Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-309/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-05-26Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-06Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-06
Bylos Nr.
1A-225-309/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46316-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
V. K.
Advokatai
Mindaugas Jonaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-309/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46316-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, patikslinto 2022 m. liepos 11 d. nutartimi, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų;

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas – 2020 m. lapkričio 23 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, konfiskuota V. K. faktiškai priklausanti transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. K. nuteistas už tai, kad vengė atlikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą trejus metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, galiojančią iki 2023 m. liepos 14 d., ir vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2020 m. lapkričio 23 d., apie 1.08 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 2,36 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad teismas per ilgam terminui uždraudė jam vairuoti transporto priemones, nes pro jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) viešasis transportas važiuoja tik vieną kartą per dieną, todėl jam ilgą laiką būtų apsunkintas susisiekimas su gydymo įstaigomis, banku, Užimtumo tarnyba, kitomis valstybės institucijomis ir pan.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir veikų kvalifikavimo neginčija, tik kelia bausmės individualizavimo klausimą – prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Dėl paskirtos bausmės

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

6.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad V. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis, 12 straipsnis) ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau buvo teistas net 17 kartų, iš jų du kartus – už vairavimą esant neblaiviam, nusikalto neišnykus teistumui, praėjus labai neilgam laiko tarpui (4 mėnesiams) po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atlikus laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 96–119), yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 92–94), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatytą, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, areštą, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu V. K. už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, taip pat galutinė subendrinta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisingos, bausmė tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

7. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų.

7.1. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018, 2K-112-942/2021).

7.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šią transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus – jam nustatytas 2,36 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 94, 95), kuris žymiai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, t. y. 1,5 promilės neblaivumą. Be to, darydamas nusikalstamą veiką, V. K. suvokė, jog yra neblaivus, t. y. suprato grėsmę, kurią savo veiksmais kelia kitų asmenų sveikatai, turtui ir netgi gyvybei, automobilį vairavo gyvenvietėje, tamsiu paros metu, jo padarytos veikos pavojingumas buvo didelis (stabdomas policijos pareigūnų nestojo, bėgo nuo jų), kaip minėta, anksčiau jis du kartus buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam. Dėl to, kas paminėta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones įstatyme numatytam maksimaliam 5 metų terminui. Tenkinti nuteistojo skundą ir trumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atsižvelgiant į tai, kad jis neturėdamas šios teisės patirs nepatogumų, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingu atveju nebus pasiekti prevenciniai tikslai – V. K. nebus užkirstas kelias tokio pobūdžio pažeidimų ir galbūt nusikaltimų darymui ateityje. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad pro jo gyvenamąją vietą viešasis transportas važiuoja tik vieną kartą per dieną, todėl jam ilgą laiką būtų apsunkintas susisiekimas su gydymo įstaigomis, banku, Užimtumo tarnyba, kitomis valstybės institucijomis, nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą trumpinti nustatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Neabejotina, kad minėtos aplinkybės V. K. buvo žinomos ir prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties V. K. neatsakingo elgesio rezultatas. Nagrinėjamu atveju apelianto teisinės padėties švelninimas būtų nesuderinamas su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teisių apribojimo ir kartu galimybės padaryti analogišką veiką.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

8. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

9. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2022-09546 kurioje nurodyta, kad už nuteistajam V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 95 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad V. K. yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo V. K. valstybei 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas KavaliauskasVidmantas Mylė