- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-20
- Bylos Nr.
- e2-5458-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01512-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- LR Valstybės kontrolės, AB "Hanner", Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei
- Ieškovas
- UAB „LF Property“
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Aleksui Navickui,
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. V. R., atsakovo LR Valstybės kontrolės atstovei Ž. K., E. B., R. M., V. A., atsakovo AB "Hanner" atstovei adv. K. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „LF Property“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl konkurso paraiškos atmetimo
Aprašomoji dalis
nustatė
ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą 2016-09-20 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei įpareigoti atsakovą LR Valstybės kontrolę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skelbti naują nuomojamų patalpų pirkimo konkursą; panaikinti atsakovo LR Valstybės kontrolės sprendimą dėl ieškovo paraiškos atmetimo ir kitus sprendimus, kuriais AB “Hanner” buvo pripažinta administracinių patalpų nuomos pirkimo laimėtoju.
Šalies argumentai
Nurodė, kad ieškovas pateikė paraišką atsakovo rengiamame „Administracinių patalpų nuomos pirkime skelbiamų derybų būdu“. Komisija 2016 m. liepos 14 d. pateikė raštą Nr. S-(80-7.46)-1170 Dėl paraiškos atmetimo. Šiame rašte buvo nurodyta, kad Komisija, išnagrinėjusi paraišką ir vadovaudamasi Administracinių patalpų nuomos pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2016 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-116 (toliau – Sąlygų aprašo) 35.2 punktu, paraišką atmetė, kadangi paraiška neatitinka: Sąlygų aprašo 2 priedo 1.9 punkto reikalavimų, t.y. visos Nuomininkui skirtos Patalpos turi būti išdėstytos viename pastato aukšte. Siūlant išsinuomoti Patalpas per kelis gretimus aukštus – turi būti galimybė darbo erdvę pritaikyti: viename aukšte – darbo kabinetai, vieta referentei, kitame – pagalbinės patalpos (posėdžių (pasitarimų) salės, ūkinės paskirties patalpos, erdvė darbuotojų poilsiui, pan.); Sutarties sąlygų aprašo 2 priedo 2.2.8 punkto reikalavimų: patalpų vėdinimas: kondicionavimo sistema, varstomi langai (galimybė patalpas vėdinti natūraliai - grynu oru).
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas dėl Sąlygų aprašo nuostatų aiškinimo ir taikymo kilo tik po to, kai atsakovas atmetė ieškovo paraišką ir nurodė atmetimo argumentus. Iki atsakovo sprendimo priėmimo ieškovas buvo įsitikinęs, kad ginčijami Sąlygų aprašo reikalavimai bus interpretuojami laikantis turinio viršenybės prieš formą principu. Visi neaiškumai bei neapibrėžtumai, kylantys iš Atsakovo parengto Sąlygų aprašo nuostatų, privalo būti aiškinami Atsakovo nenaudai. Atsakovas nepagrindė reikalavimų racionalumo.
Šalies argumentai
Ieškovas savo paraiškoje nurodė, jog siūlo išnuomoti patalpas būtent per kelis aukštus: pirmame pastato aukšte – posėdžių salės (2 vnt.), pasitarimų kambarys; ketvirtame – kabinetai (20 vnt.), poilsio kambarys-virtuvė, san. mazgai (4 vnt.), sandėlis, archyvas; šeštame aukšte – serverinė.
Sąlygų aprašo 2 priedo 1.9 punkte prie apibūdinimo „per kelis gretimus aukštus“ ne tik nebuvo nurodyta, jog patalpoms yra keliami reikalavimai, kad jos gali būti išskaidytos į ne daugiau kaip du besiribojančius aukštus, bet ir nebuvo pagrįsta ar paaiškinta, dėl kokių priežasčių nėra galimos alternatyvos, t.y. patalpų išskaidymas į tris aukštus, kurie nesiriboja, bet yra netoli, arti vienas kito. Savo veiksmais Komisija patvirtina, kad Sąlygų aprašo 2 priedo 1.9 punkto reikalavimai nėra aiškūs ir juos būtina patikslinti, nurodant, kad „kelis aukštus“ reiškia „per du aukštus“. Tačiau pačiose Sąlygose tai nebuvo nurodyta, o buvo apsiribota tik bendrinėmis sąvokomis „per kelis aukštus‘‘, kas reiškia, jog Sąlygų aprašo 2 priedo 1.9 punkte nustatytas reikalavimas kandidatų galėjo būti suvokiamas kaip „du ir daugiau aukštų“. Aiškaus reikalavimo, kad patalpos būtų išskaidytos į ne daugiau kaip du aukštus, Sąlygų apraše nėra. Sąvoka „gretimas“ Sąlygų apraše taip pat nėra apibrėžta.
Sąlygų aprašo 2 priedo 2.2.8 punkte yra nurodytas reikalavimas: patalpų vėdinimas – kondicionavimo sistema, varstomi langai (galimybė patalpas vėdinti natūraliai). Ieškovas pateikė lygiavertį pasiūlymą: patalpų vėdinimas rekuperacijos vėdinimo sistema, kuri teikia į patalpas gryną, nuo kietųjų dalelių išvalytą orą visą parą. Ieškovo nuomone, esminę reikšmę turi patalpų vėdinimo grynu oru kokybinis reikalavimas, kuris gali būti užtikrinamas ne tik per varstomus langus, bet ir pasitelkiant kitas technologijas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 "Visuomeninės paskirties statiniai" 232.3.6 punktą naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose rekuperacijos sistemos yra privalomos. Naujuose pastatuose varstomi langai jau nebeatlieka vėdinimo funkcijos, kurią vadovaujantis teisės aktais, užtikrina rekuperacinė sistema. Ieškovas pateikė naujus technologinius reikalavimus atitinkantį lygiavertį Sąlygų aprašo 2 priedo 2.2.8 punkte nurodytą patalpų vėdinimo būdą, t.y. rekuperacijos sistemą, suteikiančią galimybes patalpas vėdinti kaip numatyta Sąlygų aprašo 2 priedo 2.2.8 punkte grynu oru, tačiau ne mechaniškai varstant langus, o naudojantis modernia vėdinimo sistema, t.y. Ieškovas pasiūlė aukštesnę oro kokybę užtikrinančias technologijas, lyginant su Sąlygų apraše pateiktais reikalavimais. Sąlygų apraše nėra jokio pagrindimo dėl ko varstomų langų reikalavimui nėra numatomos bei leidžiamos jokios alternatyvos, todėl laikytina, kad minėtas reikalavimas prieštarauja LR Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo 26 p. nuostatoms.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad Sąlygų aprašo 2 priedo 1.9 punkte aiškiai nurodyta ką reiškia Valstybės kontrolės reikalavimas, kad nesant galimybės pasiūlyti išsinuomoti patalpas viename aukšte, patalpos gali būti išdėstytos per kelis gretimus aukštus - tame pačiame punkte toliau detalizuojama, kad viename aukšte turi būti įrengti darbo kabinetai ir vieta referentei, o kitame - pagalbinės patalpos. Taigi, reikalavimo „per kelis aukštus" apibrėžimas nagrinėjamu atveju yra būtent „viename" ir „kitame", t. y. per du aukštus.
Lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt) pateikiama žodžio „gretimas" reikšmė - greta, šalia esantis. Teismų praktikoje terminas „gretimas" aiškintinas kaip besiribojantis (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A52:i - 588/2010) aiškindamas terminus „kaimyninis" ir „gretimas" nurodė, kad terminas „gretimas" turėtų būti suprantamas kaip besiribojantis).
Ieškovas, teikdamas paraišką pirkimui, turėjo susipažinti su visais Sąlygų apraše pateiktais reikalavimais ir, siūlydamas išsinuomoti patalpas, vertinti juos sistemiškai, nes Sąlygų aprašas yra vientisas aktas. Sąlygų aprašo 2 priedo 2.2 punkte nurodytas siūlomų išsinuomoti administracinių patalpų išplanavimo poreikis, kuris vertinamas pagal reikalingą plotą darbuotojams, nuomininko administracinę veiklą, dokumentų valdymo užtikrinimą, posėdžių organizavimą. Atsižvelgiant į šį reikalavimą, ieškovas turėjo suprasti, kad, norėdamas pasiūlyti išsinuomoti patalpas per du gretimus aukštus, jis turi užtikrinti, kad šie aukštai būtų greta, šalia esantys. Toks patalpų išdėstymas leistų Valstybės kontrolei patogiai organizuoti darbuotojų darbą.
Sąlygų aprašo 2 priedo 1.9 punkte reikalavimui „patalpos turi būti išdėstytos viename pastato aukšte" yra pateikiama alternatyva - patalpų išdėstymas „per kelis gretimus aukštus" (aiškiai ir nedviprasmiškai detalizuojant, kaip tokiu atveju turi būti pritaikyta darbo erdvė - bendras patalpų išdėstymas turi apsiriboti dviem aukštais). Taigi, atsižvelgiant į tai, nepagrįsta ir net nelogiška (darbo organizavimo, dokumentų valdymo užtikrinimo, posėdžių (susitikimų) organizavimo, tolygaus bei nepertraukiamo internetinio ryšio užtikrinimo aspektais ir pan.) manyti, kad alternatyva patalpoms viename pastato aukšte, galėtų būti patalpų išsidėstymas daugiau nei dviejuose aukštuose, kurie tarpusavyje net nesiriboja.
Sąlygų aprašo 59 punkte pateiktoje ekonominio naudingumo kokybinių vertinimų aprašymo lentelėje, vertinant P2 kriterijaus „Administracinių patalpų plotas ir išsidėstymas pastato aukštuose" reikšmes, nurodytos tik dvi vertinimo galimybės. Tuo atveju, jeigu siūlomos išsinuomoti administracinės patalpos atitinka nurodytą kvadratūrą ir yra išsidėsčiusios viename pastato aukšte - paraiška vertinama 10 balų. Kitu atveju, jeigu nurodytą kvadratūrą atitinkančios patalpos siūlomos išsinuomoti per kelis gretimus pastato aukštus („viename" ir „kitame", t. y. per du pastato aukštus), suteikiami 5 balai. UAB „LF Property" atveju, siūlant patalpas išsinuomoti iš viso per tris aukštus. Komisijai net nebūtų galimybės tokią paraišką įvertinti ir suteikti atitinkamą kriterijaus parametro balą, kadangi patalpos neatitinka nei vienos iš pateiktų įvertinimo galimybių.
Kiti kandidatai, pateikę paraiškas Pirkimui, vienodai suprato nagrinėjamą Sąlygų aprašo nuostatą ir pasiūlė tokį patalpų išdėstymą, kaip reikalaujama Sąlygų apraše - viename pastato aukšte arba per du gretimus, tarpusavyje besiribojančius pastato aukštus.
Reikalavimas varstomiems langams nustatytas grindžiant neigiama Atsakovo darbuotojų patirtimi. Valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento veiklai vykdyti šiuo metu nuomojamos Ieškovui nuosavybės teise priklausančios (ir Pirkime siūlomos išnuomoti) administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šiose nuomojamose patalpose nėra galimybės varstyti langų, o įrengta rekuperacijos sistema (kurios nėra galimybės reguliuoti savarankiškai) ne kartą buvo sutrikusi ar veikė neefektyviai. Pavyzdžiui, dažnai pirmadieniais, po savaitgalio, ar kitų darbo dienų pirmoje pusėje, kai iš vakaro rekuperacijos sistema būna išjungiama ar prislopinama (priešingai, nei teigia Ieškovas, sistema neveikia visą parą), darbuotojams tenka susidurti su situacija, jog darbinėse patalpose nebūna užtikrintas švarus ir gaivus oras, temperatūra būna aukštesnė nei komfortabili nustatytai darbo aplinkai. Kita vertus, pasitaiko situacijų, kai sistema veikia tokiu būdu, kad į nuomojamas patalpas pučia šaltą orą ir nusistovi žema temperatūra (pavyzdžiui, yra buvę atvejų, jog net vasaros metu darbuotojai savo kabinetuose įsijungdavo mechaninius pastatomus oro šildytuvus). Be to, 2015 m. rugpjūčio mėn. visiškai nustojo veikti šalčio (kondicionavimo) mašina visame pastate. Kadangi šalčio (kondicionavimo) mašina veikia tik vasaros sezono metu, tai likusiam 2015 m. šiltajam periodui pastato nuomininkams (įskaitant Valstybės kontrolę) buvo išdalinti elektriniai pastatomi ventiliatoriai. Taigi, sutrikus kondicionavimo sistemai (iki pat 2015 m. gruodžio mėn.. kol įvyko naujos šalčio (kondicionavimo) mašinos pirkimas ir montavimas) ir nesant galimybės administracinių patalpų išvėdinti natūraliai (dėl neatsidarančių langų), darbuotojai turėjo kęsti aukštesnę nei 30°C darbo kabinetuose besilaikiusią temperatūrą, 2015 m. rugpjūčio 3-12 dienomis fiksuota kaitra, kurios metu aukščiausia oro temperatūra daug kur pakilo iki 30-36 °C) ir dėl nepakeliamų darbo sąlygų bei sveikatos nusiskundimų tęsti darbą iš namų.
Galimybės patalpas vėdinti natūraliai (varstant langus) reikalavimas atitinka ir Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Dl-289, 9 punkte nustatytą principą, kad patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi turėti galimybę jas reguliuoti taip, kad patalpos oro ar jos veiklos zonos juntamosios temperatūros svyravimai neturėtų neigiamos įtakos žmogaus komfortui ar jo darbo produktyvumui. Nesant galimybės į patalpas įleisti gryno oro tuomet, kai yra toks poreikis, gali nukentėti ir darbuotojų darbo efektyvumas, darbingumas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad įvykus vėdinimo sistemos trikdžiams ir turint galimybę patalpas bet kada vėdinti atveriant langus, būtų sudaryta galimybė išvengti aukščiau įvardytų neigiamų padarinių darbuotojų sveikatai ir darbo efektyvumui.
Oro patekimas į patalpas ir galimybės jo gauti pagal savo poreikius (atsidarant langą), nėra vienodi, todėl negali būti traktuojami kaip lygiaverčiai. Tą patvirtina ir 2005 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas" nuostatos, kuriuose šie vėdinimo būdai apibrėžti kaip savarankiški - 6.10 punkte nurodytas mechaninis vėdinimas - vėdinimas, naudojant ventiliatorius, o 6.13 punkte nurodytas natūralusis vėdinimas - vėdinimas, sukeltas vėjo ir gravitacinių jėgų. Be to, šiame teisės akte aiškiai nustatyta, kad mechaninis ir natūralusis vėdinimas gali veikti kartu (20.2 punktas).
Kiti paraiškas pirkimui pateikę kandidatai užtikrino galimybę siūlomas išsinuomoti administracines patalpas vėdinti, be kita ko, ir per varstomus langus. Tai rodo, kad Sąlygų apraše nustatytas reikalavimas nėra diskriminacinis.
Teisės aktai nedraudžia Valstybės kontrolei, įvertinus atitinkamą (neigiamą) jos patirtį nuomojantis administracines patalpas, kuriose nėra galimybės varstyti langų, o įrengta rekuperacijos sistema (kurios nėra galimybės reguliuoti savarankiškai) ne kartą buvo sutrikusi ar veikė neefektyviai, faktiškai egzistuojančius jos darbuotojų poreikius bei kitas aplinkybes, pirkimo dokumentuose nustatyti ir pagrįstai reikalauti, kad nuomojamose administracinėse patalpose, kuriose bus toliau vykdoma šio viešojo administravimo subjekto veikla, be kita ko, būtų galimybė patalpas vėdinti natūraliai varstant langus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė apie administracinių patalpų, skirtų jos struktūriniams padaliniams - 8- jam audito departamentui ir Biudžeto politikos stebėsenos departamentui, nuomos pirkimą skelbiamų derybų metu paskelbė 2016 m. birželio 22 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pirkimas buvo vykdomas Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 ir Administracinių patalpų nuomos pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų aprašo, patvirtinto valstybės kontrolieriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-l 16, nuostatomis.
2016 m. liepos 22 d. atsakovas gavo ieškovo 2016 m. liepos 21 d. pretenziją dėl 2016 m. liepos 14 d. administracinių patalpų nuomos pirkimo komisijos sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta UAB „LF Property" paraišką dalyvauti pirkime atmesti. Ieškovo paraiškos atmetimo pagrindas - Sąlygų aprašo 35.2 punktas, t. y. paraiška neatitinka dviejų Sąlygų apraše nustatytų reikalavimų: pirma, ieškovo siūlomos išsinuomoti administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra išsidėsčiusios per tris negretimus aukštus. Antra, siūlomos išsinuomoti administracinės patalpos neatitinka reikalavimo, kad patalpas būtų galima vėdinti natūraliai, t. y. varstant langus.
Pirkimo komisija, išnagrinėjusi Ieškovo pateiktą pretenziją, 2016 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą ieškovo pretenzijos netenkinti.
Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tarp šalių kilo ginčas dėl pirkimo sąlygų pagrįstumo, jų aiškinimo bei ieškovo pateikto pasiūlymo lygiavertiškumo.
Sprendžiant dėl pirkimo sąlygų pagrįstumo, pažymėtina, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti tokias pirkimo sąlygas, kurios atitinka jos poreikius.
Pirkimo sąlygų 11 punkte nustatyta, kad pateikdamas paraišką, kandidatas sutinka su visais Sąlygų apraše ir jo prieduose nustatytais reikalavimais. Kandidatai privalo atidžiai perskaityti visus Sąlygų aprašo reikalavimus, jų priedus ir laikytis juose nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju ieškovo veiksmai – paraiškos pateikimas ir dalyvavimas pirkimo procedūrose, nesikreipimas į perkančiąją organizaciją dėl sąlygų išaiškinimo, pirkimo sąlygų neginčijimas nei teismine, nei ikiteismine tvarka – patvirtina, kad ieškovas sutiko su pirkimo sąlygomis, todėl ieškovo argumentai dėl pirkimo sąlygų nepagrįstumo, jų neaiškumo tik tada, kai ieškovo paraiška buvo atmesta, vertinami ieškovo nenaudai ir pagrindžia išvadą, jog sutikdamas dalyvauti konkurse, ieškovas neteko teisės ginčyti jų sąlygų (CK 1.79 str.).
Kita vertus, atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje motyvuotai, išsamiai pagrindė būtinumą nustatyti konkurso dokumentuose reikalavimus dėl aukštų išdėstymo ir vedinimo sistemos parinkimo, siekiant užtikrinti darbo efektyvumą, sudaryti darbuotojams tinkamas maksimaliai komfortiškas darbo sąlygas, tame tarpe - išvengti laiko eikvojimo ir kitų nepatogumų, kuomet patalpos išsidėsto negretimuose aukštuose, sudaryti alternatyvią galimybę vėdinti patalpas per langus vėdinimo sistemos ar kitų pastato inžinierinių įrenginių gedimų bei kitais būtinais atvejais. Be to, nėra paneigti trečiojo asmens paaiškinimai, jog abiejų vedinimo būdų racionalus naudojimas ne tik sąlygoja patogesnį darbo sąlygų organizavimą, bet ir taupo ir patalpų išlaikymo kaštus. Svarbu pažymėti, kad diskreciją nustatyti pirkimo sąlygas atsakovas įgyvendino ne teoriniu pagrindu, bet vadovaudamasis realia patirtimi, nuomojant patalpas iš ieškovo. Vien tai, kad, ieškovo nuomone, darbą galima būtų organizuoti ir kitu būdu (per kelis negretimus, t.y. nesiribojančius aukštus arba be natūralaus vedinimo per langus), neįrodo, jog ieškovo nustatytos pirkimo sąlygos buvo akivaizdžiai neracionalios, neatitiko siekiamam tikslui arba pažeidė viešojo pirkimo principus, kurie šioje byloje taikytini pagal analogiją.
Ieškovas yra nenuoseklus, teigdamas, jog pirkimo sąlygos yra neaiškios ir šį faktą ieškovas suprato tik po to, kai buvo atmesta jo paraiška.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Sąlygų aprašo 2 priedo 1.9 punkto reikalavimai nėra aiškūs ir juos būtina patikslinti, nurodant, kad „kelis aukštus“ reiškia „per du aukštus“, kad gretimi aukštai reiškia besiribojantys aukštai. Iki atsakovo sprendimo priėmimo ieškovas buvo įsitikinęs, kad ginčijami Sąlygų aprašo reikalavimai bus interpretuojami laikantis turinio viršenybės prieš formą principu. Tokia ieškovo pozicija rodo, kad dar prieš apsisprendžiant dalyvauti konkurse jis turėjo abejonių dėl sąlygų aiškumo, tačiau dėl jų išaiškinimo Sąlygų aprašo 28 punkto nustatyta tvarka nesikreipė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas nėra vartotojas, bet yra profesionalus pirkimo dalyvis, pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris savo veiklos srityje turi veikti ypač rūpestingai, nes veikia savo rizika ir turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes, tame tarpe dėl sąlygų savalaikio neišaiškinimo, jei jos jam buvo neaiškios. Be to, ieškovas kritikuoja atsakovo argumentus dėl šių sąlygų aiškinimo, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog šios sąlygos turėjo būti aiškinamos būtent taip, kaip nurodė ieškovas, ir kad tai buvo pakankamai aišku iki konkurso sąlygų akceptavimo, ieškovas nepateikė. Pažymėtina, kad, atmetus ieškovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, ieškovui buvo išaiškinta galimybė įrodinėti šias aplinkybes kitais, tame tarpe rašytiniais, įrodymais. Šiuo atveju ieškovas savo poziciją dėl sąlygų aiškinimo grindė tik savo subjektyvia objektyviais duomenimis nepagrįsta nuomone, kuria vadovautis teismas neturi pagrindo.
Sprendžiant dėl sąlygos aiškumo, svarbu akcentuoti ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog kiti pirkime dalyvavę tiekėjai nevienodai suprato pirkimo sąlygas, kad jiems kilo neaiškumų dėl ginčo sąlygų aiškinimo.
Dėl nurodytų motyvų ieškovo argumentai dėl sąlygos neaiškumo atmestini.
Ginčijamame Sąlygų aprašo 2 priedo 1.9 punkte nurodyta, kad „visos Nuomininkui skirtos Patalpos turi būti išdėstytos viename pastato aukšte. Siūlant išsinuomoti Patalpas per kelis gretimus aukštus - turi būti galimybė darbo erdvę pritaikyti: viename aukšte - darbo kabinetai, vieta referentei, kitame - pagalbinės patalpos (posėdžių (pasitarimų) salės, ūkinės paskirties patalpos, erdvė darbuotojų poilsiui, pan.)". Taigi, tiekėjams buvo numatyti du alternatyvūs reikalavimai dėl patalpų išdėstymo pastate.
UAB „LF Property" paraiškoje nurodyta, kad jų siūlomos išsinuomoti administracinės patalpos yra išsidėsčiusios: 1) pirmame aukšte - posėdžių salės, pasitarimų kambarys, 2) ketvirtame aukšte - kabinetai, poilsio kambarys - virtuvė, sanitariniai mazgai, sandėlis, archyvas, 3) šeštame aukšte - serverinė. Iš pateiktos paraiškos matyti, kad Ieškovas siūlo išsinuomoti administracines patalpas, išdėstytus iš viso per tris aukštus.
Aiškinant sąvoką gretimas aukštas, ieškovas vadovaujasi Lietuvių kalbos žodynu bei teismų praktika (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas, susijęs su besiribojančiais žemės sklypais). Kaip buvo minėta, ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šiuos atsakovo argumentus bei patvirtinančius, jog žodis „gretimas“ negali būti suprastas kaip „besiribojantis“. Be to, ieškovo kritika dėl atsakovo nurodytos teismų praktikos yra susijusi su atsakovo nurodytos bylos objekto specifika, t.y. besiribojančiais žemės sklypais. Taigi, šiuo atveju, bendrąja prasme sprendžiant dėl sąvokos „gretimas“, nėra nepaneigta, jog gretimas, šalia esantis aukštis yra aiškiai suvokiamas kaip besiribojantis aukštis. Kita vertus, esant alternatyviai sąlygai dėl patalpų išdėstymo per kelis gretimus aukštus, pirkimo dokumentuose nurodyti reikalavimai tokių patalpų išdėstymui viename ir kitame gretimuose aukštuose papildomai rodo, jog tokie aukštai turi besiriboti, t.y. turi būti išdėstyti vienas šalia greta kito. Be to, tuo atveju, jei perkančiajai organizacijai būtų nesvarbus būtent toks aukštų išdėstymas, tokiu atveju prarastų prasmę reikalavimas siūlyti patalpas būtent gretimuose aukštuose. Pritartina atsakovo pozicijai, jog ieškovo pasiūlymo neatitikimą pirkimo sąlygų reikalavimams įrodo ir Sąlygų aprašo 59 punkte numatytas paraiškų vertinimas, pagal kurį vertinant P2 kriterijaus „Administracinių patalpų plotas ir išsidėstymas pastato aukštuose" reikšmes, nurodytos tik dvi vertinimo galimybės: tuo atveju, jeigu siūlomos išsinuomoti administracinės patalpos atitinka nurodytą kvadratūrą ir yra išsidėsčiusios viename pastato aukšte - paraiška vertinama 10 balų; kitu atveju, jeigu nurodytą kvadratūrą atitinkančios patalpos siūlomos išsinuomoti per kelis gretimus pastato aukštus („viename" ir „kitame", t. y. per du pastato aukštus), suteikiami 5 balai. Taigi, ieškovui siūlant patalpas išsinuomoti iš viso per tris aukštus, pagal vertinimo kriterijus nebūtų galimybės tokią paraišką įvertinti.
Taigi, ieškovas neįrodė, jog jo nuomojamų patalpų pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl atsakovas vien dėl šio neatitikimo pagal Sąlygų aprašo 35.2 punktą turėjo ieškovo paraišką atmesti.
Sąlygų aprašo 2 priedo 2.2.8 papunktyje nurodytas reikalavimas dėl patalpų vėdinimo - „kondicionavimo sistema, varstomi langai (galimybė patalpas vėdinti natūraliai)". Pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą patalpose veikia vėdinimo (rekuperacijos) sistema, tačiau nėra galimybės varstyti langų (jie neatsidaro).
Kaip teisingai nurodė ieškovas, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 8 d. apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Tačiau šiuo atveju pirkimo sąlygų 2.2.8 p. yra nurodytas reikalavimas dėl vedinimo būdo, kuris nėra priskirtinas minėto įstatymo 25 str. 8 d. numatytiems ribojimams, todėl ieškovo pasiūlytas kitas, nei buvo reikalaujamas, vedinimo būdas negali būti pripažįstamas lygiaverčiu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad toks reikalavimas (kurio ieškovas neginčijo sutikdamas dalyvauti konkurse) sudaro palankesnes sąlygas dalyvauti kitiems tiekėjams. Pažymėtina, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 20.2. p. mechaninis ir natūralus patalpos vėdinimas gali veikti kartu. Be to, minėto pagal minėto reglamento 6.13, 6.10 p. šie vedinimo būdai apibrėžti kaip savarankiški, todėl ir šiuo pagrindu, ieškovui pasiūlius tik vieną vedinimo būdą, jis negali būti vertinamas kaip lygiavertis. Taigi, ieškovo reikalavimas dėl patalpų vedinimo ne tik buvo motyvuotai pagrįstas, bet ir atitiko teisės aktų reikalavimus.
Tokiu būdu, ieškovui nepasiūlius galimybės varstyti langus, atsakovas pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų.
Nesant nustatytų esminių teisės aktų bei viešųjų pirkimų principų pažeidimų vertinant ieškovo pasiūlymą, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas
nusprendė
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.