- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-07
- Bylos Nr.
- e2-49-1141/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02421-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- T. S.
- Advokatai
- Svetlana Pronina, Saulius Saulėnas, Vilija Gražulytė
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
- 3.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui R. M. (R. M.), jo atstovams advokatei Vilijai Gražulytei, advokato padėjėjui Sauliui Saulėnui,
išvadą duodančios institucijos atstovui Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Dmitrijui Charitonovui (Dmitrij Charitonov),
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo ieškovo R. M. ieškinį atsakovei T. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. M. (R. M.) (toliau – ir ieškovas, Tėvas) 2022 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų M. M. (gimusios (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Dukra) ir E. M. M. (E. M. M.) (gimusio (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sūnus) (toliau kartu – ir Vaikai) gyvenamąją vietą su juo; 2) nustatyti nurodytą atsakovės T. S. (toliau – ir atsakovė, Motina) bendravimo su Vaikais tvarką; 3) priteisti iš atsakovės po 234,58 Eur kiekvienam Vaikui išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki Vaikai sulauks pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuo 2017 metų atsakovė ėmė Vaikų akivaizdoje naudoti psichologinį smurtą prieš ieškovą, žemindama jį, Vaikų akivaizdoje būdama agresyvi, neadekvačiai šaukdama, keldama konfliktines situacijas. Atsakovei išsikėlus, Vaikai liko gyventi su ieškovu, tačiau Vaikai grįžę iš Motinos namų nuolatos verkia ir guodžiasi, kad Motina neturi pinigų juos maitinti, nes jai reikia grąžinti Tėvui 5 000 Eur skolą už teismo išlaidas, neturi pinigų degalams, todėl atvyksta jų pasiimti viešuoju transportu, nors pati į darbą vyksta automobiliu. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nesidomi nei Vaikų sveikata, nei higina, nei mokymosi procesu, neprisideda prie jų išlaikymo, nepalaiko motiniško ryšio su Vaikais, jų akivaizdoje naudoja necenzūrinius žodžius, be to, naudoja prieš juos ne tik psichologinį smurtą (šaukiant ir mėtant Dukros daiktus), bet ir naudojo prieš Sūnų fizinį smurtą (tampė už kaklo). Ieškinyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovės psichologinė būsena, kai ji negali savęs valdyti ne vien prieš ieškovą, bet ir Vaikų atžvilgiu, kai jai pasireiškia smurto protrūkiai, yra rizikinga siekiant nustatyti Vaikų gyvenamąją vietą su ja. Ieškovas nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. Motina kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) su pranešimu, kuriame kaltino jį seksualinių veiksmų naudojimu prieš Dukrą. Po šio pranešimo Tarnyboje buvo pradėtas tyrimas, Dukra nepaliaujamai verkė sužinojusi, kad ji tris dienas bus atskirta nuo tėvų. Aplinkybė, jog Tėvas tvirkino Dukrą nepasitvirtino, o atsakovei mėginant pakenkti ieškovui, nukentėjo Dukros psichologinė sveikata. Ieškovas taip pat nurodė, kad dirba iš namų, be to, namuose gyvena ir ieškovo tėvas, prie kurio Vaikai yra labai prisirišę, o atsakovės nedideliame dviejų kambarių bute Vaikams tektų dažnai būti vieniems, nes atsakovė yra įtemptu grafiku dirbanti asmenybė. Ieškovo ieškinio reikalavimuose išdėstyta bendravimo tvarka, pasak ieškovo, tolygiai atitinka abiejų tėvų interesą maksimaliai bendrauti su savo Vaikais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti, nustatyti Vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo po 230 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą, mokamą kas mėnesį nuo atsiliepimo pateikimo iki Vaikų pilnametystės, taip pat prašė nustatyti Tėvo bendravimo su Vaikais tvarką, pagal kurią Tėvas su Vaikais bendrautų metų neporinėmis savaitėmis.
4. Atsakovė nurodė, kad nė prieš vieną iš Vaikų nėra niekada vartojusi nei psichologinio, nei fizinio smurto. Atsakovė nurodė, kad yra gera motina, atsakinga ir paisanti įstatymų pilietė, su atsakovu visada kalbanti švelniai ir pagarbiai. Atsakovė pažymėjo, kad tarp jos su Vaikais yra itin artimas tarpusavio ryšys, Vaikai yra labai prie jos prisirišę. Jos elgesys su Vaikais visada buvo pavyzdingas. Pasak atsakovės, ji skiepijo ir skiepija Vaikams tinkamas vertybes, visada labai daug laiko skyrė Vaikams. Atsakovė nurodė, kad bandydama sušvelninti situaciją, buvo priversta išsikraustyti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas visais būdais riboja jos ir Vaikų bendravimą. Atsakovė pastebėjo, kad dirba nuotoliniu būdu, o prasidėjus teisminiam procesui nutraukė programavimo kursus. Pasak atsakovės, itin minimalus jos ir Vaikų bendravimas (2 kartai savaitėje) tik išerzina Vaikus, per tokį trumpą laiko tarpą nespėjama kokybiškai praleisti laiko. Atsiliepime pastebima, kad Vaikų mokykla yra 400 metrų atstumu nuo atsakovės namų, Vaikams labai patinka į mokyklą ir iš jos eiti su klasiokų būriu, pakeliui jie bendrauja, juokauja, renka rudeninius lapus. Po mokyklos ir savaitgaliais Vaikai eina į svečius pas bendraklasius, mėgsta kasdien žaisti žaidimo aikštelėse, kurių aplinkui yra labai daug, taip pat abu Vaikai labai mėgsta ruošti pamokas kartu su savo klasiokais. Dukra beveik kasdien ruošia pamokas kartu su savo geriausia drauge, kuri gyvena gretimame name. Ieškovo siūloma tvarka, pasak atsakovės, suvaržo jos ir Vaikų teisę netrukdomai bendrauti, atima iš Vaikų daugybę su Motina praleidžiamų bendravimo akimirkų (pasirūpinimas Vaikais dieną, vakare, paguldymas, knygų skaitymas, dienos aptarimas, pamokų ir namų ruoša ir pan.), t. y. tokį ryšį, koks buvo visą Vaikų gyvenimą.
5. Atsakovė pastebėjo, kad ieškovas nemoka valdyti savo emocijų, linkęs namie kalbėti pakeltu tonu, yra agresyvus, namuose ne kartą laužė, mėtė daiktus, šaukė ant Vaikų, mušė juos, Vaikai nuolat įbauginti, bijo Tėvo besikeičiančių nuotaikų, Vaikų gyvenamoji vieta su Tėvu yra nesaugi, ieškovas Vaikus nuolat nuteikinėja prieš ją, visais būdais bando ją atriboti nuo Vaikų. Be to, ieškovas negeba užtikrinti Vaikų poreikių, neturi tėvystės įgūdžių. Pasak atsakovės, tomis dienomis, kai Vaikai nepertraukiamai būna su ieškovu 9 dienas, su Sūnumi Motinos ryšys absoliučiai nutraukiamas, nes Sūnus neturi mobilaus telefono, o ieškovas į atsakovės skambučius neatsiliepia. Pasak atsakovės, Vaikai yra itin prisirišę prie jos.
6. Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovas nuolat įžeidinėja Dukrą, tyčiojasi iš jos kūno sudėjimo, užuot rūpinęsis sveika mityba, Vaikus nuolat maitina kavinėse. Tėvo namuose pagrindinį Vaikų maistą sudaro pusfabrikačiai. Pasak atsakovės, Tėvas psichologiškai gniuždo Sūnų, žemina jį, sakydamas jam ir Dukrai, kad Sūnus yra kitoks, protiškai neišsivystęs, nevykęs. Atsakovė taip pat nurodė, kad Tėvas nesirūpina Vaikų ugdymu, niekada nedalyvauja tėvų susirinkimuose, Vaikų mokslai itin suprastėjo nuo tada, kai Vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su Tėvu. Kalbėdama apie ieškovo prašomą priteisti Vaikams išlaikymą, atsakovė paaiškino, kad dirba net dviejuose darbuose, dėl didelio darbo krūvio kenčia jos sveikata, nustatytas 35 proc. darbingumas, sveikatos stiprinimui (reabilitacijai, masažams, kineziterapijai ir pan.) nuolat patiriamos išlaidos. Atsakovė nurodė, kad Tėvas nesirūpina Vaikų sveikata, kad ji visada viena vesdavo Vaikus į gydymo įstaigas, per visą Vaikų gyvenimą Tėvas vos kelis kartus buvo nedarbingume Vaikų slaugai. Atsakovė nurodė, kad Tėvas negyveno su Vaikais nepertraukiamai, nuo 2020 metų buvo kelis kartus išėjęs gyventi su meilužėmis. Be to, traumuodavo Vaikus, siūlydamas jiems susipažinti su savo meilužėmis ir jų vaikais. Atsakovė pažymėjo, kad Tėvas, pažeisdamas Vaikų teises ir laisves, nuolat filmuoja Vaikus jiems nežinant.
7. Dublike ieškovas pastebėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė nutraukė programavimo kursų lankymą. 2022 m. spalio 18 d. atsakovė pagal teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytą tvarką turėjo pasiimti Vaikus iš mokyklos. 19 val. 19 min. Vaikai parašė ieškovui, kad jie vis dar mokykloje, o Motina telefonu neatsiliepia. Ieškovas nurodė, kad nuvažiavo pasiimti Vaikų ir pasiūlė Motinai pasiimti Vaikus ketvirtadienį ar kitą jai tinkančią dieną, tačiau ji atsisakė. Ieškovas pastebėjo ir tai, kad vienas iš Vaikų atsakovės bute neturėtų savo atskiro kambario, iš nuotraukų matyti, kad bute net nėra rašomojo stalo ir atskiros erdvės mokymuisi. Ieškovas, rūpindamasis Vaikų emocine sveikata, veda Vaikus į psichologų konsultacijas, kad lengiau būtų išgyvenamos tėvų skyrybos ir nesutarimai. Sūnaus klasės mokytoja yra išsakiusi, kad E. elgesys taisosi, jis pradėjo mokytis ir ruošti namų darbus nuo tada, kai Motina išsikėlė iš ieškovo namų. Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovė išgalvojo teiginius apie tai, kad Tėvas tyčiojasi iš Vaikų. Jei taip būtų iš tiesų, tai neaišku, kodėl Motina niekada nesikreipė į Tarnybą, siekdama apsaugoti Vaikus nuo psichologinio smurto. Teisminio proceso eigoje, atsakovei pasikreipus į Tarnybą dėl Tėvo galimai netinkamo elgesio su Dukra, 2022 m. rugsėjo 12–14 dienomis Dukrai Globos namų „Užuovėja“ pagalbos centre buvo atliktas psichologinis įvertinimas ir pateikta išvada, kad vertinimo metu neiškilo konkrečių situacijų, kurios leistų kelti įtarimą apie patirtą seksualinį smurtą. Pasak ieškovo, atsakovė išgalvojo ir aplinkybes apie jo išėjimą gyventi su kita moterimi ar neva jo daromus slaptus Vaikų filmavimus. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka, pasak ieškovo, gali neigiamai atsiliepti ir taip jau sužalotai Vaikų emocinei būsenai.
Šalies argumentai
8. Ieškovas papildomai dublike nurodė, kad rūpinasi Vaikų popamokine veikla, t. y. užregistravo abu Vaikus į karate būrelį, kad Vaikai turėtų daugiau veiklos, susirastų daugiau draugų. Ieškovas nurodė, kad Vaikų pasiekimai mokykloje nuginčija atsakovės nurodomas aplinkybes, kad neva jų mokymosi rezultatai suprastėjo gyvenant su Tėvu. Pasak ieškovo, neįrodyta ir aplinkybė, kad Tėvas maitina Dukrą nesveiku, greitu maistu. Ieškovas nurodė, kad jis kartu su Vaikais užsiima maisto ruoša namuose. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad jo mėnesinės pajamos yra didesnės už atsakovės, kuri dar dalinai yra nedarbinga, neprašo priteisti daugiau nei minimalų išlaikymą, visą likusią naštą, kuri susijusi su Vaikų išlaikymu, ieškovas nurodė, kad prisiima sau.
9. Triplike atsakovė pažymėjo, kad dėl jos veiksmų Tarnyba nė karto nenustatė jokių vaiko teisių pažeidimų. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovas dirba net 4 darbovietėse, kas patvirtina jo itin didelį užimtumą ir darbo krūvį, Vaikų priežiūra yra primesta seneliui, kurio klausa ir rega sutrikusi ir, kuris daug laiko praleidžia miegodamas dienos metu. Atsakovė nurodė, kad nuotoliniu būdu dirba vienoje darbovietėje, todėl ieškovo teiginiai apie įtemtą jos darbo tempą yra absurdiški.
10. 2022 m. spalio 14 d. teismui Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo pravestas pokalbis su kiekvienu iš Vaikų atskirai nedalyvaujant tėvams. M. M. pokalbio metu nurodė, kad norėtų gyventi su Tėvu, taip pat nurodė, kad geriau bus, kai Motina gyvens atskirai nuo jų, o ji galės ją lankyti, pavyzdžiui, kartą per savaitę.
11. E. M. M. pokalbio metu pasakė, kad jam patinka leisti laiką su mama ir jam vienodai gera būti ir su mama, ir su tėčiu, norėtų gyventi namuose kartu su Tėvu, nes Tėvas tvarko namus, kalbasi, užsiima su juo ir žaidžia. Išvadoje Tarnyba nurodė, kad Vaikai yra daugiausia emociškai prisirišę prie Tėvo.
Šalies argumentai
12. 2023 m. vasario 7 d. ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo, prašydamas priteisti iš atsakovės Vaikų išlaikymui po 273,63 Eur kiekvienam Vaikui iki jie sulauks pilnametystės. Ieškovas pastebėjo, kad nuo 2023 metų pradžios pakilo minimalios algos dydis.
13. 2023 m. vasario 14 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad Sūnus kiekvieną kartą nenori važiuoti pas Motiną, nurodydamas, kad mama būna pikta, Dukra kartais grįžusi iš Motinos verkia, nurodydama, kad mama buvo pikta, nurodydama, kad mama prikaišiojo išvykimą į užsienį atostogų, kad mama nedavė 6 eurų už ekskursiją mokykloje, sakydama, kad jūs dabar esant tėčio, tai pas tėtį ir kreipkitės (garso įrašo 53-56 min.). Ieškovas nurodė, kad Motina 2022 m. spalį ir lapkritį keletą kartų pagal nustatytą tvarką neėmė Vaikų. Atsakovė paaiškino, kad dėl to, jog pusę metų su Vaikais matosi ypatingai retai, tai paskatino ją daug kalbėtis su psichologe (garso įrašo 1 val. 10 min. – 1 val. 15 min.). Atsakovė taip pat paaiškino, kad teismo procesas jai sukėlė didelių pergyvenimų, buvo tokių savaitgalių, kad „negalėjo suvaldyti galvos skausmo“ (garso įrašo 1 val. 28 min). Paaiškino, kad Vaikams pas ją patinka, o kad dar labiau patiktų ir, kad tuos namus vadintų savo namais, jai reikia neišvengiamai daugiau laiko su Vaikais (garso įrašo 2 val. 4 min.).
14. 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdyje, dalyvaujant psichologei O. L. ir vertėjai Viktorijai Mikelevič, E. M. M. buvo paklaustas, ką jis mano apie tokią tvarką, kai vieną savaitę gyventų pas tėtį, vieną savaitę pas mamą. Berniukas atsakė, kad tokia tvarka jam nepatiktų, nurodė, kad norėtų gyventi vienoje vietoje. Paklaustas, ar norėtų su mama susitikti dažniau, ar taip pat kaip dabar, nurodė, kad norėtų, kad būtų taip, kaip dabar. M. M. taip pat buvo paklausta, ką ji mano apie tokią tvarką, kad vieną savaitę gyventų pas tėtį, vieną savaitę pas mamą. Mergaitė pasakė, kad taip nenorėtų, nurodė, kad jai gerai taip, kaip yra dabar. Paklausta, ar nenorėtų ko nors pakeisti bendravimo tvarkoje su mama, atsakė, kad nenorėtų nieko keisti.
Šalies argumentai
15. 2023 m. kovo 27 d. ieškovas pateikė teismui ieškinio reikalavimų patikslinimą, prašydamas priteisti iš atsakovės Dukros išlaikymui 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o Sūnaus išlaikymui 332 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas nurodė, kad išreikalavus įrodymus tapo aišku, kad atsakovės materialinė padėtis yra pakankamai gera, kad ji galėtų prisidėti prie Vaikų išlaikymo taip, kad didžiąja dalimi Vaikų poreikių tenkinimo našta netektų vien jam.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepime pastebėjo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog kas mėnesį Vaikų išlaikymui patiria kiekvienam vaikui po 700-745 Eur išlaidas. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors ir turi įgijusi nekilnojamojo turto, tačiau buto esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji negali net išnuomoti, nes butai yra be vidinės apdailos. Atsakovė paaiškino, kad nuo 2021 metų pardavė vos 3 paveikslus, jų nebetapo, o jos individuali įmonė (duomenys neskelbtini) veiklos nebevykdo. Priteisus Vaikams iš jos 662 Eur kas mėnesį, jos pragyvenimui ne tik neliktų nei vieno euro, bet ji nebegalėtų vykdyti savo turimų finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, netektų įkeisto turto. Atsakovė pastebėjo, kad atsakovui (rašymo apsirikimas – turėtų būti ieškovas) asmeniškai priklausančio turto vertė yra daugiau nei 1 mln. Eur, o ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma sudaro vos 6 proc. nuo ieškovo gaunamo darbo užmokesčio ir 66 proc. nuo visų jos gaunamų pajamų.
17. 2023 m. balandžio 11 d. Tarnyba pateikė teismui patikslintą išvadą, kurioje nurodė, kad jei Vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su Tėvu, iš atsakovės priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui neturi būti mažesnis nei 300 Eur.
18. 2023 m. gegužės 18 d. vykusiame teismo posėdyje Tarnybos atstovas nurodė, kad Vaikų noras gyventi su Tėvu buvo net keletą kartų nuosekliai išsakytas ir nesikeičia mažiausiai nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, o toks Vaikų noras jų interesams neprieštarauja. Šiuo atveju abu Vaikai daugiausiai emociškai yra prisirišę prie Tėvo, be to, yra labai svarbus pastovumo principas, o šiuo atveju gyvenamoji vieta pas Tėvą yra Vaikams gerai žinoma ir nusistovėjusi. Tarnybos atstovas taip pat pastebėjo, kad šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka, jei tokia būtų nustatyta ir ateičiai, nepažeis Vaikų interesų, juo labiau, kad Vaikai išsakė, jog jiems tokia tvarka tinka. Paklaustas dėl atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos, Tarnybos atstovas nurodė, kad iš esmės neprieštarautų ir tokiai tvarkai, kai Vaikai praleistų pakaitomis savaitę pas vieną tėvą, savaitę pas kitą, tačiau atkreipė dėmesį, kad tokiai tvarkai nepritaria patys Vaikai. Ieškovas ir jo atstovas minėtame teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį tenkinti, atsakovė ir jos atstovė prašė ieškovo ieškinį atmesti, patenkinant atsakovės atsiliepime suformuluotus reikalavimus.
19. 2024 m. rugsėjo 13, 16 d. vykusiuose teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o atsakovė ir jos atstovė prašė tenkinti jos reikalavimus. Tarnybos atstovas nurodė, kad iš esmės palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad lygiomis dalimis vaikų bendravimas su abiem tėvais šiuo metu neatitiktų geriausių vaikų interesų, nes pirmiausiai reikia, kad Vaikų ir Motinos tarpusavio ryšys sutvirtėtų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
20. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kai vaikų tėvai gyvena skyrium.
21. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu iki ieškinio pareiškimo. Teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatė, kad Vaikų gyvenamoji vieta iki galutinio sprendimo byloje priėmimo yra su Tėvu, buvo nustatyta, kad Vaikai su skyrium gyvenančia Motina bendraus kas antrą savaitgalį ir kas antros savaitės antradieniais-trečiadieniais. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą. 2024 m. sausio 8 d. nutartimi teismas priteisė iš atsakovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 306 Eur kiekvienam vaikui. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Taigi, aptartos CK nuostatos numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas ne tik turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas įgyvendinti teisės normose įtvirtintas pagrindines vaiko teises, šeimos aplinkos sąlygas, tame tarpe ir motinos (tėvo) asmeninius bruožus, realias jų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, vaiko ir motinos (tėvo) tarpusavio santykius ir pobūdį, vaiko prisirišimą prie motinos (tėvo) ir kitų giminaičių, bet ir išklausyti vaiko interesų visumai neprieštaraujančių vaiko norų.
23. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Ieškovo nuomone, Vaikai su Motina turėtų bendrauti kas antrą savaitgalį ir papildomai dar vieną dieną su nakvyne kas antrą savaitę. Atsakovės nuomone, jos teisė maksimaliai dalyvauti auklėjant Vaikus būtų užtikrinta tokiu atveju, jei Vaikai praleistų su kiekvienu iš tėvų pakaitomis po vieną savaitę. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teisme nurodė, kad Vaikų interesams neprieštarautų nei ieškovo, nei atsakovės siūloma bendravimo su Vaikais tvarka, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad patys Vaikai nenori daugiau laiko praleisti su Motina ir tai šiuo metu jiems reikštų stresinę situaciją.
24. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Taigi, vaiko išreikšta nuomonė taip pat turi būti įvertinama jo interesų atžvilgiu. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
25. Byloje nustatyta, kad nusistovėjusi ir Vaikams įprasta aplinka yra ten, kur gyvena ieškovas (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad minėtu adresu Vaikai turi daugiau asmeninės erdvės (atskiri kambariai), kai tuo tarpu atsakovė gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Kita vertus, Vaikams ilgą laiką buvo įprasta augti aplinkoje, kurioje yra ir Motina, ir Tėvas. Vaikų tėvams pradėjus nebesutarti, tėvų asmeninių bruožų skirtumai lėmė, kad tėvai skirtingai elgėsi konfliktinėse situacijose. Tėvams nepavykus išvengti, kad jų nesutarimų nematytų Vaikai, Vaikai galimai saugiau jautėsi būdami su Tėvu, kuris šalių tarpusavio konfliktinėse situacijose, kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, elgėsi ramiau, santūriau. Taigi, vertinant Vaikų norą, kad jų gyvenamoji vieta būtų su Tėvu, galima situacija, kad tam įtakos turėjo Tėvo suteikiamas saugumo pojūtis, be kita ko, ir geresnės materialinės sąlygos. Atsakovei išėjus gyventi atskirai, o Vaikams pasilikus gyventi su Tėvu, ir Vaikams gyvenant tik su Tėvu gana reikšmingą laiko tarpą Vaikų emocinis prisirišimas prie Tėvo dar labiau išaugo, o prisirišimas prie Motinos natūraliai sumažėjo.
26. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje 2022 m. lapkričio 3 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Taigi, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, ar Vaikų interesus geriausiai užtikrintų stabili namų aplinka, ar glaudesni santykiai su Motina, su ja praleidžiant daugiau laiko periodiškai vis keičiantis Vaikų gyvenamajai vietai, įvertinant tai, kad Vaikų ugdymo įstaiga (duomenys neskelbtini) yra ne daug nutolusi nuo Motinos gyvenamosios vietos (gimnazija yra nutolusi maždaug 1,1 km atstumu).
27. Šioje byloje 2022 m. rugsėjo 12 d. priimtoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pažymėta, kad jei ieškovas negerbs Vaikų teisės bendrauti ir neprarasti ryšio su skyrium gyvenančia Motina, teismas tokią aplinkybę gali įvertinti kaip tėvo pareigos nevykdymą, nes kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Tokioje situacijoje, kai tėvų veiksmai pažeidė jų, kaip tėvų, pareigų vykdymo reikalavimus, sprendimą, su kuriuo iš tėvų pasiliks gyventi vaikai turi lemti konstatavimas, kuris iš tėvų gali atkurti pažeistą padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovas tiek per vienas, tiek ir per kitas Vaikų atostogas išsivežė Vaikus į užsienį, motyvuodamas tuo, kad Vaikams reikia pakeisti aplinką, pailsėti ir atsigauti psichologiškai, tačiau ieškovas nepateikė teismui duomenų, kaip pastaruoju metu siekė užtikrinti Vaikų bendravimą su Motina, išskyrus tai, kad pasiūlė kompensuoti keletą bendravimo su Vaikais dienų atsakovei priimtinu laiku. Iš dubliko turinio matyti, kad ieškovas skatina Vaikus ieškoti naujų draugų, užrašant juos į naujas popamokines veiklas, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kaip ieškovas skatino Vaikus bendrauti su skyriumi gyvenančia Motina.
28. Ieškovas teismui nurodė, kad atsakovė Vaikų atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą. Atsakovė teismui nurodė, kad būtent ieškovas yra agresyvus, todėl Vaikai yra jo įtakoti, paveikti.
29. Teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) kiekvienu konkrečiu atveju nustato vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė atsiliepime į ieškinį, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Tarnybos atstovas teismo posėdžiuose nenurodė, kad Motina netinkamai rūpintųsi Vaikų priežiūra, iš esmės tokios aplinkybės nenustatė ir teismas, todėl šiuo atveju reikšminga tai, ar Vaikų išsakytas noras gyventi su Tėvu, atitinka jų interesus, t. y. ar situacija, jei ir toliau Vaikai pagal jų pageidavimą bendrautų su Motina taip, kaip bendrauja šiuo metu pagal teismo nustatytą tvarką (kas antrą savaitgalį ir vieną darbo dieną kas antrą savaitę) nepadarys Vaikams socialinės, psichologinės žalos, ar dar labiau nesusilpnins Vaikų ryšio su Motina. Kita vertus, ar tokia bendravimo tvarka, kai būtų pakaitomis bendraujama kas savaitę tai su vienu tėvu, tai su kitu (apie kurią kaip iš esmės priimtiną kalba kasacinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019) šiuo atveju geriau atitiktų Vaikų interesus, ar nepakenktų normaliam Vaikų gyvenimo režimui, jų psichinei raidai (sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymuisi). Darydamas išvadą, kad tam reikalingos specialios (psichologijos) žinios, teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi paskyrė byloje ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę.
30. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus (toliau – ir Ekspertinė įstaiga) 2024 m. gegužės 15 – liepos 15 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-100/2024 (toliau – Aktas Nr. 1) nurodė, kad M. M. negali savarankiškai suformuoti ir išreiškti nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir (arba) bendravimo tvarkos nustatymo. Taigi, teismas spręsdamas šalių ginčą, šiuo atveju neatsižvelgia į Dukros nuomonę, kuri nėra savarankiška. Ekspertinės įstaigos Akte Nr. 1 nurodyta, kad duomenų apie nutrūkusį dukros-mamos emocinį ryšį nebuvo gauta, stebimas emociškai prieraišus santykis su abiem tėvais, siekiant darnios jos asmenybės formavimosi, būtina užtikrinti lygiavertį jos bendravimą su abiem tėvais. Ekspertinė įstaiga nurodė, kad nenustatė duomenų, jog lygiavertė bendravimo tvarka (savaitė su Motina, savaitė su Tėvu) galėtų pakenkti Dukros, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymuisi.
31. Ekspertinė įstaiga 2024 m. balandžio 17 – gegužės 16 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-74/2024 (toliau – Aktas Nr. 2) nurodė, kad E. M. M. nuomonių dinamika (2022 m. rugpjūčio 31 d. apie abu tėvus jis atsiliepė teigiamai, po metų teigiamų pasisakymų apie Motiną ima mažėti, o 2024 m. pavasarį jau yra sustiprėjusios neigiamos nuostatos Motinos atžvilgiu) rodo E. daromą poveikį, formuojant jo neigiamas nuostatas mamos atžvilgiu. Daromas poveikis neigiamai veikia ir jo emocinę būseną. Ekspertinė įstaiga minėtame Akte Nr. 2 nurodė, kad dėl Sūnui daromo poveikio jis negali savarankiškai suformuoti ir išreikšti nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir (arba) bendravimo tvarkos. Akte Nr. 2 nurodyta, kad Sūnaus emocinis ryšys su Motina yra trapus, palaipsniui silpnėjantis. Jeigu E. su Motina ir Tėvu santykių kokybė nesikeis, E. ryšys su Motina gali visiškai nutrūkti, o tai neišvengiamai neigiamai paveiktų jo asmenybės raidą ir turėtų ilgalaikes neigiamas pasekmes. Ekspertinė įstaiga nurodė, kad nenustatė duomenų, jog lygiavertė bendravimo tvarka (savaitė su Motina, savaitė su Tėvu) galėtų pakenkti Sūnaus, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymuisi, duomenų apie Sūnaus išgyvenamą nesaugumo jausmą, jam būnant Motinos draugijoje, negauta.
32. Taigi, teismo psichologijos ekspertizės metu gauta išvada, kad siekiant darnios šalių Dukros asmenybės formavimosi, būtina užtikrinti lygiavertį jos bendravimą su abiem tėvais, taip pat, kad būtina keisti Sūnaus santykių su Motina kokybę, kad jų trapus ir palaipsniui silnėjantis ryšys visiškai nenutrūktų. Atsižvelgdamas į šią Ekspertinės įstaigos išvadą, teismas, siekdamas sustiprinti Sūnaus ryšį su Motina, konstatuoja, kad palikti esamą Vaikų bendravimo su skyrium gyvenančia Motina tvarką yra negalima (tai prieštarautų geriausiems šalių Sūnaus interesams).
33. Nors šiuo metu atsakovė gyvena bute, o ieškovas name, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovės gyvenimo aplinkos sąlygos yra netinkamos Vaikams. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad abu tėvai šiuo metu turi realias galimybes sudaryti tinkamas sąlygas Vaikams augti ir vystytis. Vertindamas tėvų pastangas įgyvendinti Vaikų teises turėti artimą, mylintį santykį su abiem tėvais, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju didesnes pastangas turėjo dėti ieškovas, nes su juo buvo nustatyta Vaikų laikina gyvenamoji vieta, tačiau tokių pastangų teismas byloje nenustatė. Priešingai Ekspertinė įstaiga, kaip minėta, nurodė, kad Sūnui daromas poveikis, formuojant jo neigiamas nuostatas Motinos atžvilgiu, o tai neigiamai veikia jo emocinę būseną. Šią aplinkybę teismas vertina byloje kaip itin reikšmingą.
34. Vertindamas tėvų asmeninius bruožus, teismas pažymi, kad atsakovė yra reiklesnė, impulsyvesnė. Atsižvelgiant į tai, kad šalių tarpusavio konfliktai tęsėsi gana ilgą laiko tarpą ir itin neigiamai veikė Vaikus, atsakovės sprendimas palikti namus rodo, kad Vaikų interesas augti saugioje, ramioje aplinkoje buvo iškeltas aukščiau Motinos interesų. Teismas vertina šį sprendimą kaip sunkų ir rodantį atsakovės stiprybę. Nepaisant skirtingų ieškovo ir atsakovės charakterių, Vaikų lygiavertis bendravimas su abiem tėvais yra būtinas siekiant, kad Vaikų asmenybių formavimasis būtų darnus.
35. Atsižvelgdamas į Vaikų stipresnį prisirišimą prie Tėvo, jų gyvenamąją vietą teismas nustato su Tėvu. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir ypač į Ekspertinės įstaigos išvadas, teismas daro išvadą, kad abu Vaikai kartu su skyriumi gyvenančia Motina turi bendrauti ilgesnį laiką nepertraukiamai (intensyviau), todėl nustato tokią bendravimo tvarką, pagal kurią Motina su Vaikais bendrauja kiekvieną mėnesį nuo pirmos iki dešimtos dienos imtinai, išskyrus kiekvienų metų birželio 4 d. (ieškovo gimtadienį) ir kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (tėvo dieną), kai, ieškovui pageidaujant, Vaikai gali tą dieną (dienas) praleisti su Tėvu. Jeigu mėnesio pirma diena yra ne darbo diena, Vaikus atsakovė pasiima iš jų gyvenamosios vietos 11 val., o jei mėnesio pirma diena yra darbo diena, kurią vyksta ugdymo procesas, Vaikus atsakovė pasiima iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus Vaikų ugdymo laikui. Atsakovė Vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą visais atvejais ne vėliau kaip 21 val. Tokia bendravimo tvarka galioja visus metus nepriklausomai nuo šventinių dienų ar atostogų Vaikų ugdymo įstaigoje, tačiau kiekvienų metų vasarą atsakovė gali praleisti su Vaikais nepertraukiamai iki 20 dienų savo pasirinktomis pasirinkto vasaros mėnesio dienomis apie tokį pasirinktą laikotarpį iš anksto informuodama ieškovą raštu (trumpąja žinute tel. nr. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu (duomenys neskelbtini)) prieš 20 dienų. Teismas taip pat nustato, kad Motina praleidžia su Vaikais papildomai nelyginių metų rugpjūčio 20 d. (Dukros gimimo dieną), nelyginių metų rugsėjo 18 d. (Sūnaus gimimo dieną) ir lyginių metų gruodžio mėnesio 24–31 dienas.
36. Tokia bendravimo tvarka leis sustiprėti Motinos ir Vaikų ryšiui, o Vaikams ateityje išreiškus norą bendrauti su Motina dažniau, atsakovė galės kreiptis į teismą, prašydama pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į nustatytą bendravimo grafiką ir į atsakovės turimą dalinį darbingumą, iš atsakovės priteisiamas 250 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui iki Vaikai sulauks pilnametystės. Teismas nustato, kad išlaikymo dydis indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, o lėšas skirtas Vaikų išlaikymui uzufrukto teise valdo ieškovas.
37. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 200 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas, taip pat nurodė, kad iki 2023 m. gegužės 16 d. sumokėjo advokatei 15 865,28 Eur už teisines paslaugas, vėliau papildė, kad atsakovas patyrė dar papildomai 3 200,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 19 265,97 Eur). Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 9 870 Eur bylinėjimosi išlaidų.
38. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nors teismo sprendimu ieškovo ieškinys yra patenkintas iš dalies, tačiau nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad teismo sprendimas priimtas didesne dalimi vienos iš šalių naudai. Tėvų teisės bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime yra lygios. Tėvų pareigų vykdymas (auklėti, išlaikyti vaikus ir kt.) yra abiejų tėvų prievolė. Dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos tėvai turėtų susitarti tarpusavyje. Nagrinėjamu atveju šalims nepavyko susitarti taikiai, todėl teismas sprendė, kokia nepilnamečių Vaikų bendravimo su skyrium gyvenančia Motina tvarka labiausiai atitiktų Vaikų teises ir teisėtus interesus. Teismui nustačius, kad nei ieškovo, nei atsakovės siūloma bendravimo su Vaikais tvarka neatitinka geriausių Vaikų interesų, šalių prašymai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinami. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiekviena iš šalių turi pasilikti sau savo patirtas byloje išlaidas, nereikalaudama jas priteisti iš kitos šalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo R. M. (R. M.) patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. M. M. (E. M. M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su tėvu R. M. (R. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečių vaikų M. M. ir E. M. M. bendravimo su skyrium gyvenančia motina T. S. tvarką, pagal kurią:
1) Nepilnamečiai vaikai M. M. ir E. M. M. su skyriumi gyvenančia motina T. S. bendrauja kiekvieną mėnesį nuo pirmos iki dešimtos dienos imtinai, išskyrus kiekvienų metų birželio 4 d. ir kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį, kai, ieškovui pageidaujant, vaikai gali tą dieną (dienas) praleisti su juo. Kai mėnesio pirma diena yra ne darbo diena, vaikus atsakovė pasiima iš jų gyvenamosios vietos 11 val., o kai mėnesio pirma diena yra darbo diena, kurią vyksta ugdymo procesas, vaikus atsakovė pasiima iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus vaikų ugdymo laikui. Atsakovė vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 21 val. Ši bendravimo tvarka galioja visus metus nepriklausomai nuo šventinių dienų ar atostogų vaikų ugdymo įstaigoje, tačiau kiekvienų metų vasarą atsakovė vietoje nustatytos tvarkos gali praleisti su vaikais nepertraukiamai nuo 10 iki 20 dienų savo pasirinktomis pasirinkto vieno vasaros mėnesio dienomis apie tokį pasirinktą laikotarpį iš anksto informuodama ieškovą raštu (trumpąja žinute tel. nr. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu (duomenys neskelbtini)) prieš 20 dienų.
2) Nepilnamečiai vaikai M. M. ir E. M. M. su skyriumi gyvenančia motina T. S. papildomai bendrauja nelyginių metų rugpjūčio 20 d., nelyginių metų rugsėjo 18 d. ir lyginių metų gruodžio mėnesio 24–31 dienomis (nepertraukiamai).
Priteisti iš atsakovės T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei M. M. kas mėnesį iki jos pilnametystės mokamomis 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, kurios kasmet indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovės T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui E. M. M. kas mėnesį iki jo pilnametystės mokamomis 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, kurios kasmet indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuriam atsakovė T. S. išlaikymo lėšas turi sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.