Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-268-1117/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-05-26Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-06Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-26
Bylos Nr.
1-268-1117/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46316-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aida Stulpinienė
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Mindaugas Jonaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-268-1117/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46316-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5;1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Danutei Dokšienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Laukaičiui,kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas septyniolika kartų, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 242 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams; 2019 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, pakeista Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi, V. K. minėtu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, į subendrintą bausmę įskaitytos bausmės visiškai ar iš dalies atliktos pagal Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. birželio 28 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžius; 2020 m. liepos 14 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., vengė atlikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą trejus metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, galiojančią iki 2023 m. liepos 14 d., ir vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2020 m. lapkričio 23 d., apie 1.08 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 2,36 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2020 m. liepos mėn. atlikęs laisvės atėmimo bausmę, atvyko gyventi pas žmoną, dirbančią ūkininko A. S. ūkyje, (duomenys neskelbtini). Tiksliai datos nepamena, bet tai buvo 2020 m. rudenį, jis nusprendė nuvažiuoti pas prie upelio gyvenantį kaimyną R., pravarde „Lokys“. Kaimynas gyvena šalia, galima ir nueiti, bet nusprendė važiuoti. Buvo jau truputį pavartojęs alkoholio, norėjo išgerti dar. Važiavo su automobiliu Opel Astra, kuris priklauso jam, nes buvo išmainęs su kitu kaimynu į Opel Vectra. Pas R. nuvažiavo su draugu A. K., užtruko ten porą valandų, vartojo alkoholį. Kaimyno uošvis pyko, prašė nesėdėti ir netriukšmauti, todėl jie visi trys: jis, A. ir R., nusprendė grįžti pas jį į namus. Kiek buvo valandų, neatsimena. Automobilį vairavo jis. Buvo išgėręs, bet nesijautė neadekvatus. Kadangi namai buvo šalia, nieko blogo nepagalvojo. Privažiavęs pagrindinį kelią pamatė policijos pareigūnus, išsigando, pabijojo baudžiamosios atsakomybės, todėl paspaudė pedalą, nusuko į šoną, sustabdęs automobilį prie miško keliuko, iš automobilio išlipo ir ėmė bėgti. Jis su A. nubėgo į vieną pusę, R. į kitą. Pabėgti nepavyko, juos po 5-10 minučių sulaikė policijos pareigūnai. Jam buvo nustatytas neblaivumas, kiek promilių, neatsimena. Tai, kad jis vairavo automobilį, iš pradžių neprisipažino, pripažino tik kitą dieną apklausiant tyrėjai. Jis teistas už vairavimą neblaiviam du kartus, bet manė, kad kol atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jam uždraudimo vairuoti transporto priemones terminas bus pasibaigęs. Jis dalyvavo Jurbarko teismo nuosprendžio paskelbime, suprato, kad jam yra uždraudžiama vairuoti transporto priemones. Savo elgesį vertina blogai. Ateityje ketina tvarkytis gyvenimą, nori dorai gyventi, turi tris nepilnamečius vaikus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajam V. K. inkriminuojama nusikalstama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytojas R. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 22 d., sekmadienį vakare, pas jį atvyko tame pačiame kaime gyvenantis V., jo pavardės nežino, su savo žmonos broliu A.. V. ir A. atsivežė butelį degtinės, matėsi, kad jie ir prieš tai yra vartoję alkoholio. Nematė su kokiu transportu ir kaip jie atvyko, tačiau ne vieną kartą yra matęs, kad V. kaime važinėja pilkos spalvos automobiliu Opel Astra. Visi kartu, tai yra jis, V., A. išgėrė 0,7 litro talpos degtinės butelį. Jau galėjo būti vidurnaktis, o gal ir vėliau, pasibaigus degtinei, V. pasiūlė važiuoti iki jo namų ar kažkur dar pasiimti degtinės ir dar šiek tiek išgerti. Kieme stovėjo pilkos spalvos automobilis Opel Astra. Už vairo sėdo V., jis sėdo šalia vairuotojo priekinėje sėdynėje, o galinėje sėdynėje atsisėdo A.. Išsukus iš keliuko pamatė policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. V. apvažiavo pro policijos automobilį į pagrindinį kelią ir nesustojęs važiavo toliau link Telšių, tačiau pavažiavęs apie 800-900 metrų į kalniuką, kairiau prie miškelio, sušuko „bėgam“ ir sustojo. Visi trys: jis, A., V. pasileido bėgti iš automobilio. Jis bėgo link Telšių pusės, V. ir A. į kitą pusę. Juto, kad juos sulaikė policijos pareigūnai, o jis ganyklomis parėjo namo (1 t., b. l. 53-55).

Liudytojas E. K. parodė, kad datos nepamena, kartu su Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėju D. V. reagavo į įvykį dėl galimai girto vairuotojo. Įvykio vietoje juos pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, jog į netoliese esančią sodybą (duomenys neskelbtini), V. K. neseniai atvyko automobiliu Opel Astra ir galimai yra neblaivus. Buvo nuspręsta sustoti atokiau nuo sodybos ir palaukti iš minėtos sodybos kiemo išvažiuojančio automobilio. Netrukus pranešėjas telefoniniu skambučiu informavo, jog automobilis Opel išvažiuoja link pagrindinio kelio. Jie tarnybiniu automobiliu priartėjo prie pagrindinio kelio ir sodybos kelio sankirtos. Link jų važiavo automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybine transporto priemone, kurioje buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, stabdė artėjantį automobilį, tuo pačiu blokavo dalį kelių sankirtos, tačiau stabdomas automobilis lėtai prisiartinęs prie tarnybinio automobilio staiga padidino greitį, apvažiavo tarnybinį automobilį iš dešinės pusės ir dideliu greičiu nuvažiavo pagrindiniu keliu link A11 magistralės. Kai automobilis buvo priartėjęs prie tarnybinio automobilio, jis buvo gerai apšviestas tarnybinio automobilio žibintų ir matėsi, jog automobiliu keliauja ne vienas asmuo, tačiau kuris asmuo sėdėjo už vairo iš pirmo žvilgsnio nustatyti nepavyko. Persekiojant sprunkantį automobilį, tarnybiniu automobiliu įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, jį pastoviai stebėjo tolumoje. Pravažiavus apie 1 kilometrą pastebėjo, jog pakelėje stovi persekiotas automobilis, o iš jo, greta esančio miško link, šalinasi trys asmenys, todėl ėmė juos vytis. Du asmenis pavyko sulaikyti, kurie kaip vėliau nustatyta A. K. ir V. K.. Asmenys kategoriškai atsisakė bendrauti ir nurodyti kas vairavo transporto priemonę. Vėliau A. K. žodžiu nurodė, jog pats automobilio nevairavo, teigė, jog automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės. V. K. teigė, jog automobilis priklauso jam, o automobilį galėjo vairuoti asmuo vardu M., po to žodžiu duotus parodymus keitė ir nurodė, jog automobilį vairavo asmuo, kurio vardas R., o pravardžiuoja jį „Luokiu“. Telefonu susisiekta su pranešėju, kuris tikino, jog daugiau niekas, kaip pats automobilio savininkas V. K. transporto priemonės vairuoti negalėjo, tačiau paties V. K. vairavimo fakto, kai automobilis išvažiavo iš kiemo, patvirtinti negali, nes tiksliai nematė kas sėdo prie transporto priemonės vairo. Pranešėjas savo spėjimą grindė tuo, jog 2020 m. lapkričio 22 d. vakarą matė, kad V. K. būdamas akivaizdžiai neblaivus ne kartą vairavo minėtą automobilį. Alkotesteriu ARHJ-0206, patikros Nr. 1305701, A. K. pirmu pūtimu nustatytas 2,50 promilių girtumas, antru bandymu 2,33 promilių girtumas. V. K. kategoriškai atsisakė nusistatyti neblaivumą alkotesteriu, dėl ko buvo supažindintas su gręsiančiomis atsakomybėmis, taip pat buvo pasiūlyta vykti į gydymo įstaigą nusistatyti blaivumo, tačiau atsisakė. Nuo įvykio pradžios praėjus daugiau kaip 40 min., V. K. panoro nusistatyti neblaivumą alkotesteriu, kuris pirmu bandymu parodė 2,37 promilių girtumą, antru bandymu parodė 2,36 promilių girtumą (1 t., b. l. 69-71).

Liudytojas P. P. parodė, kad gyvena(duomenys neskelbtini). Kartais dirba pas šiame kaime gyvenantį ūkininką, ten ir susipažino su V. K. bei A. K.. Teisės vairuoti neturi, tačiau 2020 metų spalio-lapkričio mėn, Telšiuose iš nepažįstamo asmens buvo nusipirkęs tvarkymui automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio dokumentų nesusitvarkė. Praėjus keletui savaičių, su V. K. nusprendė išsimainyti automobilius. Jis V. K. perleido savo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o V. K. jam perleido Opel Vectra, valstybinių numerių nepasakys. Jokios pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Praėjus kuriam laikui iš V. ir A. sužinojo, kad jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų, o automobilis konfiskuotas. Kadangi automobiliais išsimainė, jis jokių pretenzijų dėl automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturi, nes jis jau buvo nebe jo (1 t., b. l. 75-77).

Liudytojas A. S. parodė, kad maždaug prieš tris metus, tikslaus laiko nepamena, pas jį ūkyje pradėjo dirbti V. K. su žmona. V. K. buvo uždarytas į įkalinimo įstaigą, kur atliko laisvės atėmimo bausmę. Paleistas iš įkalinimo įstaigos V. K. iš karto pas juos į ūkį negrįžo, kiek žino buvo išvykęs į užsienį. 2020 m. rudenį V. K. atvyko gyventi pas savo žmoną, tačiau jo dirbti ūkio darbų nepriėmė dėl neigiamai charakterizuojamos asmenybės. V. K. tik gyveno kartu su savo žmona. V. K. vartojo alkoholinius gėrimus, dažnai po kaimą važinėdavo apsvaigęs nuo alkoholio, keisdavo automobilius. Tikslios datos nepamena, galėjo būti 2020 m. lapkričio 22 d., vėlus paros metas, būdamas savo namuose pastebėjo, kaip iš kiemo išvažiavo V. K. automobilis. Tiksliai nematė, ar būtent V. K. sėdo už automobilio vairo ir kiek asmenų važiavo, tačiau kiek yra matęs, tai visą laiką V. K. automobilius vairuoja tik pats V. K.. Padarė prielaidą, kad vairavo išgėręs, nes visą laiką vairuodavo išgėręs. Kokios markės automobilis, kokie valstybiniai numeriai buvo, neprisimena. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie tai. Po to pats kiek paėjo ir matė, kad V. K. automobilis stovi prie kitų kaimynų namo, (duomenys neskelbtini), Ten gyvena taip pat išgeriantys asmenys. Suprato, kad V. K. yra namo viduje ir vartoja alkoholinius gėrimus. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis paaiškino visą situaciją, nurodė kiemą kur stovi V. K. automobilis. Apie valandą laiko jis buvo nuošaliau nuo to namo ir kiemo, buvo tamsus paros metas, todėl nematė kiek tiksliai iš namo išėjo asmenų ir kas tokie išėjo. Nematė kiek asmenų įsėdo į V. K. automobilį ir kas sėdo už automobilio vairo, tačiau neabejoja, kad automobilį vairavo V. K.. Automobiliui pradėjus važiuoti, jis paskambino ir pranešė policijos pareigūnams. Kai automobilis išvažiavo iš kiemo į kelią, jis taip pat ėmė eiti ir paėjęs apie kilometrą pastebėjo pakelėje stovintį V. K. automobilį bei policijos pareigūnų automobilį. Matė, kad policijos tarnybiniame automobilyje yra sulaikyti du asmenys, tačiau kas tokie nematė ir nežino (1 t., b. l. 81-83).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas R. B. atpažino nuotraukoje Nr. 4 V. K., kuris būdamas neblaivus vairavo automobilį Opel Astra, o jis važiavo kartu su juo (1 t., b. l. 59-66).

A. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apklaustas įtariamuoju neprisipažino ir parodė, kad atsisako duoti parodymus. (1 t., b. l. 16-21, 2 t., b. l. 69-70).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2020 m. lapkričio 23 d. 01.40-01:55 val. (duomenys neskelbtini), ant kelio stovi ir apžiūrėtas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo durelės atidarytos, jokių asmenų ir užvedimo raktelių nėra. Automobilis priverstinai nugabentas į aikštelę Telšiuose, Žemaitės g. 34 (1 t., b. l. 40-50, 85).

Iš Neblaivumo nustatymo aktų ir alkotesterio Drager Alcotest prietaiso testų matyti, kad 2020 m. lapkričio 23 d. V. K. nustatyti neblaivumo požymiai, jam alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0206 pirmu tikrinimu 02.10 val. nustatytas 2,37 promilių girtumas, antru tikrinimu 02.35 val. nustatytas 2,36 promilių girtumas (1 t., b. l. 92-95).

Iš Objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta tarnybinio automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose įvykio vietoje 2020 m. lapkričio 23 d. matomas sulaikytas automobilis Opel Astra, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnas bendraujantis su sulaikytais V. K. ir A. K.. V. K. teigia, kad jis automobilio nevairavo, jį vairavo kitas asmuo, kuris pabėgo, nurodo, kad automobilį vairavo Rolandas, gyvenantis netoliese, pravarde „Lokys“, atsisako nusistatyti girtumą, nes automobilio nevairavo ir neprivalo. Vėliau pats pageidauja atlikti testą, tuomet pirmu bandymu nustatytas 2,37 promilių girtumas (1 t., b. l. 96-102).

Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK RS tyrėjų E. K. ir D. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 22 d. 23.49 val. pagal gautą pranešimą(duomenys neskelbtini), buvo stabdomas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nestojo, padidino greitį ir nuvažiavo magistralinio kelio A11 link. Persekiojamas automobilis sustojo pravažiavus apie 1 kilometrą, o iš jo, link miško, šalinosi trys asmenys. Du asmenis pavyko sulaikyti, kurie, kaip vėliau nustatyta yra A. K. ir V. K.. Asmenys kategoriškai atsisakė bendrauti ir nurodyti, kas vairavo transporto priemonę. Vėliau A. K. žodžiu nurodė, jog pats automobilio nevairavo ir automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės. V. K. teigė, jog automobilis priklauso jam, pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o vairuoti automobilį galėjo asmuo vardu M.. Vėliau parodymus keitė ir nurodė, jog automobilį vairavo asmuo, kurio vardas R., o pravardžiuoja „Luokiu“. V. K. iš pradžių atsisakė nusistatyti neblaivumą alkotesteriu, dėl ko buvo supažindintas su gręsiančiomis atsakomybėmis, taip pat buvo pasiūlyta vykti į gydymo įstaigą nusistatyti blaivumą. Praėjus daugiau kaip 40 min., V. K. panoro nusistatyti neblaivumą alkotesteriu, kuris pirmu bandymu parodė 2,37 promilių girtumą, antru bandymu parodė 2,36 promilių girtumą. Asmenys sulaikyti ir pristatyti į Šiaulių apskrities VPK areštinę. Transporto priemonė nuvežta saugoti į Telšių apskrities VPK automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 106-110).

Iš VĮ Regitra išrašo ir EMPREKIS pažymos matyti, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas J. P., o vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 850 Eur (1 t., b. l. 89-91).

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešime dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre 2018 m. vasario 14 d. įrašytas V. K., kuris Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2017 m. lapkričio 28 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2023 m. kovo 19 d. Lietuvos probacijos tarnyboje V. K. nebuvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka. 2018 m. vasario 14 d. buvo išsiųstas šaukimas gyvenamosios vietos adresu su nurodymu atvykti į Probacijos tarnybą. Atvykęs nebuvo, nurodytu telefonu su asmeniu susisiekti nepavyko. Nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. kovo 19 d. jis atliko arešto bausmę. 2018 m. vasario 22 d. kreiptasi į Šiaulių tardymo izoliatorių dėl šaukimo įteikimo, kad pasibaigus arešto bausmės terminui V. K. privalo per dvi darbo dienas atvykti į Panevėžio apygardos probacijos tarnybą dėl tolimesnio baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo. Šaukimas buvo įteiktas, tai patvirtino V. K. savo parašu, tačiau asmuo atvykęs nebuvo, nurodytu telefonu su asmeniu nepavyko susisiekti. 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. buvo pakartotinai išsiųsti šaukimai gyvenamosios vietos adresu, tačiau asmuo neatvyko. 2018 m. balandžio 6 d. išsiųstas baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų išaiškinimas ir supažindinimas. 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. jam buvo dar kartą išsiųsti pranešimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų išaiškinimo ir supažindinimo su šaukimu atvykti į Probacijos tarnybą, tačiau V. K. piktybiškai vengia atvykti. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Kadangi asmuo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 14 d. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2023 m. liepos 14 d. Lietuvos probacijos tarnyboje V. K. nebuvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, nes nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2020 m. liepos 14 d. asmuo atliko laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų išaiškinimas ir supažindinimas su nurodymu atvykti Lietuvos probacijos tarnybą, tačiau asmuo atvykęs nebuvo. V. K. piktybiškai vengia atvykti į Lietuvos probacijos tarnybą ir nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl prašoma svarstyti klausimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos pagal BK 243 straipsnyje (1 t., b. l. 128-143).

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, 243 straipsnyje, ir su laisvės atėmimo bausme buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metus uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones (2 t., b. l. 138-141).

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis V. K. būdamas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje ir galiojant teismo paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei - uždraudimui naudotis specialia teise - vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui (ši baudžiamojo poveikio priemonė galioja iki 2023 m. liepos 14 d.) 2020 m. lapkričio 23 d., apie 01.08 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 2,36 promilių neblaivumas. Apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamasis žinojo, be to už vengimą vykdyti anksčiau paskirtą analogišką baudžiamojo poveikio priemonę, pagal BK 243 straipsnį jis jau buvo teistas ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, kas rodo, jog V. K. piktybiškai vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nesant jokio objektyvaus būtinumo, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Teismo vertinimu, V. K. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Bausmių skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas V. K. bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų (BK 243 straipsnis) ir tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) kategorijoms, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: teisiamas aštuonioliktą kartą, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, praėjus neilgam laikotarpiui po ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, prieš padarant šias nusikalstamas veikas, jis jau du kartus teistas už vairavimą neblaiviam, taip pat vieną kartą ir už vengimą atlikti tą pačią baudžiamojo poveikio priemonę (2 t., b. l. 96-119), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 10-18); tai kad nusikalstama veika nepadaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog gailisi dėl savo poelgio, ketina taisytis ir dorai gyventi, tačiau šie V. K. nurodyti teiginiai, teismo vertinimu, nėra pagrindas pripažinti egzistuojant atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš bylos aplinkybių visumos matyti, jog vairuodamas transporto priemonę V. K. nestojo stabdomas policijos pareigūnų, sulaikius iš automobilio pabėgusius asmenis, jis policijos pareigūnams neprisipažino vairavęs transporto priemonę, gana ilgą laiką (apie 40 min.) jis delsė, nesileido, jog būtų patikrintas neblaivumas, kaltę vertė kitam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo gauta duomenų apie jo išvykimą į užsienį, su ikiteisminio tyrimo pareigūnais jis nebendradarbiavo. Nors vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje V. K. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nuoširdaus jo gailesčio teismas neįžvelgia. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą skirtina arešto bausmė (BK 49 straipsnis), o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis). Padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 23 d. 01.10 val. iki 2020 m. lapkričio 23 d. 14.55 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 8 dalis). Kaltinamasis V. K. teisiamas aštuonioliktą kartą, jau anksčiau jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Paskutinį kartą laisvės atėmimo bausmę atliko ir į laisvę buvo paleistas 2020 m. liepos 14 d., po ko praėjus nedaug laiko, t. y. 2020 m. lapkričio 23 d. padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias yra teisiamas šiuo nuosprendžiu. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, V. K. yra nuteistas 2022 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-756-668/2022 ir, nors nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi jam yra leista atlikti tuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dar neįsiteisėjus nuosprendžiui. Aptartų duomenų visuma teismui leidžia spręsti, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas. V. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Jis vairavo transporto priemonę, kuomet jam galiojo uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, kartu vežėsi kitus asmenis, tamsiu paros metu atliko manevrus, siekdamas išvengti policijos pareigūnų sustabdymo. Pažymėtina, kad vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkerių metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. K. vairavo faktiškai jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti šį automobilį.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Telšiuose, Žemaitės g. 34, (priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas Nr. 0120000652255) (t. 1, b. l. 85), konfiskuotinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pilkos spalvos kelnės, dvi juodos spalvos striukės, pilkos spalvos kelnės su atšvaitais, saugomi Telšių apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, kvito Nr. 0004534 (1 t., b. l. 153-155) sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (2 vnt.) laikomi prie bylos vokuose (1 tomo viršelio vidinėje pusėje), paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kardomųjų priemonių galiojimo

Nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis V. K. atlieka neįsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl jam paskirtų kardomųjų priemonių: rašytinio pasižadėjimo neišvykti (2 t., b. l. 165-166), ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 32-34) taikymas nebėra tikslingas, šios kardomosios priemonės panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė-dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 168-169, 171), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl proceso išlaidų išieškojimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 103 straipsnio 5, 6 punktai numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2019 m. spalio 16 d. tarp Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių apskrities VPK) ir UAB „Tomadas“ sudarytos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties 3.2, 3.3, 3.4, 14 punktus, už priverstinio nuvežimo ikiteisminio tyrimo metu paslaugą Telšių apskrities VPK paslaugos teikėjui sumokėjo 50 Eur mokestį, sąskaitos pateikimas kainuoja 0,34 Eur (1 t., b. l. 157-171). Transporto priemonės saugojimas Telšių apskrities VPK teritorijoje nekainuoja. Transporto priemonės nuvežimo išlaidos 50,34 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Be to, Telšių apskrities VPK patyrė 115,17 Eur išlaidų už vertimą raštu iš lietuvių kalbos į vokiečių ir olandų kalbas (1 t., b. l. 172-177), bei 19,36 Eur už vertimą raštu iš olandų kalbos į lietuvių kalbą (1 t., b. l. 178-181). Šios išlaidos buvo patirtos teikiant teisinės pagalbos prašymus, vykdant kaltinamojo paiešką. Vertėjas nebuvo samdytas būtinam kaltinamojo teisių užtikrinimui (pvz. dalyvavimui procese ir vertimui į kaltinamajam suprantamą kalbą), todėl tokių išlaidų atlyginimo priteisimas iš V. K. yra galimas. Vertimo išlaidos, iš viso 134,53 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis V. K. buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė duomenų apie už V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirtas išlaidas, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje – areštą 40 (keturiasdešimt) parų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką - 2020 m. lapkričio 23 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pirmos nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu konfiskuoti V. K. faktiškai priklausančią transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,: pilkos spalvos kelnes, dvi juodos spalvos striukes, pilkos spalvos kelnes su atšvaitais, saugomus Telšių apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, kvito Nr. 0004534, sunaikinti; kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (2 vnt.) palikti saugoti byloje.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti V. K. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš V. K. išieškoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, kodas 190547027, transporto priemonės nuvežimo iš įvykio vietos į saugojimo aikštelę išlaidas 50,34 Eur ir vertimų išlaidas 134,53 Eur, iš viso 184,87 Eur.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistojo V. K. atžvilgiu nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Aida Stulpinienė