- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-58-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33861-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
- 2.4.4.2Uzufruktas
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui R. R. dėl uzufrukto nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė palikti nepilnamečiui J. P. ir jo motinai ieškovei teisę naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančia atsakovui R. R., uzufrukto teise, kol J. P., gim. 2012 m., sulauks pilnametystės.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-711-726/2016 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių E. P. ir R. R. bendru sutikimu buvo patvirtinta abiejų pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir buvo išspręstas klausimas dėl leidimo E. P. kartu su mažamečiu vaiku gyventi R. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), šešis mėnesius nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. spalio 4 d. Iki nutraukiant santuoką šalių šeimos būstas buvo atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas. Po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis: bankas atsisakė suteikti kreditą ir ji negali įsigyti kito nekilnojamojo turto, be to, dėl vaiko ligų turi daug išlaidų. Ieškovės turimų lėšų įsigyti būstą nepakanka, ieškovė stengiasi susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau gaunamos pajamos neužtikrina galimybės įgyti vaikui tinkamą gyventi būstą, dėl ko yra priversta prašyti nustatyti uzufruktą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. R. pateikęs atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi šalys pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią patvirtino teismas ir kurioje šalys išreiškė savo valią. Nurodė, kad minėtoje civilinėje byloje buvo taikyta mediacija, kurios metu visų šalių bendromis pastangomis bei nuolaidomis buvo prieitas kompromisas ir pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Vienas ginčytinų klausimų buvo uzufrukto E. P. ir vaikui nustatymas, tačiau šis klausimas buvo išspręstas bendrame kontekste siejant jį su kitais reikalavimais, R. R. sutinkant išmokėti E. P. 9 000 Eur kompensaciją bei leisti jai su vaiku šešis mėnesius gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute tam, kad E. P. galėtų susirasti kitą gyvenamą plotą sau ir nepilnamečiui šalių sūnui. Tačiau suėjus šešių mėnesių terminui ieškovė iš buto neišsikėlė ir pateikė ieškinį dėl uzufrukto nustatymo. Nurodė, jog ieškovė privalėjo pasirūpinti nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta šalių sulygtu terminu, be to, kadangi savo gyvenamą vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), kur
ketino išsikelti po santuokos nutraukimo, nesupranta, kodėl ji to nedaro. Nurodė, kad nepilnamečiam vaikui buvo priteistas 290 Eur per mėnesį išlaikymas ir ši suma bei kompensacija buvo šalių sulygta atsižvelgiant ir į galimas ieškovės išlaidas įsigyjant ar nuomojantis būstą. Per visą gyvenimą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute laikotarpį ieškovė nėra apmokėjusi nei vienos sąskaitos už komunalinius patarnavimus, nors tokia pareiga buvo numatyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Visus komunalinius patarnavimus mokėjo atsakovas. Nurodė, kad atsakovas buvo priverstas ne tik kad mokėti komunalinius mokesčius už butą, kuriame negyvena, bet ir nuomotis kitą gyvenamąją vietą, kas akivaizdžiai pažeidžia jo, kaip turto savininko, teises. Pažymėjo, kad ieškovė turi kito nekilnojamojo turto, jai buvo išmokėta kompensacija, ji turi santaupų bankuose, kas patvirtina, jog ieškovė turi visas sąlygas užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas.
4. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgdama į vaiko interesus ieškinio patenkinimui neprieštarauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju jokios būtinybės nustatyti uzufruktą neegzistuoja, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. civilinėje byloje Nr. 2-711-726-2016, nutraukdamas šalių santuoką bendru sutarimu, išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tame tarpe laikino uzufrukto nustatymo klausimą bei kompensacijos priteisimo klausimą. Be to, teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas vaikui bei kompensacija, įvertinus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į nepilnamečio vaiko poreikius, gyvenimo sąlygas, kt., taip pat ir į galimas ieškovės išlaidas įsigyjant ar nuomojantis būstą, laiko tarpą, per kurį ieškovė tikrai galėtų pasirūpinti kitu gyvenamuoju plotu. Pažymėjo, jog ieškovė, prašydama nustatyti uzufruktą, apeliuoja į vaiko poreikius, į vaiko sveikatos būklę ir konstatavo, jog šios aplinkybės būtų svarbios sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui dydžio peržiūrėjimo, bet ne šioje byloje.
6. Nors nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodo, jog iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis, t.y. ji neturi kito gyvenamojo būsto, uždirba nepakankamai, dirba pagal terminuotą darbo sutartį, tačiau teismas konstatavo, kad priešingai, nei nurodė ieškovė, jos padėtis po priimto teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasikeitė į teigiamą pusę, kadangi ieškovė susirado darbą ir šiuo metu uždirba apie 780 Eur atlyginimą į rankas. Be to, ieškovė turi nekilnojamojo turto. Ieškovės pateiktus argumentus dėl sumažėjusių pajamų, kaip uzufrukto nustatymo būtinumo, teismas vertino visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste ir konstatavo, jog nustatytos aplinkybės rodo nepateisinamą ieškovės išlaidumą, realios situacijos nesuvokimą, savo asmeninių, bet ne vaiko poreikių iškėlimą, todėl tai negali būti priežastimi suvaržyti atsakovo daiktines teises. Ieškovės argumentus, jog bankai jai nesuteikė kredito būsto įsigijimui, teismas vertino kritiškai.
7. Ieškovės argumentus, jog ji neturi galimybių ir net nesvarsto būsto nuomos klausimo, kadangi buto, kuriame ji galėtų su vaiku gyventi nuoma yra apie 350-400 Eur per mėnesį, o tiek ji neuždirba, be to išsikėlus kitur, reiktų keisti vaikui darželį, o tai labai neigiamai paveiktų vaiką, taip pat, jog vaikas labai prisirišęs prie dabartinės namų aplinkos ir jam būtų sunku kitur, teismas vertino kritiškai ir nurodė, kad nurodytos butų nuomos kainos neatitinka gyvenimo realijų. Pažymėjo, jog ieškovė uždirba 780 Eur, gauna pinigus iš atsakovo vaiko išlaikymui, turi nekilnojamojo turto, kurį gali parduoti, todėl pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą tikrai turi galimybes nuomotis būstą. Pažymėjo, jog ieškovės teiginiai apie darželio pakeitimą nėra reikšmingi, jei būstas būtų nuomojamas tame pačiame rajone, kur yra vaiko darželis. Ieškovės teiginiai apie galimas neigiamas pasekmes vaikui dėl namų aplinkos pakeitimo galėtų būti aktualūs šios bylos kontekste, jei būtų pateikti duomenys iš sveikatos įstaigų apie mažamečio vaiko raidos sutrikimus, padidėjusį jautrumą ir pan., tačiau tokių duomenų, jog vaikas patirtų psichologinę traumą, jei pakeistų aplinką, į bylą nepateikta.
8. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, jog vaiko interesai nebus geriau apsaugoti kitais būdais, nei nustatant uzufruktą ir, kad ieškovė neturi galimybių užtikrinti vaiko interesus kitaip, nei nustatant uzufruktą. Be to, pažymėjo, jog ieškovė neišnaudojo visų galimybių dėl paskolos būstui įsigyti gavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliantė E. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl uzufrukto teisės nustatymo, bet ne dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-711-726/2016 patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Pažymi, jog sutartyje nebuvo sutartos sąlygos dėl laikino uzufrukto nustatymo. Išsikraustymo iš gyvenamosios patalpos termino nustatymas sutartyje neprilygsta uzufrukto teisės nustatymui. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja skirtingos teisės normos ir jų tapatinimas negalimas. Teismas išsikraustymo terminą prilygino laikinam uzufruktui, o ne panaudai. Tokia teismo išvada kelia dviprasmiškumą ir pagrindžia teismo netinkamą minėtų teisės normų taikymą, priimant ginčijamą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bei pasekmių, šalys buvo pasirinkusios mediatorių, kuris yra labai aukštas pareigas teismų sistemoje einantis asmuo su ilgametę darbo patirtimi civilinėse bylose. Teismo, kitoje byloje, patvirtintoje sutartyje nėra nė vieno žodžio apie uzufrukto nustatymą, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo motyvavo, kad jau anksčiau yra priimtas kitos teismo sudėties procesinis sprendimas tarp tų pačių šalių. Kadangi teismas nėra nustatęs uzufrukto, o jei ir būtų nustatęs, teisės normos neužkirstų kelio kreiptis į teismą dėl uzufrukto nustatymo, pasikeitus aplinkybėms. Vertindamas toje sutartyje atsakovo prisiimtus įsipareigojimus išmokėti atitinkamo dydžio kompensacijas, teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad tos sumos buvo skirtos kitam būstui įsigyti ar remontuoti kažkokį kitą butą, kuriame gyvens ieškovė su vaiku.
11. Teismas netinkamai tyrė pateiktus įrodymus dėl ieškovės turėtų piniginių santaupų ir jų išleidimo bei padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė nepateisinamai išlaidavo, nesuvokdama realios situacijos ir tenkino savo asmeninius poreikius, bet ne vaiko. Pažymi, jog nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. vasario 18 d. t.y. pusantrų metų ieškovė jokių pajamų neturėjo ir pragyvenimo išlaidas dengė iš savo asmeninių santaupų. Atsižvelgiant į tai, teismo padaryta išvada, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016m. balandžio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. išleido 8 094 Eur visiškai neatitinka ieškovės pateiktų įrodymų turinio ir jiems prieštarauja. Pažymi, jog teismo padaryta išvada, kad ieškovė netinkamai išleido 9 000 Eur kompensaciją taip pat yra nepagrįsta. Iki santuokos nutraukimo šeima visuomet turėjo šalių bendrai pirktą automobilį, kuris po santuokos nutraukimo atiteko atsakovui. Automobilis būtinas vaiko poreikiams užtikrinti, todėl jis buvo įsigytas kaip būtina prekė. Be to, ieškovė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė, išleisdama 1 500 Eur vaiko poilsinei kelionei į užsienį, švaistė pinigines lėšas.
12. Teismas neteisingai vertino ieškovės galimybes gauti kreditą būstui įsigyti ir be jokio pagrindo konstatavo, kad ieškovė pateikę neteisingą informaciją banko įstaigai, ko pasekoje nebuvo suteikta banko paskola nekilnojamam turtui įsigyti. Teismas priimdamas ginčijamą sprendimą nevertino pateiktų įrodymų, kad ieškovė dirba pagal terminuotą darbo sutartį, yra praradusi reikiamą kvalifikaciją, nes nedirbo ketverius metus, yra 43 m. amžiaus ir viena augina vaiką. Šios aplinkybės ieškovei apsunkina susirasti gerai apmokamą, pastovų darbą. Be to, teismas taip pat neįvertino ir to, kad vaikui 2017 m. rudenį numatyta operacija ir jam būtina saugi aplinka, pastovus gyvenamasis būstas. Minėtų aplinkybių nevertinimas ir pareigos perkėlimas ieškovei vienai aprūpinti šalių nepilnametį vaiką gyvenamuoju būstu, sąlygos situaciją, kad šalių nepilnametis vaikas greitu laiku atsidurs gatvėje.
Atsiliepimas
13. Atsakovas R. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju jokios būtinybės nustatyti uzufruktą neegzistuoja, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. civilinėje byloje Nr. 2-711-726/2016 nutraukdamas šalių santuoką bendru sutarimu, išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tame tarpe laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą bei kompensacijos priteisimo klausimą. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų bei argumentų, kurie leistų teigti, kad po santuokos pasirašymo sutarties esminiai pablogėjo jos materialinė padėtis kaip teigiama ieškinyje. Akivaizdu, kad teismo nustatytos aplinkybės rodo nepateisinamą ieškovės išlaidumą, realios situacijos nesuvokimą, savo asmeninių, bet ne vaiko poreikių iškėlimą ir negali būti priežastimi suvaržyti atsakovo daiktines teises. Atsakovas, būdamas atsakingas tėvas pilnai supranta, kad vaikui reikalingos normalios gyvenimo sąlygos ir visų pirmiausia yra vaiko interesai. Būtent todėl ieškovei buvo išmokėta kompensacija ir suteiktas protingas laikas susirasti gyvenamąją vietą. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, kuri galėjo realizuoti. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad teismas netyrė pateiktų įrodymų, kad turimi žemės sklypai yra menkaverčiai ir ieškovei nepavyko jų parduoti. Pažymėtina, kad būtent ieškovė turi įrodyti tą faktą, kaip ji pati nurodo, kad žemės sklypai yra menkaverčiai ir jų jai nepavyko parduoti.
14. Atsakovas taip pat nesutinka ir su ieškovės teiginiu, kad ji nedirbo ketverius metus, iš kurių tik du gavo pašalpą iš Sodros ir, kad neturėdama jokių pajamų buvo priversta gyventi iš santaupų. Tokius teiginius akivaizdžiai paneigia išrašas iš atsakovo sąskaitos, kurioje aiškiai matyti visas atsakovo išlaikymo teikimas tiek nepilnamečiam sūnui, tiek ir pačiai ieškovei. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių dėl paskolos gavimo. Vertinant tokį ieškovės elgesį, kyla pagrįstų abejonių, kokiu tikslu stengiamasi nuslėpti nuo banko realią finansinę padėtį. Lygiai taip pat, kodėl ieškovė nesikreipė į kitus komercinius bankus, kad ir į AB Šiaulių banką, kuriam ilgą laiką ieškovė yra patikėjusi savo nemažas santaupas.
15. Nesutiktina su ieškovės teiginiu, kad ši byla priklauso šeimos bylų kategorijai ir teismas pats privalėjo pasiūlyti šalims tirti vaiko psichologinę būseną, pasitelkiant teismo nutartimi paskirtus specialistus arba paskirti byloje specialų psichologinį tyrimą, siekiant šalims galimybę formuluoti klausimus specialistams. Tokio pobūdžio bylos priskirtinos ne šeimos bylų kategorijai, o daiktinei teisei. Kita vertus ieškovė galėjo ir privalėjo jei manė, kad tai yra būtina kelti šį klausimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau toks prašymas nebuvo pateiktas.
16. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
17. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė Swedbank jai siųstą adresu: (duomenys neskelbtini), informaciją apie tai, kad įvertinęs kredito riziką, bankas priėmė sprendimą nesuteikti jai kredito. Pateikė prašymo, kurį teisė bankui ieškovė 2017-03-09, kopiją. Joje nurodyta, kad ieškovė dirba pagal terminuotą sutartį, jos terminas - iki 2018-10-10. Darbo užmokestis – 790 Eur, atskaičius mokesčius. Nurodė, kad gauna išlaikymą vaikui, kuriam 5 metai, po 295 Eur per mėnesį, turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,87 ha ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 4. 000 ha. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi buvo priimti byloje ieškovės pateikti įrodymai, t.y. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad turi ne 10,377 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kaip teigia atsakovas, o 4 ha sklypą, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė ieškovės su V. Š.. Sklypą parduoti sunku, bendrasavininkė nėra suinteresuota parduoti sklypą. Kitas sklypas, kurį turi ieškovė (duomenys neskelbtini), yra menkavertis, pagal Registrų centro duomenis jo vertė 542 Eur. Nurodė, kad ieškovė nuo 2016 m. spalio 1 d. apmoka už butui suteiktas komunalines paslaugas. Nurodė, kad naudojasi automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį už savo lėšas ieškovei nupirko jos tėvas, ji šiam automobiliui įsigyti išleido 4500 Eur, automobilis jai reikalingas vaiko poreikiams tenkinti. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-08-25 iki 2014-10-01 šalys buvo susituokę, atsakovo pervestas lėšas šalys naudojo bendriems šalių ir vaiko poreikiams. Nurodė, kad 2017-11-17 ji buvo įregistruota darbo biržoje, jai skirta bedarbio pašalpa 385 Eur. Nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 700Eur, atsakovas dengia tik 290 Eur, kitą dalį moka ieškovė iš savo santaupų. Pateikė kitus paaiškinimus, kurie yra analogiški paaiškinimams, pateiktiems bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jie nenurodomi. Ieškovė teikė dar vienus rašytinius paaiškinimus teismui, kurie buvo gauti 2018-03-16, jie nepriimtini kaip nauji įrodymai, nes paaiškinimuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip anksčiau teiktame paaiškinime, nenurodyta, kodėl atsirado būtinybė teikti šiuos paaiškinimus tik apeliacinės instancijos teismui, todėl jie nenagrinėjami. Atsakovas 2018-04-19 pateikė atsiliepimą į apeliantės rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad ieškovei priklausantis sklypas (duomenys neskelbtini) buvo parduodamas už 8000 Eur, ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų inicijavusi sklypų pardavimą. Nurodė, kad kas mėnesį moka ieškovei 307 Eur vaiko išlaikymui, ieškovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl turi galimybes užsidirbti. Nurodė, kad nuo 2014 m. spalio mėn. yra priverstas Prašė priteisti 1050 Eur už atsiliepimo į skundą surašymą, pateikė apmokėjimo įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
18. Pirmosios instancijos teismo spendimo išvados, kad būtinybės nustatyti uzufruktą neegzistuoja, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. civilinėje byloje Nr. 2-711-726-2016, nutraukdamas šalių santuoką bendru sutarimu, išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tame tarpe laikino uzufrukto nustatymo klausimą bei kompensacijos priteisimo klausimą, yra pagrįstos, pakartotinai klausimas tarp buvusių sutuoktinų dėl uzufrukto nustatymo, kai jis jau buvo išnagrinėtas nutraukiant santuoką, negali būti nagrinėjamas. Tai, kad teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas vaikui bei kompensacija, įvertinus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į nepilnamečio vaiko poreikius, gyvenimo sąlygas, taip pat ir į galimas ieškovės išlaidas įsigyjant ar nuomojantis būstą, laiko tarpą, per kurį ieškovė tikrai galėtų pasirūpinti kitu gyvenamuoju plotu, darytina išvada, kad ieškovė turėjo galimybę susirasti nuomotis butą, tačiau matyti, kad ji nesirūpina tuo, kad vaikas turėtų kartu su ja gyvendamas nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškovė nenurodė, dėl kokios priežasties negali gyventi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, todėl teismo išvada, kad nustatyti jai uzufrukto teisę gyventi atsakovui priklausančiame asmeninės nuosavybės teisėmis bute, nėra pagrindo.
19. Ieškovė nurodo, kad ji šiuo metu yra registruota darbo biržoje, pateikė šios aplinkybės įrodymus, tačiau šis faktas negali nulemti, ar turi būti nustatytas ieškovei uzufruktas naudotis atsakovo nuosavybe. Byloje nepateikti duomenys, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovė neturėjo galimybės tęsti darbą, kuriame dirbo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovė turi santaupų, turi nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, yra darbingo amžiaus, turi išsilavinimą ir specialybę, todėl turi galimybę gauti savo darbu didesnes pajamas ir užtikrinti vaiko ir savo poreikius. Ieškovės skundo argumentas, kad jai yra perkeltos pareigos vienai aprūpinti šalių nepilnametį vaiką gyvenamuoju būstu, yra nepagrįstas, nes tai, kad atsakovas moka išlaikymą vaikui ir yra galimybė skirti dalį to išlaikymo vaiko būstui, yra atsakovo pareigos išlaikyti vaiką ir rūpintis juo vykdymu. Mokamas išlaikymas gali būti padidintas, jei būtų nustatyta, kad yra pagrindas tokiam padidinimui, t.y. pasikeitė vaiko tėvo turtinė padėtis, ar dėl kitokių aplinkybių jį būtina pakeisti.
20. Sutiktina su atsakovo atsiliepimo argumentu, jog pirmosios instancijos teismui apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų bei argumentų, kurie leistų teigti, kad po santuokos pasirašymo sutarties esminiai pablogėjo jos materialinė padėtis kaip teigiama ieškinyje. Tai, kad ieškovė nori gyventi išlaikoma atsakovo, t.y. naudotis jo turimu turtu, nereiškia, kad atsakovui yra atsiradusi pareiga remti buvusią sutuoktinę. Tuo atveju, kai dėl santuokos nutraukimo nustatoma vieno iš sutuoktinių kaltė, kitas sutuoktinis turi teisę į moralinės žalos atlyginimą, bet tokios aplinkybės, šalims nutraukiant santuoką, nenustatytos, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti uzufrukto teises į atsakovo butą, pagrįstai įvertinta kaip neįrodytas.
21. Atsakovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas byloje tenkintinas dalinai, atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo į skundą parengimas reikalavo darbo ir laiko sąnaudų, priteitina 600 Eur suma atsakovui iš ieškovės, remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.