Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-12-28 · Civilinė byla Nr. 2FB-48946-910/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-28
Bylos Nr.
2FB-48946-910/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
D. S.
Suinteresuotas asmuo
Rato
Kategorijos
  • 3.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2FB-48946-910/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41851-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.6.; 3.4.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Ilonai Zajančkauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai D. S., suinteresuoto asmens Rato kredito unijos atstovui E. V., suinteresuoto asmens antstolio D. K. atstovui T. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. S. pareiškimą iškelti bankroto bylą D. S., suinteresuoti asmenys – Rato kredito unija, VSDFV Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, A. K., antstolė V. M., UAB „Autovici“, antstolis D. K., antstolis D. Š., UAB „Skolų rizikos sprendimai“, UAB „Skolų valdymo centras“, UAB „Creditreform Lietuva“, UAB „Nordecum“, UAB „Sergel“, antstolis A. B., antstolis V. Č., advokatė S. Š., advokatas P. V., UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“, antstolių kontora Vilniuje, Pylimo g. 41, UAB „Gelvora“, UAB „4finance“, UAB „Ecoservice“, advokatų profesinė bendrija „Jurex“, advokatas P. M., UAB „Vidurys“, UAB „Fetoksa“, UAB „Ichtiandras“, UAB „Dori darbai“, UAB „Creditum“, UAB „ITM inkasso“, Omega Invest OU, Ergo Insurance SE, UAB „Julianus inkaso“, SIA B2Kapital,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja D. S. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškime nurodyta, kad:

1.1. Pareiškėja turi labai daug skolų, tačiau neturi pakankamai turto bei lėšų, negauna tokio dydžio pajamų, kad galėtų tinkamai atsiskaityti su visais kreditoriais. Pareiškėjos teigimu, bendra skolų suma pareiškimo pateikimo dieną yra 174 272,66 Eur.

1.2. Pareiškėja nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo ištekėjusi, kartu su vyru augino dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Skyrybų metu santuokoje įgytas turtas padalintas taikiu susitarimu – pareiškėjai nuosavybės teise atiteko gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), dukros gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja. Nurodytas būstas yra vienintelė pareiškėjos su dukra gyvenamoji vieta. Pareiškėjos buvęs vyras įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą po 579,24 Eur kas mėnesį.

1.3. Pasak pareiškėjos, po skyrybų dėl dažnai sergančios dukters ji negalėjo susirasti pastovaus gerai apmokamo darbo. Šiuo metu, paaugus dukrai, nuo 2017 m. kovo 21 d. pareiškėja įsidarbino (duomenys neskelbtini) pardavimų direktore, gauna 295,76 Eur atlyginimą, atskaičius mokesčius. Visos piniginės lėšos skiriamos tik maisto produktams įsigyti bei būtiniausiems minimaliems poreikiams tenkinti.

1.4. Pareiškėja nurodė, kad po skyrybų namui išlaikyti nuolat trūko lėšų, todėl ji nutarė parduoti namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Neturėdama patirties, pareiškėja kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Remax“ dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą. Agentūra rado pirkėją A. K., su kuriuo pareiškėja 2014 m. liepos 21 d. pasirašė preliminariąją sutartį dėl namo su žemės sklypu pirkimo. Būsimas pirkėjas sumokėjo 28 962 Eur avansą, šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį pas notarą 2014 m. rugsėjo 19 d., tačiau vėliau paaiškėjo, kad sandoris negali būti laiku įvykdytas dėl trūkstamų dokumentų, reikalingų nekilnojamajam turtui parduoti, pareiškėja taip pat negalėjo gauti teismo leidimo namui parduoti. Nesudarius pagrindinės turto pardavimo sutarties, A. K. kreipėsi į teismą dėl sumokėto avanso, numatytų baudų ir netesybų priteisimo.

1.5. Pareiškėjos teigimu, dažnai sergant dukrai, savo reikmėms beveik negaunant jokių pajamų iš individualios veiklos, jai teko skolintis pinigų iš finansinių bendrovių, teikiančių greituosius kreditus, taip pat buvo kreiptasi į AB „Swedbank“ dėl kreditinės kortelės su kredito limitu gavimo.

1.6. Be to, turėdama kitų finansinių įsipareigojimų, pareiškėja 2014 m. spalio 2 d. pasirašė paskolos sutartį su Vilniaus kredito unija (dabar – Rato kredito unija) 52 131,60 Eur sumai, kurios dalis skirta turimų finansinių įsipareigojimų refinansavimui, kita dalis – vartojimui. Paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistas pareiškėjai priklausantis gyvenamasis namas su žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

1.7. Pareiškėjai neturint galimybių grąžinti kredito, kredito unija vienašališkai nutraukė sutartį, pradėjo priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Šiuo metu antstolis D. K. vykdo pareiškėjos namo ir žemės sklypo pardavimo iš varžytynių procesą.

1.8. Pareiškėja ginčijo Kredito unijos atliktą vienašališką paskolos sutarties nutraukimą, siekdama apsaugoti dukters teisę į vienintelį gyvenamąjį būstą, tačiau pareiškėjos ieškinys atmestas.

1.9. Pasak pareiškėjos, iškėlus jai bankroto bylą, ji siektų, kad būstas būtų parduotas bankroto proceso pabaigoje, taip ji turėtų daugiau laiko surasti pirkėją, kuris sutiktų pirkti turtą už didesnę kainą. Tokiu būdu atsirastų galimybė patenkinti ne tik įkaito turėtojo, bet iš dalies ir visų kitų pareiškėjos kreditorių reikalavimus.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo UAB „Ecoservice“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymėta, kad pareiškėjos skola susidarė nesumokant bendrovei už suteiktas paslaugas, šiuo metu jos dydis yra 199,84 Eur.

3. Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė spręsti bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai klausimą pagal byloje esančias aplinkybes ir dokumentus. Atsiliepime papildomai nurodyta, kad:

3.1. Pareiškėja nuo 2008 m. gegužės 4 d. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo įregistravusi individualią veiklą. Kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, pareiškėja VSDFV biudžetui 2017 m. gruodžio 14 d. yra skolinga 1269,27 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.

3.2. Suinteresuotas asmuo, siekdamas išieškoti skolą, taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau skola nebuvo sumokėta.

Šalies argumentai

3.3. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą dėl skolos sumokėjimo atidėjimo. Suinteresuotas asmuo priėmė sprendimą dėl įmokų skolos sumokėjimo atidėjimo pagal suderintą mokėjimo grafiką, tačiau pareiškėja nesilaikė grafiko ir 2017 m. lapkričio 16 d. priimtas sprendimas dėl 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėja skolos nesumokėjo.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo S. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė nesutinkanti su pareiškimu iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Atsiliepime nurodyta, kad:

4.1. 2015 m. pabaigoje pareiškėja kreipėsi į S. Š. dėl teisinių paslaugų, susijusių su tuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civiline byla Nr. e2-1047-881/2016 pagal ieškovo A. K. pareiškėjai pareikštą ieškinį, suteikimo. 2016 m. spalio mėnesį dėl nuolatinio neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta.

4.2. 2016 m. spalio 13 d. tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjos buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo išdėstytas 1305 Eur dydžio skolos sumokėjimas. Nors pareiškėja nuolat žadėjo padengti skolą, ji į pakartotinius raginimus nereagavo, į skambučius neatsiliepdavo bei skolos nepadengė iki šiol.

4.3. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja tapo nemoki dėl jos nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti skolinių įsipareigojimų įvykdymo ne tik suinteresuotam asmeniui, bet ir kitiems kreditoriams, dėl to turi būti atsisakyta iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad ji jau 2014 m. turėjo didelių skolų savo kreditoriams, dėl kurių tuo metu buvo pradėtos vykdomosios bylos. Iš pareiškėjos pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad jos nurodomų skolų didžioji dalis susidarė 2015 m. pabaigoje–2016 m. laikotarpiu.

Šalies argumentai

4.4. Be to, nors pareiškėja savo pareiškime nurodo, kad jos banko sąskaitos buvo areštuotos nuo 2014 m., ji nuo pat teisinių paslaugų teikimo pradžios ne kartą nurodė, jog atsiskaityti už teisines paslaugas negali, nes neva viršytas mėnesio pavedimo likutis, yra išvykusi į komandiruotę, laukia lėšų iš verslo partnerių ir kt., tačiau niekada neužsiminė apie savo sunkią finansinę padėtį.

4.5. Suinteresuoto asmens taip pat pažymėta, kad pareiškėja visą šį laikotarpį (beveik 3 metus) ne tik nesistengė grąžinti bent dalies skolos, tačiau net nereagavo į kreditorės tiek raštu, tiek žodžiu išsakytus raginimus grąžinti skolą (piktybiškai neatsiliepdama į skambučius), taip siekdama nesąžiningai išvengti skolos grąžinimo. Taigi pareiškėja, jau 2014 m. turėjusi didelių skolų, toliau jas sistemingai didino, sąmoningai nutylėdama ir meluodama apie savo tikrąją finansinę padėtį naujiems savo kreditoriams, dėl to, suinteresuoto asmens teigimu, jai bankroto byla negali būti keliama.

Atsiliepimas

4.6. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad pareiškėja sąmoningai klaidina teismą teigdama, jog (duomenys neskelbtini) ji įsidarbino tik nuo 2017 m. kovo mėnesio. Pareiškėja šioje bendrovėje dirbo dar 2013 m. Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėja, turėdama tinkamą išsilavinimą bei žinodama apie itin didelę skolą kreditoriams, galėjo įsidarbinti didesnes pajamas užtikrinančiame darbe ir siekti nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Tuo tarpu pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos sveikata neleidžia jai susirasti geresnio darbo, kuris užtikrintų bent kiek didesnes pajamas nei minimalias, kad būtų stengusis pagerinti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, dėl to ji negali būti laikoma sąžininga Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme.

4.7. Teismui iškėlus pareiškėjai bankroto bylą, kreditoriai patirtų itin dideles neigiamas pasekmes, nes būtų suvaržyta skolos išieškojimo iš pareiškėjos procedūra, o pareiškėjai būtų sudaromos sąlygos ir toliau piktnaudžiauti savo tariamu nemokumu, siekiant išvengti įvykdyti prisiimtus skolinius įsipareigojimus savo kreditoriams.

5. Suinteresuotas asmuo Rato kredito unija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Atsiliepime nurodyta, kad:

5.1. Pareiškėja, prisiimdama prievoles kreditorių atžvilgiu, buvo nesąžininga ne tik Unijos, bet ir kitų kreditorių atžvilgiu.

5.2. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos elgesys, prisiimant naujas prievoles, kuomet jau turimi finansiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi, taip pat gavus ženklią pinigų sumą pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį iš A. K. ir neskiriant gautos pinigų sumos ar bent jos dalies skoloms dengti, laikytini pareiškėjos kryptingais ir nuosekliais veiksmais, kurie nesukuria pagrindo vertinti jos elegesį kaip sąžiningą.

5.3. Pareiškėja, elgdamasi itin neatidžiai ir itin nerūpestingai, būdama nesąžininga, sudarydama didelį kiekį skolinimo sandorių, kryptingai ir sąmoningai sunkino savo finansinę padėtį ir mažino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

5.4. Be to, pareiškėja civilinėje byloje dėl kredito sutarties nutraukimo, priešingai nei nurodo pareiškime, laikėsi pozicijos, kad yra moki ir gali vykdyti savo įsipareigojimus.

6. Suinteresuotas asmuo UAB „Fetoksa“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad sutinka su pareiškimu.

7. Suinteresuotas asmuo P. M. atsiliepime į pareiškimą prašė klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo spręsti teismo nuožiūra, pažymėjo, kad pareiškimui neprieštarauja.

8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė įvertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, kitą surinktą medžiagą bei sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai priimti teismo nuožiūra.

9. UAB „Skolų valdymo centras“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad atstovauja pareiškėjos kreditorių SIA B2Kapital, taip pat pažymėjo sutinkantis su pareiškimu.

10. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

11. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą ir prašė jį patenkinti.

Atsiliepimas

12. Suinteresuoto asmens Rato kredito unijos atstovas palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją, prašė atmesti pareiškimą, remdamasis pareiškėjos nesąžiningumu.

13. Suinteresuoto asmens antstolio D. K. atstovas teismo posėdyje prašė netenkinti pareiškimo, pažymėjo, kad pareiškėja yra nesąžininga, jos veiksmai vykdomojoje byloje susiję su tuo, kad nebūtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto. Suinteresuoto asmens atstovui taip pat kilo abejonių, ar pareiškėja atitinka nemokumo kriterijų, nes, pardavus pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, būtų galima atsiskaityti su visais kreditoriais.

14. Kiti suinteresuoti asmenys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėimo netenkintinas

15. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

16. Nuo 2016 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje MMA – 380 Eur. Taigi 25 MMA – 9500 Eur.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktais ir suinteresuotų asmenų patikslintais duomenimis, pareiškėja turi tokius skolinius įsipareigojimus: Rato kredito unijai – 83 217,45 Eur, VSDFV Vilniaus skyriui – 1269,27 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos – 638,91 Eur, A. K. – 75 424 Eur, Omega Invest OU – 1294,49 Eur, UAB „Autovici“ – 2149,67 Eur, UAB „Skolų rizikos sprendimai“ – 342,93 Eur, SIA B2Kapital, atstovaujamam UAB „Skolų valdymo centras“ – 3001,64 Eur, UAB „Creditreform Lietuva“ – 23,35 Eur, UAB „Julianus inkaso“ – 682,22 Eur, UAB „Sergel“ – 2191,64 Eur, S. Š. – 1305 Eur, P. V. – 700 Eur, UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ – 799,87 Eur, UAB „Gelvora“ – 348,18 Eur, UAB „4finance“ – 823,55 Eur, UAB „Ecoservice“ – 199,84 Eur, advokatų profesinei bendrijai „Jurex“ – 749,72 Eur, P. M. – 415,03 Eur, UAB „Vidurys“ – 125 Eur, UAB „Fetoksa“ – 128 Eur, UAB „Ichtiandras“ – 60 Eur, UAB „Dori darbai“ – 200 Eur, Ergo Insurance SE – 150 Eur. Taigi bendra pareiškėjos skolų pagal pateiktus duomenis suma yra 176 239,76 Eur.

18. Aptarti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, akivaizdžiai (daugiau kaip 18 kartų) viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

19. Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

20. Bylos duomenimis, pareiškėja nuo 2017 m. kovo 21 d. dirba (duomenys neskelbtini) pardavimų direktore, atskaičius mokesčius, gauna 295,76 Eur darbo užmokestį. Pareiškėja yra išsituokusi, augina nepilnametę dukrą, gimusią 2004 metais, kuriai išlaikyti dukters tėvas skiria po 579,24 Eur sumą kas mėnesį. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad, gaudama labai nedideles pajamas, prie dukters išlaikymo iš esmės neprisideda.

21. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su namu (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė – 35 700 Eur, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė – 167 000 Eur.

22. Nurodytas nekilnojamasis turtas yra įkeistas vienam iš pareiškėjos kreditorių – Rato kredito unijai. Iš išieškojimą Rato kredito unijai vykdančio antstolio D. K. atstovo padėjėjo paaiškinimų teismo posėdyje ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad vykdymo proceso metu siekiant realizuoti įkeistą turtą varžytynėse, pareiškėjos turtas įkainotas 171 000 Eur suma. Pradinė pardavimo kaina nustatyta 136 800 Eur, t. y. 80 proc. nuo įkainotos vertės. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama atšaukti paskelbtas pirmąsias šio turto pardavimo varžytynes, perkainoti turtą, paskiriant ekspertizę turto vertei nustatyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-9666-994/2017, tenkino pareiškėjos skundą, įpareigojo antstolį skirti pakartotinę ekspertizę. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis palikta nepakeista (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

23. Vertinant pareiškėjos skolinių įsipareigojimų kitimo perspektyvą jos šiuo metu gaunamų ir ateityje galimų gauti pajamų bei turimo nuosavybės teise turto kontekste, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai sudaro 176 239,76 Eur, o pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas vykdymo procese buvo įvertintas 171 000 Eur suma (pradinė pardavimo kaina – 136 800 Eur). Pareiškėja nesutiko su tokiu įvertinimu, pati tikėdamasi, kad pakartotinės ekspertizės metu turtas bus įvertintas dar didesne suma. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmosios ekspertizės metu vykdomojoje byloje nustatytą pareiškėjos nekilnojamojo turto rinkos vertę, taip pat Nekilnojamojo turto registre nurodytą 2017 m. sausio 11 d. masinio vertinimo būdu nustatytą vidutinę rinkos vertę, yra pagrindas daryti išvadą, kad, pardavus pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, būtų galimybė atsiskaityti su didžiąja dalimi pareiškėjos kreditorių.

24. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu pareiškėja nurodė gaunanti tik 295,76 Eur dydžio darbo užmokestį. Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad dėl sveikatos būklės – didelio geležies deficito – negali dirbti visu etatu, tačiau prie pareiškimo nepridėjo jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, pareiškėja – aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinti darbingo amžiaus moteris – susiklosčiusioje finansinėje situacijoje turėtų dėti pastangas ieškoti geriau apmokamo darbo, siekdama bent iš dalies palengvinti skolų naštą ir atsiskaityti su kreditoriais.

25. Nurodytų bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vertė būtų pakankama skolinių įsipareigojimų didžiajai daliai padengti, o likusi skolinių įsipareigojimų suma neviršytų 25 MMA, todėl pareiškėja negali būti laikoma nemokia FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Be to, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, yra pagrįsta manyti, kad ir tuo atveju, jeigu, realizavus pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, likusi nepadengtų skolų suma viršytų 25 MMA, pareiškėja, turėdami aukštąjį universitetinį išsilavinimą kalbų srityje, susiradusi geriau apmokamą darbą, likusius skolinius įsipareigojimus (jei tokių būtų) galėtų padenti per protingą laiką.

26. Nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytos faktinės aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad fizinio asmens bankroto byla pareiškėjai negali būti keliama ir dėl neatikties FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytiems reikalavimams. Šioje teisės normoje nustatytų aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

27. Aiškindamas nesąžiningumo sąlygą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, jog asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, kt.).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui.

29. Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017, kt.).

30. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjos elgesį per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, pirmiausia pažymėtina tai, kad iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, jog didžioji dauguma pareiškėjos skolų susidarė nuo 2015 metų pabaigos. Byloje esančių duomenų ir nustatytų faktų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėja, pablogėjus jos turtinei padėčiai, ne stengėsi pagal galimybes bent iš dalies grąžinti didiesiems kreditoriams susidariusias skolas, o toliau kryptingai skolindavosi iš greitųjų kreditų įstaigų. Iš UAB „Skolų valdymo centras“ atsiliepime į pareiškimą nurodomų aplinkybių matyti, kad vien 2015 metais per keturis mėnesius (nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. spalio 14 d.) pareiškėja sudarė tris vartojimo kredito sutartis su Provident įmone, taip pat 2015 m. rugpjūčio 11 d. sudarė kredito sutartį UAB „Nordecum“ (smspinigai.lt), t. y. per keturis mėnesius buvo sudarytos net keturios vartojimo kredito sutartys. Be to, iš teismui nurodomo kreditorių (suinteresuotų asmenų) sąrašo, taip pat byloje pateiktų kreditorių raginimų atsiskaityti matyti, kad pareiškėja ėmė ir daugiau vartojimo paskolų, pagal kurias liko skolinga. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja, paėmusi greituosius kreditus, dėjo įmanomas pastangas grąžinti pasiskolintas sumas su kreditų davėjais sutartais terminais.

31. Pažymėtina ir tai, kad vienam iš didžiųjų pareiškėjos kreditorių A. K. daugiau nei 75 000 Eur skola susidarė dėl to, kad dėl pareiškėjos kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, dėl kurios sudarymo buvo susitarta preliminariąja sutartimi ir pagal šią sutartį pareiškėja buvo gavusi iš būsimo pirkėjo 28 962 Eur dydžio avansą. Pareiškėja negrąžino šiam kreditoriui jo sumokėto avanso, negana to, vykdant pareiškėjos prašymus dėl papildomų įmokų mokėjimo, siekiant palengvinti jai atlikti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui reikalingus veiksmus, buvo sudaryti dar penki preliminariosios sutarties priedai, pagal kuriuos A. K. papildomai sumokėjo pareiškėjai 17 500 Eur. Taigi iš būsimo pirkėjo pareiškėja pagal preliminariąją sutartį gavo iš viso 46 462 Eur, t. y. daugiau nei 38 procentus turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-332-178/2017). Nustatyta, kad preliminarios sutarties priedai buvo pasirašyti laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. trejų metų laikotarpiu iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš pareiškėjos A. K. priteista visa jo perduota pareiškėjai už sutartą įsigyti nekilnojamąjį turtą suma, t. y. 46 462 Eur. Vadinasi, pareiškėja, neįvykdžiusi preliminariosios sutarties, negrąžino kreditoriui nė dalies iš avansu gautos 46 462 Eur sumos. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, gavusi 46 462 Eur sumą pagal preliminariąją sutartį, būtų šiuos pinigus skyrusi savo skoloms kitiems kreditoriams dengti. Tokios faktinės aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo, nes nėra jokių aiškių duomenų, kokiais tikslais pareiškėja panaudojo visą pagal preliminariąją sutartį gautą pinigų sumą. Teismo posėdyje pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad dalį gauto avanso ji grynais pinigais sumokėjo nekilnojamojo turto agentui, nepagrįsta jokiais įrodymais, be to, taip pat nepaaiškina likusios nemažos pinigų sumos panaudojimo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad teismas neišdavė teismo leidimo parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, dėl ko ji negalėjo parduoti namo, tačiau, teismų informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja pati atsiėmė prašymą leisti parduoti turtą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32. Vertinant pareiškėjos elgesį sąžiningumo aspektu, pažymėtina ir tai, kad, vienam iš pareiškėjos kreditorių Rato kredito unijai, kurio reikalavimams užtikrinti įkeistas pareiškėjos nekilnojamasis turtas, nutraukus su pareiškėja sudarytą sutartį, pareiškėja 2017 m. vasario 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydama vienašalį sutarties nutraukimą. Pareiškėja siekė įrodyti, kad yra pajėgi toliau vykdyti sutartį. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį. Šiuo metu pareiškėja sprendimą yra apskundusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, pareiškėja siekia įrodyti, kad ji yra pajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus Kredito unijai, jeigu teismas kredito sutarties vienašalį nutraukimą pripažintų neteisėtu ir atkurtų šios sutarties galiojimą. Tuo tarpu teikdama pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėja siekia įrodyti, kad yra nemoki ir nepajėgi vykdyti susidariusių finansinių įsipareigojimų. Tokia prieštaringa pareiškėjos pozicija taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl jos sąžiningumo.

33. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad, žinodama apie turimus skolinius įsipareigojimus, dėjo bent kokias realias pastangas, ėmėsi protingų veiksmų pajamoms gauti ir skoloms dengti. Įvertinęs pareiškėjos elgesį su savo finansais, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ji sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, nedėjo įmanomų pastangų joms grąžinti. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą nustatytų faktinių aplinkybių visumos analizė leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, iš esmės siekia tik skolų nurašymo.

34. Minėta, kad fizinių asmenų bankroto instituto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi fizinių asmenų bankroto institutu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka.

35. Teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas aptariamoje situacijoje neatitiktų įstatymų leidėjo tikslo, įtvirtinant fizinio asmens bankroto institutą, – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

36. Nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjos, kaip fizinio asmens, bankroto bylą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

atsisakyti iškelti pareiškėjos D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, atnaujinti 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi sustabdytą D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš jo.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė