas ties riboženkliais 2-3-4 sklypo riba neatitinka galimai stabilaus vietovės objekto – tvoros, o gretimi sklypai yra geodeziškai išmatuoti ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Nepilnai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 5 punktas.

3. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų atlikimo vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugsėjo 13 d. pateikė Žemėtvarkos skyriui aiškinamąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto (2011-09-12 Nr. (duomenys neskelbtini) Vilnius)“, kuriame nurodė, kad ties riboženkliais 2-3-4 žemės sklypo riba neatitinka galimai stabilaus vietovės objekto – tvoros, nes žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) minėtų taškų ženklinimas atliktas vadovaujantis sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu bei sklypo savininko V. N. nurodytomis ribomis. Bendra riba su kaimyniniu sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat neatitinka galimai stabilaus vietovės objekto – tvoros, tačiau sklypo savininkai pretenzijų neturi.

4. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. spalio 3 d. Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad nepašalintas trūkumas, nustatytas 2011 m. rugsėjo 12 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir informavo, kad negali suderinti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų po kadastrinių matavimų, nes neatitinka gretimo geodeziškai išmatuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų.

5. V. N., remdamasis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą dėl išvados, ar Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos atitinka galiojantį sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą ir privatizacijos schemą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti 2005 m., žemės sklypas suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. Pažymėjo, kad 2008 m. atlikti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir nustatyta riba su Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa su tvora. Informavo, kad Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos gali būti keičiamos tik esant abiejų žemės sklypų savininkų sutikimui.

6. V. N. atstovas 2011 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė skundą dėl 2011 m. rugsėjo 12 d. Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. spalio 3 d. Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, kuriame prašė sudaryti komisiją, kuri įvertintų situaciją dėl Sklypo kadastrinių matavimų teisingumo ir nustatytų, ar jie atitinka teritorijų planavimo dokumentą bei žemės sklypo privatizavimo planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre bei priimti sprendimą dėl 2011 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atstovui pranešė, kad priėmė sprendimą suderinti Sklypo planą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gruodžio 28 d. Įsakymu, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹ 1.1.1 punktu, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, remdamasis žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis bei Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 3IN-S-1299 patikslino Sklypo plotą – (duomenys neskelbtini) kv. m, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį – žemės ūkio paskirties žemė, mėgėjiškų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo, mėgėjiškų sodų sklypų; taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Įsakymu pareiškėjas taip pat buvo įpareigotas Įsakyme nurodytus, kadastrinių matavimų metu užfiksuotus, Sklypo kadastro duomenis įregistruoti Registrų centre.

8. VAAT 2012 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012 panaikino Įsakymą. LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-55/2013 VAAT 2012 m. spalio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9. Byloje pateiktas 2019 m. gruodžio 10 d. Registrų centro sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriame nurodyta, jog Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu įsiteisėjusio VAAT 2012 m. spalio 22 d. sprendimo pagrindu pakeitė Sklypo kadastro duomenis. Pareiškėja su minėtu sprendimu nesutiko ir apskundė jį Registrų centrui. Aptariamu 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu Registrų centras konstatavo, jog Teritorinio registratoriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl buvo paliktas galioti.

9.1. Registrų centras sprendime nurodė, kad Sklypo kadastro duomenys Teritorinio registratoriaus 2012 m. vasario 3 d. sprendimu buvo pakeisti Įsakymo pagrindu. Teritorinis registratorius pakeitė Sklypo duomenis VAAT 2012 m. spalio 22 d. sprendimo pagrindu, kuriuo minėtas Įsakymas buvo panaikintas. Kadangi Įsakymas teismo sprendimu buvo panaikintas, Teritorinis registratorius sprendimu pakeitė Sklypo kadastro duomenis atstatydamas juos į iki panaikinto Įsakymo buvusią padėtį.

9.2. Pareiškėja Teritorinio registratoriaus sprendimo neteisėtumą taip pat grindė tuo, kad su prašymu pakeisti Sklypo duomenis kreipėsi kitas asmuo. Tačiau Registrų centras konstatavo, jog Viešojo administravimo subjektas privalo vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, nekvestionuodamas jų teisėtumo. Todėl kitas asmuo turėjo teisę kreiptis į Teritorinį registratorių, kad šis pakeistų Sklypo kadastro duomenis.

10. Registrų centras 2020 m. vasario 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų“ informavo, jog pareiškėjos 2019 m. spalio 28 d. prašymo atlikti Sklypo kadastrinių matavimų vykdymas atidėtas iki 2020 m. kovo 16 d. Registrų centras rašte prašė pateikti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ galiojantį generalinį planą, kuriame būtų nurodytos aiškios ribos ir Sklypo ribų visi linijų ilgiai arba kitą teisinį pagrindą turintį dokumentą, kuriame būtų nurodytas linijos ilgis, kuris nėra nurodytas minėtos sodininkų bendrijos generaliniame plane prie greta besiribojančio žemės sklypo. Nepateikus duomenų, pareiškėjos 2019 m. spalio 28 d. prašymas bus atšauktas.

Registrų centras, be kita ko, nustatė, jog Sklypo privatizacijos schemoje, sudarytoje 1992 m. gegužės 30 d. masteliu M 1:500, nurodytas linijos ilgis – (duomenys neskelbtini) m, tačiau Sodininkų bendrijos generaliniame plane (sudarytame pagal minėtos sodininkų bendrijos 1992 m. gegužės 24 d. valdybos posėdį) tos pačios linijos ilgio, besiribojančio prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta.

11. Vykdydama Registrų centro įpareigojimą, pareiškėja kreipėsi į NŽT dėl prašomų dokumentų pateikimo. NŽT 2020 m. kovo 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo dokumentų kopijų pateikimo“ pateikė Sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano ištraukos kopiją ir Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) privatizacijos schemų kopijas. NŽT rašte paaiškino, jog jei sodininkų bendrijos generaliniuose planuose ar žemės sklypų privatizacijos schemose nurodyti ne visi ribų linijų ilgiai, kai minėti dokumentai parengti pagal mastelį, tokie ribų ilgiai matuojami grafiškai. Jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų (nagrinėjamu atveju žemės sklypų ribų linijų ilgiai skirtinguose formavimo dokumentuose nurodyti skirtingi), ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus.

12. Pareiškėja 2020 m. gegužės 26 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Žemės fondu dėl Sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Žemės fondas 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir apmokėjimo“ prašė pateikti pareiškėjos T. S. nuomonę dėl tolesnio numatytos paslaugos teikimo. Žemės fondas nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, reikalingų darbų atlikimui ir vykdytojui teko savo iniciatyva gauti dokumentus. Vykdytojas 2020 m. birželio 30 d. atvyko į vietą ir atliko Sklypo ženklinimo darbus. 2020 m. liepos 2 d. vykdytojas gavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų skundą, kuriame nurodyta, jog vykdytojo atlikti ženklinimo darbai yra neteisėti. Žemės sklypo, besiribojančio su Sklypu, savininkai pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje, kuriame nurodyta, jog „<...> Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-07-03 sprendimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-12-05 nutartis paneigia ieškovo argumentus, kad ieškovui bei atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos yra neaiškios, nes, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, šalių žemės sklypų ribos yra nustatytos, Vilniaus apskrities viršininko 2005-09-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Žemės fondas informavo pareiškėją, jog jis gali atlikti Sklypo kadastrinius matavimus, remdamasis Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. vasario 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjų Sklypo ribomis. Tačiau jeigu pareiškėjai to nepageidauja, Žemės fondas pasiūlė sutartį nutraukti ir apmokėti faktiškai atliktus darbus.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) serija Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėja nutraukė sutartį ir apmokėjo už faktiškai atliktus darbus.

13. Registrų centras pareiškėjos el. paštu atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos užsakyta paslauga (Sklypo kadastrinių duomenų tikslinimas) buvo atmesta, kadangi pareiškėja nepateikė generalinio plano.

IV

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis priteisti pareiškėjams turtinę ir neturtinę žalą: 1) T. S. 90,75 Eur turtinę žalą, už faktiškai atliktus darbus dėl naujų kadastrinių darbų atlikimo; 2) pareiškėjams solidariai turtinę žalą, atsiradusią dėl negautų pajamų už žemės sklypo pardavimą, kurios dydis yra 115 200 Eur; 3) V. N. 12 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl negautų pajamų už sodo pastato pardavimą; 4) V. N. 15 000 Eur neturtinę žalą; 5) T. S. 15 000 Eur neturtinę žalą. Turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjai kildina iš galimai neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (dėl to, kad buvo panaikintas NŽT priimtas Įsakymas).

2. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybių institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-968-756/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1219-624/2019 ir kt.).

3. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-520/2019; 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4349-415/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2123-1062/2019 ir kt.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). LVAT praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Konstatuotina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

4. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą, iš esmės, kildina iš neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų (dėl to, kad buvo panaikintas Įsakymas). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-834-1062/2017; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-575/2015 ir kt.). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

4.1. Teismas šiuo atveju sutinka su atsakovės atstovės pozicija, kad pareiškėjai apie galimą savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti 2013 m. balandžio 29 d., LVAT priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A442-55/2013 ir palikus galioti VAAT 2012 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2018. Todėl pareiškėjai, 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreipdamiesi į teismą su skundu dėl žalos atlyginimo, praleido ieškinio senaties terminą reikalauti žalos, galbūt patirtos dėl neteisėto Įsakymo, jo panaikinimo. Įvertinus pareiškėjų skunde nurodytus pažeidimus, dėl kurių jie patyrė nurodomą žalą, akivaizdu, kad jų nurodomų pažeidimų metu jie žinojo apie galimą teisių pažeidimą ir patirtą žalą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjams visą ginčo laikotarpį nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, kad pareiškėjai tuo momentu gal ir galėjo nežinoti tikslaus galimos žalos dydžio, bet galimos žalos faktą jie suvokė.

4.2. Teismas pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

Pareiškėjai šioje byloje nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti daroma išvada, kad pareiškėjai jų nurodomų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie galbūt padarytą jų teisių pažeidimą ir patirtą žalą, o ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjų reikalavimui dėl žalos, kurią jie kildiną iš neteisėto Įsakymo, taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas.

4.3. Papildomai pabrėžtina, jog teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas. Teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr. LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį vykdydamas teisingumą teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-460/2014). Paminėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įvertinus paminėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog šioje byloje taip pat aktualus klausimas dėl žalos atlyginimo pareiškėjams dėl 2019–2020 m. įvykių (dėl Sklypo pardavimo, Registrų centro išaiškinimų, kitų dokumentų), dėl kurių teismas pasisakys žemiau.

5. Pažymėtina, jog pareiškėjai prašo atlyginti 90,75 Eur už Žemės fondo faktiškai atliktus darbus. Kaip jau buvo minėta šiame teismo sprendime, pareiškėjai skunde nurodė, kad Žemės fondas, vykdydamas su pareiškėja T. S. sudarytą paslaugų suteikimo sutartį dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, gavo kaimyninio žemės sklypo savininkų skundą, kad Žemės fondo atlikti žemės ženklinimo darbai yra neteisėti (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 12 punktą), todėl nurodė, jog gali atlikti kadastrinius matavimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas nepakeistas, o tuo atveju, jeigu užsakovas nepageidauja, kad vykdytojas atliktų kadastrinius matavimas remdamasis minėtame sprendime nustatytomis aplinkybėmis, siūlė nutraukti sutartį ir apmokėti už faktiškai atliktus darbus.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, be kita ko, nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams A. M. ir I. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Ieškovas V. N. ieškiniu prašė nustatyti ribą tarp jam nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovams A. M. ir I. M. nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą žemės sklypo planą M1:500, kuri pažymėta linijomis ir skaičiais 2,3,4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. N. ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi minėtą civilinę bylą apeliacine tvarka, 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą paliko nepakeistą (Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismai procesiniuose sprendimuose konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane neteisingai perkelti teritorijos planavimo dokumento – sodininkų bendrijos plano duomenys, 2011 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtu žemės sklypo planu negali būti vadovaujamasi, kadangi jame netinkamai nurodytas V. N. ir T. S. žemės sklypo plotas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad šalių žemės sklypų ribos yra nustatytos Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“. Taigi, atsakovams A. M. ir I. M. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą Nr. I-4277-171/2015 apeliacine tvarka (bylos Nr. A-1172-602/2016) sprendė, kad nėra pagrindo naikinti administracinį sprendimą – Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl V. N. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“, kuriuo buvo patikslintas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas -(duomenys neskelbtini) kv. m., buvo panaikintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012, teismui konstatavus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane neteisingai perkelti teritorijos planavimo dokumento – sodininkų bendrijos plano duomenys. V. N. žemės sklypo plotas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m., o ne (duomenys neskelbtini) kv. m. Dėl to teismas padarė išvadą, kad NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. Įsakymas, kuriuo V. N. įpareigotas kadastro duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre, neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto.

Taigi, Iš minėtais teismų sprendimais konstatuotų aplinkybių matyti, kad pareiškėjų ir kaimyninio žemės sklypo savininkų ginčas dėl žemės sklypų ribos buvo nagrinėjamas tiek bendrosios kompetencijos teismuose, tiek administraciniuose teismuose. Teismų įsiteisėjusiais sprendimais yra konstatuotos aplinkybės dėl žemės sklypo ribos tarp kaimyninių žemės sklypų nustatymo Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai Žemės fondas, su kuriuo pareiškėja sudarė paslaugų teikimo sutartį, ir išaiškino, kad kadastrinius matavimus gali atlikti tik vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, jog žemės sklypo ribos yra nustatytos Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. Įsakymu. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, paslaugų sutarties nutraukimo priežastis buvo tai, kad pareiškėja nepageidavo, jog vykdytojas atliktų kadastrinius matavimus teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir todėl nutraukė sutartį. Iš nurodyto akivaizdu, jog 90,75 Eur suma, kurią pareiškėjai įvardija turtine žala dėl neteisėtų NŽT veiksmų, negali būti priteista, kadangi šiuo atveju teismas nenustatė jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjos sumokėtos sumos už paslaugų atlikimą ir galimai neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų, t. y. NŽT priimto Įsakymo panaikinimo.

6. Pareiškėjai taip pat prašo jiems solidariai atlyginti 115 200 Eur negautų pajamų už žemės sklypo pardavimą ir pareiškėjui 12 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl negautų pajamų už sodo pastato pardavimą. Minėta, jog pagal CK 6.271 straipsnį, žala gali būti atlygintina esant 3 kumuliatyvioms sąlygoms: žalai, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniams ryšiui tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš paminėtų sąlygų, kitų sąlygų nustatymas tampa teisiškai nereikšmingas. Tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Teismas pažymi, jog kaip žalos įrodymą pareiškėjai pateikė trumpąją SMS žinutę, kurioje nurodoma, jog asmuo ketina pirkti Sklypą. Tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakovės atstove, jog tokio pobūdžio dokumentas negali būti vertinamas kaip tinkamas žalos įrodymas. Šiuo atveju, teismo įsitikinimu, įrodomąją vertę turėtų pvz., preliminari sutartis ar kitoks susitarimas, kuriame būtų pateikti teisinę reikšmę turintys faktai ir įrodymai. Atitinkamai konstatuotina, jog šiuo atveju pareiškėjai neįrodė jiems kilusios (jų prašomos atlyginti) žalos. Be to, teismo įsitikinimu, tai, kad pareiškėjai negali parduoti Sklypo, nėra tiesioginė pasekmė to, jog NŽT Įsakymas buvo panaikintas (kaip minėta, 2011 m., todėl ir ieškinio senaties terminas praleistas). Šiuo atveju pareiškėja atsisakė atlikti Žemės fondo kadastrinius matavimus ne dėl Įsakymo (kuris buvo panaikintas), o dėl to, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra pasisakęs dėl pareiškėjų nuosavybės teisių į Sklypą ir jo ribų. Paminėtina, jog Įsakymas (jo panaikinimas) neužkerta kelio pareiškėjams atlikti kadastrinius matavimus. Registrų centras atsisakė registruoti Sklypo kadastrinius duomenis būtent dėl to, jog pareiškėja nepateikė būtinų dokumentų (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 13 punktą). Atitinkamai šiuo atveju nėra ir priežastinio ryšio tarp panaikinto NŽT įsakymo ir pareiškėjo neatliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes pareiškėjų reikalavimas priteisti jiems aptariamą žalą atmestinas.

7. Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti 30 000 Eur neturtinės žalos (po 15 000 Eur). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kaip jau nustatyta šiame teismo sprendime, teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp panaikinto Įsakymo ir to, jog pareiškėjai negali parduoti Sklypo, todėl šiuo atveju nėra priežastinio ryšio. Be to, pareiškėjų pateikti įrodymai (nupirkti vaistai) nepagrindžia jų neigiamų išgyvenimų, atsiradusių dėl neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų, kadangi jie nenurodė ir nepagrindė priešingų šiai išvadai argumentų, be to, jų teiginiai dėl kilusios neturtinės žalos vertinti kaip neindividualizuoti ir hipotetiniai, tad pareiškėjai taip pat neįrodė ir kilusios žalos atsiradimo fakto.

8. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog pareiškėjai praleido ieškinio senaties terminą reikalauti žalos tuo pagrindu, jog NŽT priėmė Įsakymą, kuris vėliau buvo panaikintas. Tačiau įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes vertintina, jog pareiškėjai taip pat neįrodė ir jiems kilusios žalos bei priežastinio ryšio, kaip kumuliatyvių žalos atlyginimo sąlygų. Atitinkamai jų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų V. N. (V. N.) ir T. S. (T. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė