Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis B. M. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir nurodė, kad įvykio dieną jis atvežė vaikus iš mokyklos ir paleido šunį į aptvertą teritoriją. Pažaidė su šunimi ir nuėjo namo. Vėliau išėjęs pamatė, kad vartai atidaryti ir (duomenys neskelbtini) pabėgusi iš kiemo. Tuomet jis išėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad prie kaimynų vartų susipjovė šunys. Teigia, jog to galbūt būtų neatsitikę, jei jis (kaltinamasis) būtų normaliai girdėjęs, kad vartai atsidarė. Jo (kaltinamojo) įsivaizdavimu, jis eidamas kažkur, nuspaudė vartų pultelį, kuris buvo prie raktų. Mano, kad pultelį galėjo nuspausti, kai rakino namo duris. Kai pamatė, kad šunys susipjovė, atbėgo, išskyrė šunis, savo šunį partempė į voljerą ir uždarė. Pats jis įvykio nematė, pamatė, kai abu šunys jau buvo susikibę. Šunys buvo tarp B. R. kojų. Jis nežino, kuris šuo puolė. B. R. nesakė, kuris šuo jai įkando. B. R. šuo buvo be pavadėlio, jis nematė pavadėlio. Po to jis uždarė namo vartus ir nuėjo pas B. R. pažiūrėti, kas atsitiko, kiek ji nukentėjo. Pamatė, kad jai įkąsta į dešinę ranką. Buvo kelios kąstinės žaizdos. Matė, kad ranka sukandžiota, bet kraujo buvo mažai. Moteris sakė, kad sukandžiota ranka tirpsta. Nepamena, kada B. R. pradėjo tirpti ranka, gal po pusvalandžio. Jis (kaltinamasis) serga panašia liga, gydytoja jam pasakojo, kaip prasideda insultas. Jam nepatiko, kad B. R. tirpsta ranka, nes tai negalėjo būti dėl šuns įkandimo. Jis pasiūlė B. R. nuvežti į ligoninę, bet ji pasakė, jog niekur nevažiuos, kad jai nieko nėra, kraujas nebėga. Vėliau jie išvažiavo į ligoninę, B. R. visą kelią kalbėjo telefonu. Jis nežinojo, kur tiksliai vežti, todėl pakelyje paskambino „112“ ir prie jų privažiavo greitosios pagalbos automobilis. Ligoninėje B. R. užregistravo pas traumatologą, vėliau išvežė su vežimėliu, nes sakė, jog kažkas yra su galva. Jis gydytojų pasiteiravo dėl B. R. rankos. Jam paaiškino, kad rankoje yra įkandimų, bet rimtesnių sužalojimų – sulaužytų kaulų – nėra. Po to B. R. išsiuntė pas neurologą, jis ėjo kartu, numovė jai batus. Visą laiką buvo kartu, nuvežė ją į kompiuterinę tomografiją, paėmė jos rankinuką. Po tyrimo neurologė pasakė, kad įtaria prasidedantį insultą. Nuo įvykio buvo praėje apie 30 min. Vėliau į ligoninę atvyko V. R., jis (kaltinamasis) atsiprašinėjo dėl įvykio. Vėliau jis (kaltinamasis) išvažiavo namo. Iš ligoninės grįžus V. R., jis (kaltinamasis) nuėjo pasiteirauti dėl B. R. sveikatos, klausė apie jos sveikatą kiekvieną vakarą. Jis pripažįsta kaltę, kad išleido šunį, gailisi dėl įvykio. Supranta, kad civiliniame ieškinyje nurodyta žala dėl insulto, o ne šuns įkandimo. Kažkokią žalos dalį jis pripažįsta, tačiau nežino, kiek turtinės žalos padarė, nežino, kaip ją įvertinti. Dėl neturtinės žalos negali skausmo įvertinti pinigais. Sutinka, jog galimai padarė žalos. Nurodė, kad K. A. kartą per metus, gal du kartus palikdavo jam šunį prižiūrėti. K. A. jam rodė, kaip atsidaro vartai. Vartai savaime neatsidaro. Jis (kaltinamasis) paleido šunį iš voljero kaip eilinį rytą ir žaidė su juo. Nežino, ką jis galėjo padaryti, kad vartai neatsidarytų. Jis (kaltinamasis) pripažįsta, kad buvo atsakingas už K. A. šunį ir vaikus. Vaikai eidavo pasivaikščioti su šunimi, jam niekas nesakė, kad šuo būtų anksčiau kažką sukandžiojęs. Su nukentėjusiąja jis bendravo tol, kol buvo pas V. A., 5-6 dienas. Kiekvieną dieną jis ėjo pas B. R. ir prašė atleidimo. Vėliau dėl žalos klausimų bendravo V. A.. Jis (kaltinamasis) mano, kad jeigu nesirgtų kurtumo liga, tai gal įvykis nebūtų atsitikęs, būtų išgirdęs, kad vartai atsidaro. Jis negalėjo numatyti to, kas atsitiko. Nurodė, kad jo pajamos 350 Eur per mėnesį, jo žmonos pensija – 360 Eur. Jis turi 93 metų senelę, ji gyvena kartu, gauna 290 Eur pensiją. Sutinka atlyginti žalą „proto ribose“, mano, kad insultas ištiko nukentėjusiąją dėl jos ankstesnių ligų (3 t., b. l. 15-22).

Nukentėjusioji B. R. teismo posėdyje nedalyvavo dėl silpnos sveikatos. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, ją šioje byloje atstovauja advokatas V. B. (3 t., b. l. 14).

Kaltinamasis kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas, todėl byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- V. R. 2017-06-07 pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2016-10-12 apie 8.30 val. (duomenys neskelbtini), SB (duomenys neskelbtini) šuns buvo apkandžiota jo motina B. R., kuri buvo išėjusi pasivaikščioti su jo šunimi ir buvo užpulta kito palaido šuns, kurio šeimininkas yra K. A. (1 t., b. l. 2-4);

- nukentėjusiosios B. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad vasaros - rudens metu ji dažniausiai gyvena sode, esančiame (duomenys neskelbtini), s.b. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2016-10-12 apie 8.20 val. ji išėjo pavedžioti šunį, kuris yra maišytos veislės, t. y. vokiečių aviganio ir berno zenenhundo. Po vedžiojimo, kažkur apie 8.30 val. ji jau grįžinėjo namo ir jai būnat apie 100 metrų nuo savo sodo teritorijos, prie miško takelio, šalia ten esančios kūdros ji rado grybų ir pasilenkė šiuos išrauti. Staiga iš niekur nieko pamatė atbėganti šunį, iš kur šis atbėgo, ji nepastebėjo. Labai išsigando, sustresavo ir pradėjo garsiai šaukti. Atbėgęs šuo iškart puolė jos vedžiojamą šunį, pradėjo šį kandžioti į užpakalines kūno dalis (kojas, uodegą, užpakalį). Ji tada pradėjo ieškoti kažkokio daikto (kaip pvz., pagalio), kad apsigintų, atskirtų ir nuvytų tą šunį nuo savęs ir šuns. Ji tada kiek įmanoma greičiau su klyksmais bėgo namo, jog kažką paimtų ir apgintų savo šunį. Tačiau jai nepriėjus iki sodo namelio, jau būnat prie aptvertos sodo sklypo teritorijos vartelių ir nespėjus šių atidaryti, pamatė, kaip abu šunys atbėgo prie jos. Matyt jos šuo norėdamas apsiginti, bėgo paskui ją. Abu šunys atsidūrė tarp jos kojų ir svetimas šuo iškart puolė ją kandžioti. Šis jai kelis kartus įkando į dešinę ranką ir kelis kartus į dešinę koją. Po įkandimų ji buvo šoko būsenoje, kad net nepastebėjo kaip atėjo kaimynas, kurio ji tuo metu nepažinojo, tai buvo B. M.. Šis atėjęs atitraukė šunį nuo jų ir pamatęs šuns įkandimo pasekmes, pasiūlė ją nuvežti į ligoninę. Ji sutiko ir nuėjo namo persirengti, o kaimynas Bronius tą šunį nuvedė pas save į namus. Ji suprato, kad tai buvo šio šuo. Jai būnat sodo namelyje, antrame aukšte kur persirenginėjo, pajuto, jog nejaučia dešinės rankos. Persirengusi ji išėjo iš namų ir įsėdo į Broniaus automobilį ir jie norėjo važiuoti į ligoninę, tačiau Bronius yra nevietinis gyventojas, kiek jai žinoma, šis iš Telšių, ir nežinojo, kaip nuvažiuoti iki Lazdynų ligoninės. Jiems bevažiuojant, ji paskambino savo sutuoktiniui, kuris tuo metu vedė paskaitas mokymo įstaigoje, kurio ji norėjo paklausti kaip jiems nuvažiuoti iki Lazdynų ligoninės, nes tuo metu matomai jai buvo labai bloga arba ji buvo šoko būsenoje, nes negalėjo paaiškinti Broniui kelio, nors pati turi vairuotojo pažymėjimą ir žino, kur yra Lazdynų ligoninė. Jų pokalbis su sutuoktiniu nepavyko, nes matyt ji praradinėjo sąmonę. Ji pamena, kaip jai kelis kartus skambino sutuoktinis ir ji sugebėjo tik pasakyti, kad ją veža į Lazdynų ligoninę. Važiuojant į ligoninę Bronius pamatęs, kad jai blogėja, iškvietė greitąją med. pagalbą. Greitoji med. pagalba ją paėmė iš Antakalnio, šalia ten esančio Lietuvos Respublikinio archyvo. Kaimynas Bronius važiavo iš paskos. Būdama ligoninėje ir laukdama prie jai paskirto kabineto pas gydytoją ji pastebėjo, kad nejaučia dešinės kojos, ir kai ją kvietė, kad užeitų į kabinetą, ji jau dešinę koją vilko. Gydytojas klausė ar ji turi invalidumą, kad velka tą koją, ji pasakė, kad ne, kad čia po įkandimo jai atėmė dešinę ranką ir dešinę koją. Jai iškart padarė tomografiją, kur nustatė, kad jai išsiliejo kraujas į smegenis. Tiksliai kuriuo momentu, ji nepamena, bet būdama ligoninėje ji prarado kalbą, nejautė dešinės rankos ir kojos. Ją paguldė į Lazdynų ligoninės neurologinį skyrių, kur ji prabuvo nuo 2016-10-12 iki 2016-11-21. Per visą ligoninėje gulėjimo laikotarpį, jai buvo atlikta operacija, kurios metu jai bandė pašalinti galvoje susidariusį kraujo krešulį ir tęsė gydymą. Po gydymosi ligoninėje ir reabilitacijų ji pradėjo po truputį atgauti kalbą, pradėjo po truputį vaikščioti, o ranka taip ir liko nevaldoma. Nuo 2016-11-21 iki 2016-12-31 jai buvo paskirtas reabilitacinis gydymas Vilniuje med. įstaigoje „Pušyno kelias“, o nuo 2017-01-02 iki 2017-01-14 ji savo lėšomis toliau tęsė reabilitacinį gydymą toje pačioje med. įstaigoje. Nuo 2017-01-23 iki 2017-02-04 ji vėl savo lėšomis toliau tęsė reabilitacinį gydymą Vilniuje Valakampių med. įstaigoje ir nuo 2017-04-18 iki 2017-05-12 ji tęsė reabilitacinį gydymą Vilniuje Valakampių med. įstaigoje kompensuojant ligonių kasoms. Nuo 2017-05-12 iki šiol kiekvieną savaitę po kartą ji važinėja į Žvėryno mikrorajone esančią „Lakštausko kliniką“, kur jai atliekama adatų terapija ir vykdoma konsultacija. Šios paslaugos yra mokamos iš jos asmeninių lėšų. Iki šiol negali valdyti dešinės rankos ir dešinės kojos pėdos su pirštais, jai yra sutrikusi kalba, padidėjęs jautrumas (pažeista emocinė būsena) ir sutrikęs judėjimas, dėl ko jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Taip pat paaiškino, kad kaimynų šuo yra agresyvus nuolat, tą yra girdėjusi iš kaimynų ir iš savo sutuoktinio. Dėl šio įvykio ji patyrė didelį stresą ir jai įvykio metu pasidarė bloga, nes iki įvykio ji buvo sveika, nors ir sirgo hipertonijos širdies liga, kuri nekėlė jai jokio diskomforto, ji vartojo vaistus ir taip palaikė savo sveikatą. Jai yra padaryta fizinė, moralinė bei turtinė žala. Ji nori, jog tikrasis šuns savininkas, kuris yra K. A. ir kuris gyvena toje pačioje sodo bendrijoje kaip ir ji, atsakytų už jai padarytą sveikatos sužalojimą (1 t., b. l. 141, 147-149);

- 2017-09-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2899/2017 (01), kurioje nurodyta, kad B. R. diagnozuota: daugybinės dešinio dilbio, dešinio riešo ir dešinės plaštakos kąstinės žaizdos, padarytos kietais ribotais paviršiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, t. y. dantimis, iki apžiūros VšĮ RVUL, 2016-10-12, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-10-12). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kairės plaštakos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais, iki apžiūros VšĮ RVUL, 2016-10-12, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-10-12). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Hemoraginis smegenų insultas, kairio smegenų pusrutulio kaktinėje skiltyje, spontaninis kraujo išsiliejimas po minkštais galvos smegenų dangalais, kuris, labiausiai tikėtina, įvyko dėl lėtinės ligos - pirminės arterinės hipertenzijos - paūmėjimo ir tiesioginio priežastinio ryšio su 2016-10-12 įvykiu neturėjo ir kaip sužalojimas nėra vertinamas (1 t., b. l. 163-165);

- 2017-12-04 specialistės V. B. paaiškinimų protokolu, kuriame nurodyta, kad specialistė V. B. atsakė į klausimą: ar šuns įkandimas galėjo turėti įtakos nukentėjusiosios vėlesniam kraujo išsiliejimui į smegenis? Atsakymas: diagnozuotas hemoraginis smegenų insultas įvyko dėl lėtines ligos pirminės arterinės hipertenzijos paūmėjimo ir tiesioginio priežastinio ryšio su 2016-10-12 įvykiu (šuns apkandžiojimu) neturėjo (1 t., b. l. 167);

- 2018-10-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. PEKG 70/2018 (01), kuriame nurodyta, kad B. R. nustatytos daugybinės kąstinės žaizdos dešinio dilbio, riešo ir plaštakos srityse bei odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje. 2016-10-12 nukentėjusiosios B. R. patirtas hemoraginis smegenų insultas, t. y. spontaninis kraujo išsiliejimas kairėje kaktinėje skiltyje su prasiveržimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su tuo, jog 2016-10-12 ryte B. R. buvo apkandžiota šuns, nes hemoraginis insultas įvyksta dėl galvos smegenų kraujagyslinės ligos: aterosklerozės, hipertoninės ligos, amiloidinės angiopatijos, aneurizmos, arterioveninės malformacijos, vaskulito ir dažniausiai įvyksta aukšto kraujospūdžio fone. B. R. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kąstinių žaizdų dešinėje rankoje, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 2016-10-12 įvykusio fizinio kontakto su šunimi metu B. R. buvo padarytos daugybinės kąstinės žaizdos dešinėje rankoje (dilbio, riešo ir plaštakos srityse) bei odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje. Po žaizdų sugijimo lieka odos randai - tai tiesioginės pasekmės po padarytų sužalojimų. Susiformavę odos randai dešinėje rankoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų, atsižvelgiant į Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 9 ir jo priedą „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelę“ p. 51.1, prarandama 5 procentus bendro darbingumo. Odos nubrozdinimai kūne sugyja be pasekmių. B. R. 2016-10-12 nustatytas hemoraginis galvos smegenų insultas neturi tiesioginio priežastinio ryšio su 2016-10-12 ryte patirtu kūno sužalojimu, t. y. šuns įkandimais, nes jis atsiranda dėl kitų (išvados l-ame punkte išvardintų) priežasčių. B. R. serga pirmine arterine hipertenzija II laipsnio AKS padidėjimu - įvairios kilmės arterinė hipertenzija priskiriama prie priežasčių, sukeliančių hemoraginį insultą, esant ryškiam kraujospūdžio padidėjimui. Hemoraginis insultas yra retesnis nei išeminis. VASPVT (Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos) 2015 metų duomenimis, Lietuvoje sergamumas insultu buvo apie 6,2/1000 gyventojų, iš jų hemoraginį insultą sudarė apie 10 procentų. Iki 2016-10-12 B. R. buvo diagnozuota koronarinė širdies liga, įtampos krūtinės angina, funkcinė klasė II, pirminė arterinė hipertenzija II laipsnio AKS padidėjimas. Remiantis šeimos gydytojo įrašais (žr. VšĮ Antakalnio poliklinikos asmens sveikatos istorija Nr. R-306), B. R. ilgus metus vargino padidintas aukštas kraujospūdis bei skausmai širdies plote, nuolat buvo sekama šeimos gydytojo, konsultuojama kardiologo, skiriamas kardiologo gydymas. Dvi dienas iki šuns įkandimų, t. y. 2016-10-10, dėl aukšto kraujo spaudimo ir skausmų širdies plote taip pat buvo kreiptasi į Antakalnio polikliniką, kur konsultuota kardiologo. Psichologinis stresas (išgąstis) - yra subjektyvus emocinis faktorius, kurio neįmanoma išmatuoti, nes jo pojūtis, kaip ir skausmo slenkstis, skirtingų žmonių yra skirtingas. Todėl nustatyti užpultos šuns B. R. patirto streso dydį nėra galimybės. 2016-10-12 B. R. diagnozuotas hemoraginis insultas yra laikytinas arterinės hipertenzinės ligos, kuria ji sirgo iki nagrinėjamo įvykio, komplikacija. Patiriamas stresas didina kraujo spaudimą, kuris savo ruožtu yra provokuojantis faktorius insulto pasireiškimui, esant patologinei galvos smegenų kraujagyslių būklei (pvz. ilgą laiką sergant arterine hipertenzija). B. R. hemoraginio insulto gydymas, įskaitant reabilitaciją ir liekamuosius padarinius vyksta iki šių dienų. Kadangi hemoraginis insultas nėra laikomas kūno sužalojimu, o priskiriamas prie arterinės hipertenzinės ligos, kuria B. R. sirgo ilgus metus iki bylos aplinkybėse nagrinėjamo įvykio, paūmėjimo komplikacija, jis sveikatos sutrikdymo mastu nėra vertinamas (2 t., b. l. 23-29);

- liudytojo K. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016-10-12 dienos įvykį žino tik iš uošvio B. M. žodžių, nes pats įvykio nematė, kadangi tuo metu jis su savo sutuoktine buvo išvykę į užsienį. Turi šunį, kurio veislė yra belgų aviganis (šuo ne kovinis) ir su savimi šio paimti negalėjo bei vaikus, kurie tuo metu lankė mokyklą, todėl paprašė savo uošvio Broniaus, kad atvažiuotų 12 dieną pas juos, nes šis yra iš Telšių. Uošvis turėjo vaikus vežioti į mokyklą, prižiūrėti šunį ir namus. Šis jam sakė, kad 2016-10-12 8.00 valandai nuvežė vaikus į mokyklą, o grįžęs iš mokyklos, kaip ir visada prieš tai užrakinęs automatinius vartus, paleido šunį iš voljero ir pats nuėjo į namus pasiimti šuns maisto. Jų vartai yra rakinami su pulteliu, o šuns voljeras yra šalia tų vartų, t. y. prie pat išvažiavimo iš namo teritorijos. Uošvis paaiškino, kad tą pultelį įsidėjo į kišenę, kurioje netyčia galėjo prispausti ant pultelio esantį atidarymo mygtuką ir taip visiškai atsidarė kiemo vartai. Šis nepastebėjo ir negirdėjo, kaip atsidaro vartai, nes tuo metu buvo namuose. Įsidėjęs šuns maisto šis išėjo iš namų ir išgirdo kaip loja jų šuo. Pamatęs, kad vartai yra atidaryti, šis greit nubėgo ieškoti šuns. Uošvis išbėgęs iš jų namo teritorijos prie kaimynės B. R. sklypo pamatė, kaip jų ir kaimynų šunys yra susikibę ir B. bandė šiuos išskirti. Nepamena, ar uošvis sakė, kaip skyrė. B. M. tada pradėjo irgi skirti šunis ir jų šunį atitraukė bei nuvedė į voljerą ir uždarė. Uždaręs šunį grįžo prie B. ir pradėjo domėtis, ar ši nenukentėjo nuo šunų, ar šuo neįkando. Kai uošvis pamatė, kad ant B. striukės yra kraujo žymių, ši tą striukę nusiėmė ir pradėjo žiūrėti, ar neliko jokių įkandimo žymių. Uošvis jam paaiškino, kad pamatė, jog vis dėlto rankos yra kruvinos ir pasiūlė dėl ramybės, B. nuvežti į ligoninę medikų apžiūrai, tačiau B. sakė, kad jaučiasi gerai ir kategoriškai atsisakė su uošviu važiuoti. Tada uošvis nuėjo namo nusiplauti rankų ir persirengti ir vėl grįžo pas B. bei dar kartą pasiūlė važiuoti pas medikus, siekiant įsitikinti, jog viskas gerai. Tačiau B. nenorėjo važiuoti, argumentuodama, kad grįš šios sutuoktinis ir šią nuveš į ligoninę, jei pasijaus blogai. Tačiau Bronius nenusileido ir pastebėjęs, kad B. pradeda nerišliai kalbėti vis dėlto šią įtikino važiuoti į ligoninę ir nieko nelaukti. Uošvis paėmė jo automobilį ir įsodinęs B. nuvažiavo link miesto, bet kadangi šis ne vietinis ir nežinojo į kurią miesto ligoninę nuvežti B., pasiskambino į greitąją med. pagalbą, kur trumpai paaiškino apie įvykusį įvykį ir paklausė, kur vežti B.. Iš pagalbos centro paklausė, kurioje šis vietoje. Tuo metu uošvis buvo Antakalnyje prie Vilniaus archyvų ir pagalbos centro darbuotoja pasakė, kad ten sustotų ir lauktų medikų. Atvažiavusi greitoji med. pagalba pasiėmė B. ir nuvežė į Lazdynų ligoninę, o uošvis nuvažiavo iš paskos. B. M. nuolat buvo su B., vedė šią į apžiūras, kol neatvyko šios vyras. Uošvis sakė, kad nukentėjusiąją visų pirma apžiūrėjo traumatologas, kuris pasakė, kad sunkių sužalojimų nenustatė. Po to, kai B. pradėjo blogėti, šiai pradėjo tirpti ranka, šios pradėjo klausinėti, ar serga kokiomis nors ligomis, ir kaimynė pasakė, kad turi kraujotakos sutrikimų bei šiuo metu nuo to gydosi. Tada B. išvežė darytis kitų tyrimų, kurie nesusiję su šuns įkandimu. K. B. išvežė, tai uošvis irgi išvažiavo namo. Visą tai uošvis jam papasakojo kai grįžo iš užsienio, tai buvo 2016-10-18. Jis iškart susisiekė su B. sutuoktiniu V. ir pradėjo teirautis, kaip jaučiasi šio sutuoktinė, kokia sveikatos būklė. Jis šio atsiprašinėjo dėl įvykusio įvykio ir pasiūlė susitikti. Susitikę su B. sutuoktiniu V. jis dar kartą atsiprašė, paklausė, ar gali kuo nors B. padėti, kokia savijauta, kokios gydytojų prognozės. V. jiems paaiškino, kad medikai B. galvoje aptiko krešulį, kurį būtina ištirpinti. V. pokalbio metu pasakė, kad supranta, jog visa šį įvykusi situacija yra nelaimingas atsitikimas ir kaip jis suprato, šis pats pretenzijų dėl to neturi ir pokalbio metu pasakė, kad pretenzijų turės šio vaikai. Nuo 2016 m. spalio mėnesio iki gruodžio mėnesio jis nuolat telefonu skambindavo V. ir domėjosi sutuoktinės sveikata. Vieno telefoninio pokalbio metu V. paklausė, kokią sumą jie sutiktų šio sutuoktinei sumokėti už šuns įkandimą. Jis paaiškino, kad tokie dalykai ne telefonu sprendžiami ir pasiūlė susitikti ir aptarti gyvai. 2017 metų sausio mėnesio viduryje jie susitiko su V. ir šio sūnumis. Pokalbio metu vienas iš sūnų pristatė savo pretenzijas, paskaičiavimus ir pasiūlė pasirašyti susitarimą apmokant 6000 eurų depozitą ir mokėti 1500 eurų kas mėnesį už gydymąsi. Ši sutartis turėjo būti sudaryta 2 metams. Tačiau jis pasiteiravo jų, ar šios pateiktos sumos bus pagrįstos dokumentais, nes tai bus reikalinga jo „If“ draudimo bendrovei, kadangi šioje bendrovėje yra apdrausta jo šeimos civilinė atsakomybė. Po jo tokio klausimo kaimynai pradėjo klausinėtis, kokia yra poliso suma, tačiau jis paaiškino, kad visas detales būtų geriausia tiesiogiai aptarti su draudimo bendrove ir pažadėjo supažindinti ponus R. su „If“' atstovais. Kitą dieną po susitikimo, jis persiuntė ponams R. žalos numerį ir davė eksperto kontaktus, kad šie tiesiogiai susisiektų, už tai ponas R. padėkojo ir nurodė, jog visus dokumentus pateiks tiesiogiai (2 t., b. l. 33);

- liudytojo V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016-10-12 apie 8.30 val. jam paskambino sutuoktinė B., kuri susijaudinusiu balsu pasakė, kad šiai į dešinę ranką ir dešinę koją įkando šuo, o kaimynas siūlo vežti į ligoninę, tačiau ši nenori. Jis pasakė sutuoktinei, kad važiuotų. Po to minėjo pokalbio metu, kad šiai sunkiai valdosi dešinė ranka. Po pokalbio jis paskambino iš karto į Lazdynų ligoninę, kur paaiškino kas atsitiko, ten jam pasakė, kad vežti jo sutuoktinę reikia iškart į Lazdynus ir neklaidžioti po miestą. Praėjus kuriam laikui po pirmo pokalbio su B., ši jam vėl skambino ir klausė kaip nuvažiuoti į Lazdynų ligoninę. Jam šis klausimas pasirodė keistas, nes B. pati vairuoja ir puikiai žino Vilniaus miestą. Po šio skambučio B. gal dar kartą skambino ir klausė kelio kaip nuvažiuoti link Lazdynų ligoninės, jau po šio skambučio jam pasidarė neramu ir jis atsiprašė iš paskaitų ir nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje buvo kaimynas, kuris atvežė B.. Tuo metu, kai buvo daromi tyrimai, neurochirurgas jam paaiškino, kad B. insultas, kad į smegenis išsiliejo kraujas ir susidarė graikiško riešuto krešulys ir dėl šios priežasties B. palieka stebėjimui šioje ligoninėje. Po šuns įkandimo jo sutuoktinė liko suluošinta, ši negali nieko daryti su dešine ranka, jos visiškai nejaučia, skauda koją, negali daug vaikščioti, nes tada pradeda skaudėti koją (2 t., b. l. 38-39);

- 2017-08-24 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūros objektas yra keliukas, esantis (duomenys neskelbtini), s.b. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) esančio sodo namelio. Keliukas yra žvyruotas. Išvažinėtose vėžiose yra vanduo. Dešinėje pusėje stovi gyvenamasis raudonų plytų sodo namelis, kuris aptvertas segmentine tvora ir turi uždaromus, žalios spalvos vartus. Segmentinė tvora apaugusi tujų medeliais. Tiesiai matomas miškas. Patekimas į sodo bendriją yra laisvas, pagrindinai, mediniai, žalios spalvos sodo vartai yra atidaryti. Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikaltimo pėdsakų rasta nebuvo (1 t., b. l. 113-114);

- 2017-08-30 šuns apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas šuo, laikomas adresu (duomenys neskelbtini), s.b. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas šuo yra belgų aviganio veislės. Šuns snukis ir ausys yra juodos spalvos. Akys - rudos spalvos. Šuns plaukas trumpas. Kailio spalva ruda. Šuo apie 60-65 cm ilgio. Vardas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115-116);

- 2017-12-05 Lietuvos kinologų draugijos prezidentės R. K. pažyma, kurioje nurodyta, kad pateiktose jai nuotraukose šuo yra panašus į belgų aviganį malinua, tačiau tvirtinti, kad šuo yra būtent šios veislės, galima būtų tik tuo atveju, jei šuo turėtų kilmės liudijimą su jame įrašytu šuns indentifikacijos (tatuiruotės arba mikroschemos) numeriu. Šio šuns požymiai neatitinka jokios pavojingų veislių šunų sąraše nurodytos veislės požymių, todėl šis negali būti priskiriamas pavojingų ar kovinių veislių šunims (1 t., b. l. 117);

- 2018-12-11 Lietuvos kinologų draugijos prezidentės R. K. pažyma, kurioje nurodyta, kad pateiktose jai nuotraukose užfiksuotas šuo yra mišrūnas, todėl nustatyti jo veislės bei priskirti jį kovinių ir pavojingų veislių šunims negalima (1 t., b. l. 118).

BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šiame straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika inkriminuojama, tik nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir, kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako toks asmuo, kuris yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo numatė, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti pavojingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta (nusikalstamas pasitikėjimas). Neatsargumas yra ir tuomet, kai asmuo nenumatė galimų pasekmių, nors galėjo ir turėjo jas numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas).

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 8 dalis nustato, jog gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam B. M. šunį prižiūrėti paliko šuns savininkas K. A.. Taigi, minėtos nuostatos prasme, kaltinamasis įvykio metu buvo šuns laikytojas. Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Pagal Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A27(1)-2876, 8.9 punkto reikalavimus, gyvūnų laikytojas privalo garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, o pagal 8.3. punktą – užtikrinti, kad viešose vietose gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros. Be to, pagal 8.10 punktą – užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.

Kaltinamasis pripažino kaltinime išdėstytas aplinkybes, tačiau jo gynėja teismo posėdyje prašė bylą nutraukti, nes kaltinamasis už savo veiksmus yra nubaustas administracine tvarka pagal galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnį ir paskirtą baudą sumokėjęs.

Iš byloje esančio administracinės komisijos prie Telšių rajono savivaldybės tarybos 2016-12-14 nutarimo Nr. T16-22 matyti, kad B. M. pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį nubaustas 144 Eur bauda už tai, kad būdamas šuns laikytoju, neužtikrino, kad šuns auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, taip pat neužtikrino, kad šuo nepatektų į bendrojo naudojimo teritorijas, tinkamai nepasirūpino šuns priežiūra, ko pasekoje 2016-10-12, 8.30 val. (duomenys neskelbtini), s/b (duomenys neskelbtini) B. M., būdamas K. A. priklausančio šuns laikytoju, paleido minėtą šunį, kuris išbėgęs į gatvę be pavadėlio ir antsnukio, įkando B. R. į dešinės rankos plaštaką bei į dešinės rankos riešą, apkandžiojo jos vedamą šunį, tuo padarydamas žalą B. R. sveikatai bei jos šuns sveikatai. Savo veika B. M. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-03 įsakymu Nr. A27(1)-2876 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 8.9 ir 8.10 punktų ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus (1 t., b. l. 14-17).

Pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį asmuo buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui. Pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tada, jei jis dėl neatsargumo sužaloja žmogų, ko pasekoje padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, administracinė nuo baudžiamosios atsakomybės atribojama ir pagal sveikatos sutrikdymo mąstą. Analizuojant minėtas įstatymo normas, darytina išvada, kad ATPK 110 straipsnio 10 dalis numatė atsakomybę už sveikatos sužalojimą iki nesunkaus sveiktos sutrikdymo laipsnio. Kaip matyti iš 2017-09-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2899/2017 (01), B. R. sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 163-165). Pagal teismų praktiką, jeigu tokia pati veika yra numatyta ir baudžiamajame, ir administraciniame įstatymuose, traukiant asmenį atsakomybėn, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį: vadovaujantis galiojusio ATPK 9 straipsnio 2 dalimi, administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė byla Nr. 2K-863/2001, Teismų praktika Nr. 16). Taigi, konstatuotina, kad B. M. turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Tuo atveju, jeigu pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda, pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Nuteisimas už nusikalstamą veiką po to, kai už tą pačią veiką asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka, nėra besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą (žr. pvz., baudž. byla Nr. 2 K-686/2007).

Kaltinamasis B. M. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Prašyme jis nurodo, jog pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, kurį padarė pirmą kartą. Taip pat nurodo, jog nuoširdžiai dėl to gailisi ir pasižada ateityje griežtai laikytis įstatymų ir nebedaryti jokių naujų nusikalstamų veikų. Be to, nurodo, jog iš karto po įvykio jis suteikė pagalbą nukentėjusiajai. Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiosios artimieji bendravo su „If“ draudimo bendrove ir vėliau turtinių pretenzijų nereiškė. Nurodo, kad už jį laiduoti sutinka K. A., kuris yra jo žentas, atsakingas ir geras tėvas bei vyras, turi tris vaikus, rūpinasi šeima, yra išsilavinęs, dirba komercijos skyriaus vadovu, jis yra kaltinamajam autoritetas, daro jam didelę teigiamą įtaką. Kaltinamojo manymu, K. A. yra vertas teismo pasitikėjimo (3 t., b. l. 1-2).

K. A. pateikė teismui prašymą perduoti B. M. jo atsakomybėn pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog jis yra B. M. įdukros vyras. Nurodoma, jog jis nėra teistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, užima atsakingas pareigas, mano, jog yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti (darys) teigiamą įtaką B. M. (3 t., b. l. 3). Kartu su prašymu K. A. pateikė charakteristiką iš UAB „Autotechnika, kurioje pažymima, jog K. A. dirba komercijos skyriaus vadovu, yra pareigingas vadovas, visada laikosi duoto žodžio, prisiima atsakomybę, stengiasi būti tinkamu pavyzdžiu (3 t., b. l. 4).

Teismo posėdyje K. A. nurodė, kad jis ir kaltinamasis gyvena skirtinguose miestuose, tačiau pažymėjo, kad šiais laikais galima bendrauti per atstumą. Kaltinamąjį jis pažįsta 20 metų. Nemano, kad buvimas šalia fiziškai yra viena iš sąlygų daryti teigiamą įtaką. Su kaltinamuoju jie bendrauja programos „skype“ pagalba, vasaroms palikdavo jam prižiūrėti vaikus. Mano, kad šunį kaltinamajam prižiūrėti perdavė tinkamai, tai buvo ne pirmas kartas, kai jis prižiūri šunį. Kaltinamąjį jis aplanko 1-2 kartus per mėnesį, programa „skype“ bendrauja 2-3 kartus per savaitę (3 t., b. l. 45-63).

1. Nukentėjusiosios B. R. civilinio ieškinio.

Ieškinyje nurodoma, jog nukentėjusiajai po įvykio buvo nustatytas kraujo išsiliejimas į smegenis, po to ji prarado kalbą, nejautė dešinės rankos ir kojos. Buvo paguldyta į ligoninę, kurioje gulėjo nuo 2016-10-12 iki 2016-11-21. Tuo metu jai buvo atlikta operacija, kurios metu bandyta pašalinti kraujo krešulį galvoje. Nuo 2016-11-21 iki 2016-12-31 jai buvo paskirtas reabilitacinis gydymas įstaigoje „Pušyno kelias“, o nuo 2017-01-02 iki 2017-01-14 ji šioje įstaigoje tęsė gydymą savo lėšomis. Nuo 2017-01-23 iki 2017-02-04 savo lėšomis ji tęsė gydymą kitoje įstaigoje Valakampiuose. Nuo 2017-05-12 ilgą laiką „Lakštausko klinikoje“ jai buvo atliekama adatų terapija jos lėšomis. Nurodoma, jog dėl įvykio nukentėjusioji patyrė didelį stresą, sveikatos sužalojimus, komplikavosi jos liga, dėl ko pasekmes ji jaučia iki šiol - negali valdyti dešinės rankos ir kojos pėdos, jai sutrikusi kalba, padidėjęs jautrumas, jai reikalinga nuolatinė kitų asmenų priežiūra ir pagalba, ji yra nedarbinga. Nurodoma, jog 3 079,21 Eur turtinę žalą sudaro medikamentai ir reabilitacija. Nukentėjusiosios tvirtinimu, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka teismų praktiką, neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.