Kauno apygardos teismo nutartis, AN2-210-1049/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-18
Bylos Nr.: AN2-210-1049/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01159-2024-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Audrius Meilutis
Advokatai: Mantas Šriupša

Kategorijos

1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
16.11.12Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-210-1049/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01159-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 16.11.9; 16.11.12; (S) 21.11.10

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) R. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 1 500,00 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams bei transporto priemonės konfiskavimas dėl to, kad jis 2024 m. spalio 16 d. 20.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, taip pat vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,32 promilių (po paklaidos – 1,29 promilių) girtumas, nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos nuobaudos pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį, įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi jo skundas tenkintas iš dalies, Institucijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimas pakeistas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, nurodant, kad R. P. skirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 12 120,00 eurų, konfiskavimas valstybės naudai. Nutartyje nurodyta, jog byloje esantys duomenys, t. y. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog R. P. transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 2 d. pardavė kitam asmeniui už 12 500,00 eurų sumą. Nors VšĮ „Emprekis“ duomenimis minėtos transporto priemonės vidutinė vertė yra 32 890,00 eurų, tačiau Kauno nepriklausomų auto ekspertų biuro pateiktais duomenimis, transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 12 120,00 eurų. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, apylinkės teismas sprendė, jog iš R. P. konfiskuotina transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 12 120,00 eurų.

Šalies argumentai

3. Institucijos viršininkė Asta Užmedzkienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą.

3.1. Visų pirma, Institucija apeliaciniame skunde pažymi tai, kad Kauno apylinkės teismas priėmė dvi skirtingas nutartis, kuriose teismo sprendimai yra kategoriškai skirtingi. Pirmuoju atveju byla Nr. II-108-673/2025 buvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai konstatuojant, kad transporto priemonės pardavimo sandoris nebuvo įvykęs, kadangi nebuvo įvykdytos sutarties sąlygos ir transporto priemonė priklausė pažeidėjui. Skundžiamoje antroje teismo nutartyje, byla išnagrinėta atmestinai, neįsigilinus į aplinkybes, nepasisakant kodėl sutartis, kuri nebuvo įvykdyta laikoma galiojančia, taip pat teismas nesprendė konfiskavimo pagrindų, kai transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui ir priėmė nemotyvuotą ir teisiškai nepagrįstą nutartį.

3.2. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog laikosi pozicijos, kad R. P. nusižengimo padarymo metu vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo jos faktinis savininkas, o byloje pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti ir fiktyvi. Nurodoma, jog pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą. Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Spręsdamas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties ir nuosavybės perleidimo fakto teisinės registracijos, kasacinis teismas yra pateikęs tokį išaiškinimą, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją, tokiu atveju neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis.

3.3. Skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas byloje sprendė, kad transporto priemonės savininkas yra trečiasis asmuo, nes yra sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau nebuvo vertintos aplinkybės, kurias nurodė Institucija dėl privalomo transporto priemonės kaip įgyto turto deklaravimo, kurį numato Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, taip pat teismas nemotyvavo kodėl sudaryta sutartis yra apskritai galiojanti, kai akivaizdžiai sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos ir transporto priemonė nebuvo perduota tariamam savininkui ir už ją net nebuvo pilnai atsiskaityta, be kita ko, transporto priemonė buvo visiškoje R. P. žinioje, o ne tariamos automobilio pirkėjos žinioje, jis ja nevaržomai naudojosi.

3.4. Įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Šiuo atveju sudaryta transporto priemonės sutartis aiškiai numatė kitaip, tai yra buvo nurodyta konkreti data, nuo kurios transporto priemonė pereis V. A. žinioje ir tik nuo tos datos ji bus teisėta automobilio savininkė. Skunde nurodoma, jog šiuo atveju svarbu įvertinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nurodoma, jog per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo privaloma deklaruoti apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemone ir (ar) priekabą.

3.5. Institucija toliau skunde nurodo, jog transporto priemonės registravimas ir transporto priemonės nuosavybės įgijimo deklaravimas yra du skirtingi dalykai. Transporto priemonės registravimas tai tik procedūra, kurios metu yra koreguojami registracijos duomenys, vietoje senojo savininko įrašomi naujo savininko duomenys, tačiau ką numato Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra ne registracijos dokumentuose įrašų pakeitimas, o nuosavybės teisės įgijimo registravimas, tai yra juridinio fakto – nuosavybės įregistravimas, kuris nėra susijęs su transporto priemonės registravimu. Pagal SEAKĮ 20 straipsnio nuostatas nuosavybės teisė ir yra siejama su privalomu deklaravimu apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę. Taigi šiuo atveju SEAKĮ ne tik įtvirtino privalomą nuosavybės į transporto priemonę įgijimo deklaravimą, tačiau ir apibrėžė, kad nedeklaravus duomenų apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, tokia transporto priemonė nelaikoma asmens nuosavybe. Nagrinėjimu atveju nuosavybės į transporto priemonę įgijimo sandoriui yra privaloma teisinė registracija ir neatlikus šio veiksmo, toks sandoris turi būti laikomas neįvykusiu.

3.6. Toliau skunde teigiama, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 balandžio 29 d. Nr. 1V-379 įsakyme „Dėl motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodoma, jog yra privaloma pateikti transporto priemonės įgijimo ir perleidimo dokumento duomenis, dokumento pavadinimą, sudarymo (išdavimo) datą, įgijimo ir perleidimo transporto priemonės sumą (vertę) ir kitus nurodytus duomenis. Esant sudarytai transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai ji įgauna privalomą teisinę registraciją, kadangi ji yra dokumentas, pagrindas deklaruoti įgytą nuosavybės teisę į transporto priemonę.

3.7. Taip pat Institucija pažymi, kad šiai bylai yra aktualu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio 1 dalis, kuri nurodo, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Remiantis byloje esančiais duomenimis transporto priemonė tariamai įgijėjai nebuvo perduota, sutartinė visa pinigų suma nebuvo sumokėta, nebuvo įvykdytos sutarties sąlygos, automobilis nurodyta data nebuvo perduotas, automobilio gedimai nebuvo pašalinti, sutarimas transporto priemonę perleisti buvo nurodytas ne nuo sutarties sudarymo dienos, nuosavybės į transporto priemonės įgijimą nebuvo deklaruotas, nebuvo pateiktas dokumentas įrodantis nuosavybės teisę, kas leidžia teigti, kad sutarties sandoris neįvyko ir sutartis yra negaliojanti.

3.8. Institucijos manymu, ši situacija, tai yra transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, buvo sudaryta dėl R. P. atžvilgiu gresiančių griežtų sankcijų už padarytą nusižengimą. Pažymėtina, kad tariama transporto priemonės pirkėja nei vienu atveju nesikreipė į Instituciją su prašymu grąžinti jai, tariamai, priklausančią transporto priemonę.

3.9. Skunde pažymima, kad byloje R. P. iniciatyva pateikta transporto priemonės vertė yra akivaizdžiai neatitinkanti realios kainos. Byloje pateikta nepriklausomų auto ekspertų biuro transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje automobilio vertė yra nurodyta daugiau nei dvigubai mažesnė nei nustatyta VšĮ „Emprekis“. Pateiktoje vertinimo ataskaitoje gana gausios komplektacijos, 2016 metų gamybos automobilis vertinamas tik 12 120,00 eurų verte, kai ataskaitoje nefiksuojami jokie esminiai defektai. Pažymėtina, kad net vertinimo ataskaitoje transporto priemonės savininkas įvardijamas R. P.. Institucija nurodo, jog kyla visiškai pagrįstos abejonės, kaip transporto priemonės vertė per tris metus galėjo sumažėti beveik tris kartus.

3.10. Pažymėtina ir tai, kad minimai transporto priemonei 2023 m. gruodžio 9 d. buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis atitiko visus keliamus techninius reikalavimus, buvo nustatyti tik nedideli trūkumai. 2024 m. lapkričio 7 d. nepriklausomam vertintojui atliekant transporto priemonės vertės nustatymą jau identifikuojama eilė trūkumų (dauguma kosmetiniai) ir transporto priemonė staiga žymiai nuvertėja lyginant ją su rinkos kaina, taip pat ataskaitoje nėra įvardijama ar kaina pateikiama su PVM, ar be jo.

3.11. Skunde pažymima ir tai, jog apylinkės teismas nesprendė, ar nagrinėjamu atveju nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo, būdamas automobilio savininku, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir užtikrinti, kad automobilis, kaip didesnio pavojaus šaltinis, nepatektų kitiems asmenims, neturintiems teisės jo valdyti. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad transporto priemonė buvo visiškoje administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. žinioje, tai yra jis ja naudojosi nevaržomai. Tokiu atveju pagrįstai kyla klausimas kaip tariama transporto priemonės savininkė įsitikino, kad R. P. turi teisę vairuoti transporto priemones ir kaip ji užtikrino, kad su transporto priemone nebus daromi nusižengimai.

Atsiliepimas

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovas advokatas Mantas Šriupša pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašoma skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog priešingai nei teigiama skunde, 2025 m. gegužės 5 d. nutartis yra priimta gavus aukštesniojo teismo vertinimą, papildomus šalių atsiliepimus, paaiškinimus. Teigiama, jog automobilio konfiskavimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinio poveikio priemonė, kadangi konfiskuota transporto priemonė priklauso V. A.. Transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra pakankama ir jau didžiulį poveikį turinti priemonė, kadangi neigiamas pasekmes R. P. patiria iki šiol.

4.2. V. A. automobilio R. P. nebuvo perleidus, ji nežinojo ir niekaip negalėjo žinoti, kad R. P. padarys pažeidimą, dėl ko nėra pagrindo svarstyti transporto priemonės konfiskavimo, esant ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytiems pagrindams. Automobilis nebuvo perduotas V. A., taigi negalėjo būti ir perleistas R. P.. Nėra jokių duomenų, jog V. A. būtų žinojusi, jog su minėta transporto priemone bus daromi administraciniai pažeidimai.

4.3. Atsiliepime nurodoma teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad sprendžiant ginčus tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo registre. Byloje esančiais VĮ „Regitra“ duomenimis teisingai nustatyta, kad nors R. P. automobilį įsigijo 2021 m. lapkričio 8 d. Vokietijoje už 35 000,00 eurų, 2021 m. gruodžio 23 d. įregistravo jį Lietuvos Respublikoje, tačiau pagal 2024 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį R. P. pardavė V. A. automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 12 500,00 eurų sumą. R. P. nespėjo pašalinti automobilio trūkumų ir perduoti jo V. A., kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir automobilis buvo nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę. Tuo tarpu V. A. apklausta teisme nurodė, kad buvo sumokėjusi rankpinigius R. P..

4.4. Nesutiktina ir su Institucijos teiginiu, neva teismas priimdamas 2025 m. gegužės 5 d. nutartį neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą deklaruoti duomenis apie įgytą nuosavybės teisę, kuri pasak Institucijos neva yra prilyginama privalomajai sandorių registracijai. Pažymima, kad tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte, gali būti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija. Įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo, registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, taigi ir pirkimo-pardavimo sutartis. Automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, dėl to netaikytinos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenims.

4.5. Atsiliepime nurodoma, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad nei CK, nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos. Poįstatyminio reglamentavimo nuostatos, pagal kurias asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio registracijos duomenų keitimo, yra skirtos daiktams registruoti. Tuo tarpu minėtas CK 1.75 straipsnis reglamentuoja sutarčių įregistravimą ir ši nuostata netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas.

4.6. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog per transporto priemonės atėmimo laikotarpį, R. P. nei karto nevairavo automobilio bei nepadarė jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Manytina, kad nuobaudų tikslai bus pasiekti ir padarys R. P. teigiamą poveikį palikus galioti 2025 m. gegužės 5 d. nutartį, kuria nuspręsta nekonfiskuoti transporto priemonės, o vietoje to paskyrus transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

4.7. Automobilis „BMW“, kuris nusižengimo metu jau buvo parduotas, nusižengimo padarymo metu įvertintas 12 120,00 eurų sumai. Ši vertė nustatyta eksperto, kuris fiziškai apžiūrėjo ir įvertino minimą transporto priemonę. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatyta 12 500,00 eurų automobilio kaina, kas taip pat pagrindžia, kad būtent konfiskuotinos transporto priemonės reali vertė yra nuo 12 120,00 eurų iki 12 500,00 eurų. Be kita ko, įvertinti ir individualūs šios transporto priemonės trūkumai. Kaip jau buvo minėta, automobilio trūkumai buvo įvardinti ir sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą vadovaujantis byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ duomenis.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde neginčijama R. P. kaltė dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Institucijos apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu pakeisti Institucijos nutarimo dalį dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskiros administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, iš R. P. konfiskuojant automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 120,00 eurų. Skunde Institucija mano, jog transporto priemonė, kuria buvo padaryti administraciniai nusižengimai, priklausė R. P., dėl ko, šis automobilis turėtų būti konfiskuojamas.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi ir bylos medžiaga bei išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei padarė nepagrįstas išvadas, jog automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, administracinio nusižengimo padarymo metu esą buvo trečiasis asmuo – V. A..

7. Byloje nekilo ginčo, jog R. P. 2024 m. spalio 16 d. 20.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, taip pat vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,32 promilių (po paklaidos – 1,29 promilių) girtumas, nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos nuobaudos pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį, įvykdymo. Institucijos 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimu, R. P. paskirta galutinė 1 500,00 eurų bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 (trims) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieniems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams bei transporto priemonės konfiskavimu. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės, kuria buvo padaryti minėti administraciniai nusižengimai, konfiskavimo pagrindų, kadangi ginčijama jos nuosavybė. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, automobilis nusižengimo padarymo metu priklausė kitam asmeniui, dėl ko šis automobilis buvo nepagrįstai konfiskuotas.

8. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. R. P. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „BMW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis laikomas administracinio nusižengimo padarymo priemone. Ginčo, šioje dalyje, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nekilo.

9. Institucija, priimdama 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimą nustatė, jog automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro duomenimis priklauso R. P., nurodyta pirkėja automobilio įgijimo nėra deklaravusi, sutarties sąlygos yra neįvykdytos, dėl ko pateikta pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. skundą, pakeisdamas Institucijos nutarimą dalyje dėl automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo nustatė, kad iš byloje esančios 2024 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties esą nustatyta, jog R. P. pardavė V. A. automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 500,00 eurų sumą. Apklausta teisme, V. A. nurodė, kad buvo sumokėjusi rankpinigius R. P.. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog administracinio nusižengimo padarymo metu, automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė trečiajam asmeniui – V. A.. Visgi, šioje dalyje apylinkės teismas nevertino 2024 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų bei jokiais duomenimis nepagrindė, ar minėta sudaryta sutartis buvo išties įvykdyta. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, jog apylinkės teismo išvados nepagrįstos, tinkamai neįvertinant visų byloje esančių duomenų visumos.

10. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę tik tuomet, kai šis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

11. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė 2024 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog R. P. parduoda automobilį „BMW 750I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. už 12 500,00 eurų sumą. Minėtoje sutartyje nurodyta, jog pirkėja (V. A.) su Pardavėju (R. P.) susitaria, jog galutinė suma bus atsiskaityta pašalinus transporto priemonės techninius trūkumus apie kuriuose Pardavėjas Pirkėją informavo sutarties sudarymo metu. Transporto priemonės perdavimo data numatoma 2024 m. gruodžio 2 d. Susitariama, kad automobilio techniniai trūkumai bus pašalinti iki 2024 m. gruodžio 1 d. (1 t., b. l. 47–48). Byloje nustatyta, jog administracinius nusižengimus, naudodamasis aptariamu automobiliu „BMW 750I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. padarė 2024 m. spalio 16 d., t. y. po transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos, tačiau iki šios transporto priemonės perdavimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

12. Sprendžiant dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties ir nuosavybės perleidimo fakto teisinės registracijos, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nėra nustatyta privalomo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, svarbu įvertinti tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvos Respublikoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos duomenis apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo. Iš 2024 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog joje nurodyta, kad Pirkėjas ir Pardavėjas privalo AB „Regitra“ deklaruoti duomenis apie įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į transporto priemonę, t. y. Pirkėjas – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo dienos, o Pardavėjas – per 5 darbo dienas nuo Pirkėjo duomenų apie įgytą nuosavybės teisę deklaravimo dienos. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog V. A., šio įsipareigojimo neįvykdė, t. y. užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo dieną nebuvo deklaravusi duomenų apie transporto priemonės, „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimą.

13. Skundą nagrinėjantis teismas, iš esmės sutinka su atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog teismų praktikoje pažymima, kad tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte, gali būti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija; įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo; registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, taigi ir pirkimo-pardavimo sutartis; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis; registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis); automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, dėl to netaikytinos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2015; 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-421/2018, 29 punktas). Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas sprendžia, jog esant ginčui dėl tikrojo transporto priemonės savininko, administracinio nusižengimo padarymo metu, būtina objektyviai įvertinti visus byloje esančius duomenis, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl minėtos transporto priemonės tikrojo bei faktinio valdytojo. Nors nagrinėjamu atveju, vien ta aplinkybė, jog V. A. nedeklaravo duomenų apie įgytą transporto priemonę, kaip to reikalauja SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalis, nepaneigia 2024 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto, visgi, esant šiai susiklosčiusiai situacijai, būtina išsamiai ištirti bei įvertinti, ar administracinio nusižengimo padarymo metu, už kurį skiriama administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, transporto priemonė buvo įgyta bei perduota V. A..

14. Kaip ir teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Tinkamai įvykdžius prievolę perduoti daiktą, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į pirkimo-pardavimo sutarties objektą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-943/2023).

15. Kaip jau minėta, aptariamoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma sąlyga, jog transporto priemonės perdavimo data numatoma 2024 m. gruodžio 2 d., pašalinus transporto priemonės trūkumus. Ši aptarta sąlyga nebuvo įvykdyta ir automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo perduotas V. A., šią aplinkybę patvirtino tiek R. P., tiek ir V. A.. Taigi, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo padarymo metu, R. P. faktiškai valdė aptariamą transporto priemonę, jos nuosavybės dar nebuvo perleidęs nurodytai pirkėjai. V. A. neturėjo jokių galimybių disponuoti aptariamu automobiliu, kadangi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo deklaruota, o ir automobilis faktiškai buvo R. P. žinioje, kuriuo jis ir turėjo galimybę naudotis.

16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. P. nurodė, jog 2024 m. spalio 7 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su draugo sugyventine V. A.. Šias aplinkybes iš esmės nurodė ir pati V. A., teikdama, jog R. P. perdavė avansą už perkamą automobilį. Minėtoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad Pardavėjas patvirtina, kad Pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu perdavė 1000,00 eurų avansą grynais pinigais, kurie įskaičiuoti į galutinę kainą. Visgi, tai, kad nurodyta pinigų suma išties buvo perduota R. P., nepatvirtinta jokiais byloje esančiais duomenimis. Juolab, jog šiame kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, kad iš viešai prieinamų socialinio tinklo „Facebook“ fotonuotraukų matyti kartu užfiksuoti V. A. ir R. P. (2 t., b. l. 83), kas sudaro pagrindą aukštesniajam teismui abejoti V. A. parodymų patikimumu dėl jos galimo suinteresuotumo. Nors tokia viešai prieinama informacija nėra joks bylos įrodymas, tačiau yra vienas iš veiksnių, formuojančių teismo vidinį įsitikinimą.

17. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tikrojo savininko administracinio nusižengimo padarymo metu, svarbu pažymėti tai, jog nors ir 2024 m. spalio 7 d., iki nusižengimo padarymo, buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau aptariamoje sutartyje nurodytos sąlygos nebuvo įvykdytos, V. A. nebuvo sumokėjusi visos 12 500,00 eurų sumos, automobilis nebuvo perduotas V. A. valdyti, transporto priemonė nebuvo suremontuota, kas taip pat buvo viena iš sutarties sąlygų. Šios aplinkybės patvirtina, jog automobilis buvo R. P. žinioje. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog V. A. viso proceso metu, nesikreipė į Instituciją su prašymu grąžinti neva jai priklausančią transporto priemonę. Atliekant automobilio vertinimą, iš pateiktos ataskaitos matyti, jog transporto priemonės „BMW 750LI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovas bei savininkas taip pat nurodomas R. P.. Taigi, darytina išvada, jog 2024 m. spalio 16 d., kuomet buvo padaryti administraciniai pažeidimai, automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas vis dar buvo R. P.. Įvertinus šiuos duomenis, tai yra, nustačius, jog R. P. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, minėta transporto priemonė, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotina.

18. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo nustatyta automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) verte bei ginčijama byloje pateikta autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49–90). Aukštesnysis teismas, nustatęs, jog nagrinėjamu atveju iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens konfiskuojama transporto priemonė, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, išsamiau byloje esančių duomenų, dėl šio automobilio vertės nustatymo nepasisako. Šiame kontekste, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, jog be aptariamo pažeidimo, dar 2020 m. liepos 2 d. R. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus kai jam nustatytas 0,56 promilės neblaivumas, 2023 m. birželio 16 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,78 promilių neblaivumas. Be to, išrašo duomenys patvirtina, jog R. P. nėra linkęs laikytis Kelių eismo taisyklių, transporto priemonę vairuoja ir neturėdamas tam teisės (1 t., b. l. 124–125). Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog R. P. yra linkęs daryti administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę aptartus charakterizuojančius duomenis, aukštesniojo teismo vertinimu yra teisinga ir proporcinga R. P. skirti administracinio poveikio priemonę – jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Manytina, jog tokia administracinio poveikio priemonė atitinka visuomenės siekiamus svarbius tikslus ir nelaikytina priemone, varžančia asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

19. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino visų byloje esančių duomenų ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų yra naikinama ir paliekamas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Audrius Meilutis