Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas E. J. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu E. J. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirtos administracinės nuobaudos – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.Šakių rajono apylinkės teisme 2016 m. spalio 28 d. gautas E. J. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino E. J. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog E. J. tikrai pasitaisė, daugiau nedarys naujų pažeidimų ir teismo paskirta administracinė nuobauda jau pasiekė savo tikslus.Skunde E. J. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad paskirtą piniginę baudą sumokėjo laiku ir tinkamai, taip pat yra praėję daugiau nei metai nuo nuobaudos paskyrimo, t. y. pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laiko, per šį laikotarpį jis nėra padaręs kitų administracinių teisės pažeidimų, išklausė 4 valandų privalomus mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Paskirta nuobauda sukelia daug nepatogumų, kadangi jo darbinėms pareigoms atlikti yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. Be to, jis prižiūri senyvo amžiaus tėvą, kurį tenka periodiškai vežti į gydymo įstaigas. Tai, kad paskirta nuobauda sukėlė daug nepatogumų, patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijos charakteristika, kurioje patvirtinama, kad E. J. gyvena Jadagonių k., kuris yra nutolęs nuo centro 10 km atstumu. Visuomeninis transportas į šį kaimą nevažiuoja, tad šį atstumą reikia eiti pėsčiomis. Seniūnija pažymėjo, kad E. J. yra tvarkingas, dalyvauja bendruomeniniame gyvenime, turi autoritetą tarp kaimynų. Susidūręs su visais nepatogumais, kurie iškyla neturint vairuotojo pažymėjimo, jis suprato nubaudimo ir prevencijos tikslus.Skunde taip pat teigiama, kad ankstesni pažeidimai, kurie nebuvo galiojantys pažeidimo padarymo metu, buvę įvykdyti prieš daug metų, negali daryti įtakos jo elgesiui po nuobaudos paskyrimo vertinimui. Ankstesnis jo elgesys jau buvo įvertintas skiriant administracinę nuobaudą, todėl termino sutrumpinimo klausimas sprendžiamas tik pagal esamas aplinkybes po pažeidimo. Teigia, jog suvokia, kad padarytas pažeidimas padarė neigiamą įtaką jo reputacijai, tolesniam gyvenimui, dėl savo lengvabūdiško poelgio jaučia didelę gėdą ir diskomfortą, suvokia, kad reikia laikytis bendro elgesio taisyklių, kad negali savo veiksmais kelti pavojaus aplinkiniams, privalo atsižvelgti ne tik į savo, bet ir aplinkinių saugumą, privalo numatyti savo elgesio pasekmes. Ši nuobauda labai paveikė jo moralę ir atsakomybę ne tik prieš save, artimuosius, bet ir kitus asmenis. Šiuo metu E. J., be kita ko, lanko treniruotes sporto klube „Rifas”, taigi propaguoja sveiką, gyvenseną. Suprasdamas savo poelgio rimtumą, jis užsiregistravo ir išklausė 4 valandų mokymo programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.Atsiliepime į skundą Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys prašo E. J. skundo netenkinti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

E. J. skundas netenkinamas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, o Šakių rajono apylinkės teismas E. J. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą išnagrinėjo dar galiojant ATPK, todėl šiuo atveju apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal bylos nagrinėjimo metu galiojusį įstatymą.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai – būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą ir atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius ATPK 329 straipsnyje nustatytus reikalavimus: naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Tačiau galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.ATPK 20 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, E. J. Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam. Tokiais savo veiksmais E. J. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą sankcijoje buvo numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Todėl šiuo atveju, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik E. J. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau įvertinus tai, kad E. J. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu nustatytas girtumo laipsnis buvo vidutinis ir netgi artimas sunkiam (2,28 promilės).Šiame kontekste vertinant apygardos teismui pateikto skundo argumentų pagrįstumą pažymėtina, jog, priešingai, nei tai suvokia E. J., jo skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo asmeniniais ir šeimos interesais, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės prieš įstatymą principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą ar areštą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas šiuo metu dar labiau sugriežtino atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kadangi tokios veikos nuo 2017 m. sausio 1 d. yra pripažįstamos nusikalstamomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis). Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad pažeidėjo ir jo šeimos narių dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog E. J. ir praeityje nesilaikė įstatymų reikalavimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, anksčiau taip pat buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam (lengvo girtumo laipsnio), taigi jis teigiamų išvadų nepadarė, toliau ignoravo Kelių eismo taisykles ir padarė šiurkštesnį administracinį teisės pažeidimą – vairavo neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Nors naujo pažeidimo padarymo metu anksčiau paskirta nuobauda negaliojo, tačiau tai neabejotinai atskleidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens daromų pažeidimų sistemiškumą, Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimą ir leidžia teigti, kad anksčiau teisės pažeidėjo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o E. J. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. J. skundo netenkinti

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.