Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui R. R. dėl uzufrukto nustatymo,

išvadą teikianti institucija byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo palikti nepilnamečiam J. P. ir jo motinai ieškovei E. P. teisę naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančia atsakovui R. R., uzufrukto teise, kol J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., sulauks pilnametystės.

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-711-726/2016 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių E. P. ir R. R. bendru sutikimu buvo patvirtinta abiejų pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir buvo išspręstas klausimas dėl leidimo E. P. kartu su mažamečiu vaiku gyventi R. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), šešis mėnesius nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. spalio 4 d. Iki nutraukiant santuoką šalių šeimos būstas buvo atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas. Nurodė, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis: bankas atsisakė suteikti kreditą ir ji negali įsigyti kito nekilnojamojo turto, be to, dėl vaiko ligų turi daug išlaidų. Ieškovės turimų lėšų įsigyti būstą nepakanka, ieškovė stengiasi susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau ieškovės gaunamos pajamos neužtikrina galimybės įgyti vaikui tinkamą gyventi būstą, dėl ko yra priversta prašyti nustatyti uzufruktą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi šalys pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią patvirtino teismas ir kurioje šalys išreiškė savo valią. Nurodė, kad minėtoje civilinėje byloje buvo taikyta mediacija, kurios metu visų šalių bendromis pastangomis bei nuolaidomis buvo prieitas kompromisas ir pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Vienas ginčytinų klausimų buvo uzufrukto E. P. ir vaikui nustatymas, tačiau šis klausimas buvo išspręstas bendrame kontekste siejant jį su kitais reikalavimais, R. R. sutinkant išmokėti E. P. 9000 Eur kompensaciją bei leisti jai su vaiku šešis mėnesius gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute tam, kad E. P. galėtų susirasti kitą gyvenamą plotą sau ir nepilnamečiam šalių sūnui. Tačiau suėjus šešių mėnesių terminui ieškovė iš buto neišsikėlė ir pateikė ieškinį dėl uzufrukto nustatymo. Nurodė, jog ieškovė privalėjo pasirūpinti nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta šalių sulygtu terminu, be to, kadangi ieškovė savo gyvenamą vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), kur ketino išsikelti po santuokos nutraukimo, nesuprantama, kodėl ji to nedaro. Nurodė, kad nepilnamečiam vaikui buvo priteistas 290 Eur per mėnesį išlaikymas ir ši suma bei kompensacija buvo šalių sulygta atsižvelgiant ir į galimas ieškovės išlaidas įsigyjant ar nuomojantis būstą. Per visą gyvenimo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute laikotarpį ieškovė nėra apmokėjusi nei vienos sąskaitos už komunalinius patarnavimus, nors tokia pareiga buvo numatyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Visus komunalinius patarnavimus mokėjo atsakovas. Nurodė, kad atsakovas buvo priverstas ne tik kad mokėti komunalinius mokesčius už butą, kuriame negyvena, bet ir nuomotis kitą gyvenamąją vietą, kas akivaizdžiai pažeidžia jo, kaip turto savininko, teises. Pažymėjo, kad ieškovė turi kito nekilnojamojo turto, jai buvo išmokėta kompensacija, ji turi santaupų bankuose, kas patvirtina, jog ieškovė turi visas sąlygas užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo sudaryta jai nepalankiomis sąlygomis. Ji neturi jokių galimybių įsigyti kito būsto, nes bankai jai atsisakė suteikti kreditą, ji gauna 780 Eur mėnesinį darbo užmokestį į rankas, jos darbo sutartis terminuota, todėl bet kada gali darbo netekti. Vaikas turi sveikatos problemų, jo laukia operacija, kas reikalaus papildomų lėšų, kurių ji neturi. Jei tektų išsikelti ir vaikui keisti darželį, tai sudarytų daug neigiamų emocijų vaikui. Paaiškino, kad šiai dienai iš iki santuokos buvusių apie 70 000 Lt santaupų jai belikę tik 12 000 Eur. Atsakovo pervestos 9000 Eur kompensacijos ji nebeturi, nes pirko automobilį, su vaiku vyko į užsienio kelionę, be to, kompensacija buvo skirta kompensuoti atsakovo santuokos metu iš bendros sąskaitos išgrynintas pinigų sumas.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgdama į vaiko interesus ieškinio patenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamam civilinė byla Nr. 2-711-726-2016 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, ir pagal ieškovės E. P. priešieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo. Šalių prašymu 2016 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ginčas nurodytoje civilinėje byloje buvo perduotas spręsti teisminei mediacijai. Ieškovui ir atsakovei taikiai sureguliavus visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 2016 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta bendru šalių susitarimu; nepilnamečio sūnaus J. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina E. P.; iš R. R. priteistas 290,00 EUR dydžio išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; nustatyta bendravimo su vaiku tvarka; šalys patvirtino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso R. R. ir šis turtas nėra traukiamas į santuokoje įsigyto ir dalintino turto balansą bei E. P. nereiškia turtinių pretenzijų R. R. dėl šio jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto; iš R. R. priteista E. P. 9000,00 Eur dydžio piniginė kompensacija; šalys pasidalino kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; šalys susitarė, kad E. P. ir nepilnamečiui sūnui J. P. pasilieka teisė gyventi R. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šešis mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po to ji turi išsikelti.

Ieškovė ieškiniu prašo palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančia atsakovui R. R., uzufrukto teise, kol J. P., sulauks pilnametystės. Prašymą motyvuoja pasikeitusia ieškovės turtine padėtimi.

Dėl uzufrukto nustatymo

Civilinio kodekso (toliau CK) 3.71, 3.86 straipsniuose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką, nurodyta teismo teisė nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufruktas yra nepilnamečių vaikų ir vieno iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, teisių į gyvenamąją patalpą garantija, kai sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, ar vaiko interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina ieškove E. P., o iš atsakovo R. R. buvo priteistas periodinis išlaikymas vaikui iki vaiko pilnametystės bei 9000 Eur kompensacija ieškovei, taip pat buvo leista ieškovei su sūnumi šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute.

Pažymėtina, kad CK normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, t. y. ir sutuoktinių turto padalijimo klausimą, ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo klausimus. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu šie klausimai išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.), sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 str. 3 d.). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 str. 3 d. – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju jokios būtinybės nustatyti uzufruktą neegzistuoja, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. civilinėje byloje Nr. 2-711-726-2016 nutraukdamas šalių santuoką bendru sutarimu, išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tame tarpe laikino uzufrukto nustatymo klausimą bei kompensacijos priteisimo klausimą. Be to, minėto teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas vaikui bei kompensacija, įvertinus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į nepilnamečio vaiko poreikius, gyvenimo sąlygas, kt., taip pat ir į galimas ieškovės išlaidas įsigyjant ar nuomojantis būstą, laiko tarpą, per kurį ieškovė tikrai galėtų pasirūpinti kitu gyvenamuoju plotu.

Ieškovė, prašydama nustatyti uzufruktą, apeliuoja į vaiko poreikius, į vaiko sveikatos būklę. Šios aplinkybės būtų svarbios sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui dydžio peržiūrėjimo, bet ne šioje byloje.

Ieškovė nurodo, jog iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis, t. y. ji neturi kito gyvenamojo būsto, uždirba nepakankamai, dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Teismas konstatuoja, kad priešingai, nei nurodo ieškovė, jos padėtis po priimto teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasikeitė į teigiamą pusę, kadangi ieškovė susirado darbą ir šiuo metu uždirba apie 780 Eur atlyginimą į rankas. Be to, ieškovė turi nekilnojamojo turto: 0,87 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 151), 10,377 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 152), taip pat 12 222 Eur santaupų Šiaulių banko sąskaitoje (t. 2, b. l. 145), 588 Eur santaupų banke Swedbank.

Aplinkybė, kad ieškovė dirba pagal terminuotą darbo sutartį ir gali būti bet kada atleista iš darbo turėtų būti svarbi ieškovei tam, kad susirasti tiek geriau apmokamą darbą, tiek darbą, leisiantį užtikrinti savo ir mažamečio sūnaus poreikius bei gyvenimo sąlygas. Ši aplinkybė nėra pagrindas nustatyti uzufruktą.

Ieškovės pateikiami argumentai dėl sumažėjusių pajamų, kaip uzufrukto nustatymo būtinumo, vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste, o būtent, ieškovė į bylą pateikė duomenis, jog Šiaulių banke savo sąskaitoje laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. spalio 4 d. turėjo 20 316,90 Eur sumą (t. 1, b. l. 159), tačiau šiuo metu teturi 12 222 Eur sumą, iš atsakovo gautą 9000 Eur kompensaciją iš esmės išleido savo asmeniniams poreikiams patenkinti: automobilio iš savo tėvo pirkimui už 4500 Eur sumą (t.2, b. l. 116-117), 500 Eur šio automobilio remontui (iš ieškovės žodžių), 1500 Eur poilsinei kelionei su vaiku į užsienį, 1000 Eur kitiems savo poreikiams. Tokios nustatytos aplinkybės rodo nepateisinamą ieškovės išlaidumą, realios situacijos nesuvokimą, savo asmeninių, bet ne vaiko poreikių iškėlimą ir negali būti priežastimi suvaržyti atsakovo daiktines teises.

Ieškovės argumentai, jog bankai jai nesuteikia kredito būsto įsigijimui vertintini kritiškai. Į bylą pateiktas banko Swedbank raštas (t. 2, b. l. 183) patvirtina, jog 2016-08-22 ieškovė kreipėsi į banką su prašymu suteikti 20 000 Eur vartojimo kreditą ir prie šio prašymo pridėjo tik 2016-06-30 terminuotos darbo sutarties kopiją, todėl bankas, įvertinęs riziką, priėmė sprendimą atsisakyti suteikti ieškovei kreditą. Iš pateiktos paraiškos kreditui gauti matyti, kad ieškovė neužpildė visų būtinų duomenų tam, kad gauti paskolą, t. y. neužpildė paraiškos skilties apie turimą turtą, jo vertę, neužpildė paraiškos dalies apie alimentus bei turimas santaupas kituose bankuose (t. 2, b. l. 184-185). Taigi, ieškovei nenurodžius visos reikiamos ir teisingos informacijos, o pateikus tik duomenis apie gaunamas pajamas iš darbinės veiklos, bankas Swedbank atsisakė suteikti paskolą. Šios aplinkybės vertintinos ieškovės nenaudai, nes nežinoma, koks būtų priimtas banko sprendimas ieškovei nurodžius visus ir teisingus duomenis apie gaunamas pajamas, turimą turtą. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, jog kreipėsi į kitus bankus, kaip antai, į Šiaulių banką, kurio sąskaitoje ieškovė turi nemažą pinigų sumą. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių dėl paskolos gavimo.

Ieškovė nurodo, jog neturi galimybių ir net nesvarsto būsto nuomos klausimo, kadangi buto, kuriame ji galėtų su vaiku gyventi nuoma yra apie 350-400 Eur per mėnesį, tiek ji neuždirba, be to, išsikėlus kitur, reiktų keisti vaikui darželį, o tai labai neigiamai paveiktų vaiką, be to, vaikas labai prisirišęs prie dabartinės namų aplinkos ir jam būtų sunku kitur. Ieškovės nurodytos butų nuomos kainos neatitinka gyvenimo realijų. Iš atsakovo į bylą pateiktų skelbimų apie butų tame pačiame rajone ir panašios kvadratūros nuomą, matyti, jog vieno kambario buto nuoma (duomenys neskelbtini) gatvėje svyruoja nuo 180 Eur iki 220 Eur. Ieškovė uždirba 780 Eur, gauna pinigus iš atsakovo vaiko išlaikymui, turi nekilnojamojo turto, kurį gali parduoti, todėl ieškovė pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą tikrai turi galimybes nuomotis būstą. Ieškovės teiginiai apie darželio pakeitimą nėra reikšmingi, jei būstas būtų nuomojamas tame pačiame rajone, kur yra vaiko darželis. Ieškovės teiginiai apie galimas neigiamas pasekmes vaikui dėl namų aplinkos pakeitimo galėtų būti aktualūs šios bylos kontekste, jei būtų pateikti duomenys iš sveikatos įstaigų apie mažamečio vaiko raidos sutrikimus, padidėjusį jautrumą ir pan., tačiau tokių duomenų, jog vaikas patirtų psichologinę traumą, jei pakeistų aplinką, į bylą nepateikta.

Atsakovas teigia, jog ieškovė gali gyventi su vaiku bute (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno iki santuokos. Šie atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nurodytas butas ieškovei asmeninės nuosavybės teise nepriklauso (t. 2, b. l. 93).

Taigi, atsakovė neįrodė, jog vaiko interesai nebus geriau apsaugoti kitais būdais, nei nustatant uzufruktą ir kad ieškovė neturi galimybių užtikrinti vaiko interesus kitaip, nei nustatant uzufruktą. Be to, ieškovė neišnaudojo visų galimybių dėl paskolos būstui įsigyti gavimo.

Atsakovė, reikalaudama nustatyti uzufruktą, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes tam, kad keisti teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, reikalinga kreiptis į santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusį teismą su atitinkamu pareiškimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-711-726-2016 nutraukdamas šalių santuoką bendru sutarimu, išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tame tarpe laikino uzufrukto nustatymo klausimą, leisdamas šalims sutarus dėl kompensacijos, ieškovei su mažamečiu vaiku šešis mėnesius gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, o po šešių mėnesių išsikelti, todėl ieškovė privalo teismo sprendimą vykdyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos išlaidos neatlyginamos, o atsakovo naudai iš ieškovės priteistinos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1850 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu (t. 3, b. l. 2-3). Atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžius, todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1850 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.