Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-09-29 · Civilinė byla Nr. e2-1818-236/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-09-29Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-12-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-29
Bylos Nr.
e2-1818-236/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01512-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „LF Property“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1818-236/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01512-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LF Property“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5458-653/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LF Property“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „LF Property“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės administracinių patalpų nuomos komisijos sprendimą dėl UAB „LF Property“ paraiškos atmetimo.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Administracinių patalpų nuomos pirkimo skelbiamų derybų būdu procedūrų vykdymą ir uždrausti sudaryti pirkimo sutartį, jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepimu į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones su prašymu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar pirkimo procedūros vykdomos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar pagal kitus teisės aktus, teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

Teismas nustatė, kad atsakovė organizavo administracinių patalpų, skirtų jos struktūriniams padaliniams – 8 – jam audito departamentui ir Biudžeto politikos stebėsenos departamentui, nuomos pirkimą ir vykdo Administracinių patalpų nuomos pirkimo skelbiamų derybų būdu (toliau - Pirkimas) procedūras. Pirkimo komisija, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją dėl 2016 m. liepos 14 d. Administracinių patalpų nuomos pirkimo komisijos sprendimo Nr. S-(80-7.46)-l 170, kuriuo buvo nuspręsta UAB „LF Property“ paraišką dalyvauti minėtame nuomos pirkime atmesti, 2016 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. S-(80-7.46)-1262 – pretenzijos netenkinti.

Teismas sprendė, kad vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta tai, jog atsakovė vykdo pirkimą, kurio rezultatas – nuoseklus ir nepertraukiamas 8-ojo audito departamento funkcijų (ypač susijusių su 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo laikotarpio užbaigimu) vykdymas.

Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t. y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, pavyzdžiui, pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir pirkimui skirtų lėšų įsisavinimui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.

Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius Administracinių patalpų nuomos pirkimo skelbiamų derybų būdu procedūrų vykdymą ir uždraudus sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdžius jos vykdymą, būtų pažeistas viešasis interesas – ginčo laikotarpiu atsakovė negalės sudaryti sutarties dėl jos struktūriniam padaliniui reikalingų administracinių patalpų nuomos ir taip gali būti sutrikdyta veikla, susijusi su Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditu, programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, auditu, projektų, finansuotų iš 2000- 2006 m. Sanglaudos fondo lėšų užbaigimu ir kt.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, kad pritaikius ieškovės prašomas apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų naudą, todėl būtų pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.

Teismas pažymėjo, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė įgytų teisę reikalauti žalos, atsiradusios (jeigu ji atsirastų) dėl padarytų pažeidimų, atlyginimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „LF Property“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir patenkinti ieškovės prašymą pritaikyti laikinąją apsaugos priemones – sustabdyti Administracinių patalpų nuomos pirkimo skelbiamų derybų būdu procesų vykdymą ir uždrausti sudaryti pirkimo sutartį, jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pareikštų reikalavimų bei šiuos reikalavimus pagrindžiančių argumentų ir kitų įrodymų pagrįstumo, t. y. teismas atsižvelgė tik tą aplinkybę, kad atsakovė vykdo viešo administravimo funkcijas, susijusias su Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos administravimu, kurias tariamai sutrikdys laikinosios apsaugos priemonės;Pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos įtakos atsakovei, tačiau neatliko preliminaraus ieškovės pateiktų reikalavimų vertinimo, taip pat visiškai nevertino ieškovės interesų bei teisinių galimybių tokius interesus apginti nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių; Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikymą iš esmės atmetė kaip nepagrįstą vien dėl to, kad atsakovė yra valstybės institucija, vykdanti viešojo administravimo funkcijas, išsamiai neišnagrinėjęs šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti neigiamos įtakos šalims ir taip pažeisdamas proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei užkirsdamas kelią ieškovei ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, t. y. dalyvauti derybose bei pateikti geriausią pasiūlymą ir taip užtikrinti viešą interesą, susijusį su valstybės lėšų racionaliu panaudojimu;Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino viešojo intereso institutą.Atsiliepimu į ieškovė atskirąjį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kokią galimą žalą dėl ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo neįgyvendinimo patirtų ieškovė bei kokia žala galėtų kilti atsakovei ir nustatęs didesnę saugotiną vertybę - viešojo intereso apsaugą, - nusprendė apsaugoti būtent jį, atmesdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones;Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir teisingai įvertino atsakovės vykdomas viešojo administravimo funkcijas, susijusias su ES struktūrinės paramos auditais, pavestas atsakovei ES teisės aktais, svarbą bei potencialią riziką ir žalą, kuri galėtų kilti, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovė negalėtų užbaigti vykdomo pirkimo procedūrų ir sudaryti administracinių patalpų nuomos sutarties; Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo detaliai preliminariai nagrinėti ieškovės reikalavimų pagrįstumo;Nepagrįsta ieškovės išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principą. Ieškovė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstą prioritetą atsakovės interesams;Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nepritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, neįvertino ieškovės teisėtų interesų sudaryti sutartį ir nuostolių, atsirasiančių dėl patalpų, esančių A. Goštauto g. 40, neišnuomojimo, kadangi perkančiosios organizacijos vykdomo pirkimo tikslas yra užtikrinti tiekėjų rungimąsi tarpusavyje, tiekėjų konkurenciją ir konkurencingą laimėjusio pasiūlymo atranką iš kelių pateiktųjų, o ne užtikrinti konkrečiam tiekėjui pirkimo laimėjimą;Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino atsakovės vykdomos veiklos specifiką ir svarbą ir pagrįstai tokios veiklos galimą sutrikdymą pripažino viešuoju interesu, kurio apsaugą, lyginant su privačiu ieškovo interesu dalyvauti pirkimo procedūrose, būtina užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės UAB „LF Property“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovė organizavo administracinių patalpų, skirtų jos struktūriniams padaliniams – 8 – jam audito departamentui ir Biudžeto politikos stebėsenos departamentui, nuomos pirkimą. Pirkimo komisija, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją dėl 2016 m. liepos 14 d. Administracinių patalpų nuomos pirkimo komisijos sprendimo Nr. S-(80-7.46)-l 170, kuriuo buvo nuspręsta ieškovės paraišką dalyvauti minėtame nuomos pirkime atmesti, 2016 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. S-(80-7.46)-1262 – pretenzijos netenkinti.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepriklausomai nuo to, ar pirkimo procedūros vykdomos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar pagal kitus teisės aktus, teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

Teismas bylose dalyvaujančių asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl pirkimo procedūros teisėtumo paprastai konkuruoja du viešieji interesai – viešasis interesas, kad pirkimas vyktų teisėtai ir jame lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, kad nebūtų pažeisti potencialių tiekėjų teisėti interesai (nagrinėjamu atveju, kad be pagrindo nebūtų suvaržyta tiekėjų konkurencija) bei kitas viešasis interesas – visuomenės neatidėliotinas interesas pirkimo objektu. Kiekvienu konkrečiu atveju prioritetas teikiamas tam viešajam interesui, kurio nepaisius, būtų sukeliamos didesnės neigiamos pasekmės, žala, nesukuriamas didesnis visuomeninis gėris.

Atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio preliminaraus (prima facie) nepagrįstumo neturi esminės reikšmės šio atskirojo skundo išnagrinėjimui. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-912-381/2015, 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1484-178/2015). Ieškinio pagrįstumo klausimas bus išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be to, pirmosios instancijos teismas apeliantei išaiškino, jog esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, pastarasis savo pažeistas teises galės apginti kitomis įstatymų leistinomis priemonėmis.

Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos įtakos atsakovei, tačiau neatliko preliminaraus ieškovės pateiktų reikalavimų vertinimo, taip pat visiškai nevertino ieškovės interesų bei teisinių galimybių tokius interesus apginti nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinis teismas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino du aspektus, t. y. žalos kilimą tiek ieškovei, tiek atsakovei. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t. y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Dėl to darytina išvada, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė, kokią galimą žalą dėl ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo neįgyvendinimo patirtų ieškovė bei kokia žala galėtų kilti atsakovei ir nustatęs didesnę saugotiną vertybę - viešojo intereso apsaugą, - pagrįstai sprendė, pastarąją apsaugoti ir ieškovės prašymą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino viešojo intereso institutą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir teisingai įvertino atsakovės argumentus dėl jos vykdomų viešojo administravimo funkcijų, susijusių su ES struktūrinės paramos auditais, pavestų atsakovei ES teisės aktais, svarbos bei potencialia didele rizika ir žala, kuri galėtų kilti, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovė negalėtų užbaigti vykdomo pirkimo procedūrų ir sudaryti administracinių patalpų nuomos sutarties. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos specifiką, teisingai įvertino būtinybę apginti viešąjį interesą, kuris yra prioritetiškai svarbesnis nei šalių interesų pusiausvyra, ar apeliantės privatus interesas dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartyje nurodė esminius argumentus dėl prašymo nepagrįstumo, todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog ieškovės prašymas buvo atmestas nepagrįstai.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „LF Property“ atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjasKazys Kailiūnas